Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Čia tik keletas faktų...
2018 metais Finansų ministerijos skolos valstybės vardu valdymo išlaidos sudarė 527,3 mln. eurų, iš jų 521,6mln. eurų palūkanų už valstybės vardu paimtas paskolas ir išplatintus VVP, 2017 metais atitinkamai – 534,4mln. eurų ir iš jų 524,3 mln. eurų palūkanų, kad valdžios sektoriaus skola .
''Prognozė"-2024 metų pabaigoje sudarys apie 30 mlrd. eurų arba 39,5 procento prognozuojamo bendrojo vidaus produkto....
Dažniausiai Lietuvoje diskusija apie skolos tvarumą atsispiria nuo Europos sąjungos sutarčių, kuriose nustatytas 3 proc. biudžeto deficitas ir 60 proc. skolos dydis nuo BVP limitų. Dažnai remiamasi argumentais, kad perlipus šią ribą šalies skola virsta netvaria, ir tai ateityje mums gresia rimtomis problemomis. .....
Truputis istorijos...
Remiantis statistika ,nuo 1936 m. LT skola užsieniui pradėjo mažėti, o 1940 m. sausio 1 d. ji sudarė 11,5 mln. JAV dolerių arba 69,3 mln. litų. Pažymint Lietuvos valstybės dvidešimtmetį, finansininkai rašė, jog šalies skola užsieniui „valstybės finansuose nevaidina esminio vaidmens“. Jie pateikė pavyzdį: 1937 m. vienam Lietuvos gyventojui teko 47 litai iš visos valstybės skolos, Latvijos – 80 litų, Estijos – net 180 litų, Lenkijos – apie 145 litai. O štai 1939 m. vienam Lietuvos gyventojui jau teko tik 31 litas užsienio skolos. Palyginimui, 2021 m. pradžioje vienam mūsų šalies gyventojui teko po maždaug 8 tūkst. eurų skolos. Ir ateityje ši suma, matyt, tik augs...
2018 metais Finansų ministerijos skolos valstybės vardu valdymo išlaidos sudarė 527,3 mln. eurų, iš jų 521,6mln. eurų palūkanų už valstybės vardu paimtas paskolas ir išplatintus VVP, 2017 metais atitinkamai – 534,4mln. eurų ir iš jų 524,3 mln. eurų palūkanų, kad valdžios sektoriaus skola .
''Prognozė"-2024 metų pabaigoje sudarys apie 30 mlrd. eurų arba 39,5 procento prognozuojamo bendrojo vidaus produkto....
Dažniausiai Lietuvoje diskusija apie skolos tvarumą atsispiria nuo Europos sąjungos sutarčių, kuriose nustatytas 3 proc. biudžeto deficitas ir 60 proc. skolos dydis nuo BVP limitų. Dažnai remiamasi argumentais, kad perlipus šią ribą šalies skola virsta netvaria, ir tai ateityje mums gresia rimtomis problemomis. .....
Truputis istorijos...
Remiantis statistika ,nuo 1936 m. LT skola užsieniui pradėjo mažėti, o 1940 m. sausio 1 d. ji sudarė 11,5 mln. JAV dolerių arba 69,3 mln. litų. Pažymint Lietuvos valstybės dvidešimtmetį, finansininkai rašė, jog šalies skola užsieniui „valstybės finansuose nevaidina esminio vaidmens“. Jie pateikė pavyzdį: 1937 m. vienam Lietuvos gyventojui teko 47 litai iš visos valstybės skolos, Latvijos – 80 litų, Estijos – net 180 litų, Lenkijos – apie 145 litai. O štai 1939 m. vienam Lietuvos gyventojui jau teko tik 31 litas užsienio skolos. Palyginimui, 2021 m. pradžioje vienam mūsų šalies gyventojui teko po maždaug 8 tūkst. eurų skolos. Ir ateityje ši suma, matyt, tik augs...
@Skolų juodoji skylė
Per 20 metų prieškarinė LR padarė kartais daugiau ir protingiau, nes tada valdžioje buvo TIKRI PATRIOTAI, kurie rūpinosi LR, o ne savo dinastijomis ir ''dešiniosiomis'' kišenėmis...
Daugiausiai PASAULYJE gynybai skyrė VL USSR...- kur jį dabar? - Ir karo nebuvo.
Jooo,...-ar jis mano, kad kasdien ir po kelis kartus paviduriuoti ekranuose jo įvaizdis pagerės?
Darbais, o ne žodžiais mes tėvyne mylim
Darbais, o ne žodžiais mes tėvyne mylim
Ar patenkinti tokiu biudzeto paskirstymu Lietuvos gyventojai ar niekam nerupi?
@Petras
Na, palosim, - ar tai ka pakeis? Kas keitėsi LTSR?? - Kol neatsirado Sajūdis?
@piš
Ne lot o galvot ir daryt reikia , kad bankomatas nesąmonių nekakbėtu ir nedarytu
Prezidentas sako, kad valstybės biudžetas sudaro galimybes gynybai skirti 4 proc. BVP