G. Nausėdos teigimu, įstatymų pataisos suteiks valstybės institucijoms papildomų įrankių apsisaugoti nuo nesaugiose atominėse elektrinėse pagamintos elektros pardavimo Lietuvoje.
„Kartu su atsakingomis institucijomis stebėsime situaciją elektros rinkoje ir būsime pasiruošę teikti papildomus siūlymus, jei tokių prireiks, ginant Lietuvos valstybės ir gyventojų interesus“, – pranešime sakė G. Nausėda.
Pasak pranešimo, prezidentas taip pat sieks spartesnio elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa, o Baltarusijoje statomos Astravo AE elektros energijos nepirkimo klausimą nuolat kels dvišaliuose ir daugiašaliuose susitikimuose su ES valstybių narių bei ES partnerių lyderiais.
Prezidentūros teigimu, gruodžio 12-13 dienomis Briuselyje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo įtvirtintas reikalavimas ES kaimynystėje vystomiems trečiųjų šalių projektams užtikrinti aukščiausius tarptautinius aplinkosaugos ir saugumo standartus.
Remiantis keturių įstatymų pakeitimais, pradėjus veikti Astravo AE, įmonės negaus leidimų importuoti jos elektrą, be to, vyriausybinei strateginių įmonių sandorius tikrinančiai komisijai nustačius, kad importuotojas kelia grėsmę šalies saugumui, bus stabdoma jo licencija.
Pataisos įsigalios nuo 2020 metų sausio.
Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas buvo išreiškęs abejonių, ar pakeitimai suderinami su Europos Sąjungos teise ir rekomendavo juos suderinti su Europos Komisija.
Seimas 2017 metų birželį įstatymu įtvirtino, jog Astravo AE yra nesaugi ir kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui bei aplinkai ir visuomenės sveikatai. Vyriausybė vėliau pritarė planui, kaip blokuoti Astravo AE gaminamos elektros importą.
Lietuva laikosi pozicijos, kad jėgainė Baltarusijoje statoma nesaugiai, nesilaikant tarptautinių įsipareigojimų, tuo metu Minskas kaltinimus neigia.
