Pirmoji sesijos diena skirta užsienio politikos klausimams – situacijos Baltarusijoje, ES santykių su Kinija ir padėties Viduržemio jūroje aptarimui. Dėmesio skirta Armėnijos ir Azerbaidžano santykiams ir kaip ES gali prisidėti prie konflikto deeskalavimo ir karinių veiksmų nutraukimo.
Sesijoje Prezidentas padėkojo EVT Pirmininkui Ch. Micheliui už įsiklausymą į Lietuvos raginimą įtraukti Baltarusijos klausimą į ES lyderių susitikimo darbotvarkę ir taip pademonstruoti palaikymą Baltarusijos opozicijos lyderiams ir visuomenei, taikiai kovojančiai už demokratiją ir žmogaus teises. Prezidentas savo pasisakyme lyderiams akcentavo, kad padėtis Baltarusijoje nesikeičia, susidorojimas su opozicija ir taikiais protestuotojais auga ir įgyja naujų formų.
Šalies vadovas priminė apie teisės principus pažeidžiančią Aliaksandro Lukašenkos inauguracijos ceremoniją ir pakvietė ES imtis ryžtingų veiksmų skelbiant sankcijas režimui priklausantiems asmenims, įtraukiant ir patį Aliaksandrą Lukašenką. Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva jau paskelbė 130 sankcionuojamų asmenų sąrašą. Sankcijas nacionaliniu lygmeniu įvedė ir kitos Baltijos šalys, Kanada ir Jungtinė Karalystė.
„Kviečiu visus ES šalių lyderius nepripažinti Aliaksandro Lukašenkos legitimiu Baltarusijos vadovu ir dėti visas pastangas, kad šalyje būtų nutrauktas smurtas, paleisti įkalinti protestuotojai ir pradėtas konstruktyvus valdžios institucijų dialogas su pokyčių siekiančia visuomene. Mūsų visų pareiga ginti demokratines vertybes ir žmogaus teises šalyje, kuri yra pačiame Europos viduryje, paremti demokratiškus procesus ir palaikyti taikius piliečius, siekiančius permainų, nes jie ir yra tikrieji savo valstybės šeimininkai“, – teigė šalies vadovas.
„Aleksejaus Navalno apnuodijimas – dar vienas priminimas tiems, kas siūlo „perkrauti“ santykius su Rusija. Rusijos veiksmai nesikeičia, šis atvejis tik paliudija, kad jie gali būti nusikalstami. Bet kokie santykiai su Rusija turi turėti aiškias ribas ir sąlygas“, – pabrėžė Prezidentas.
Lietuvos vadovas ES lyderiams pristatė bendrus Lietuvos, Rumunijos ir Lenkijos Prezidentų siūlymus sukurti ekonominės pagalbos paketą Baltarusijai po to, kai šalyje bus surengti laisvi ir demokratiški rinkimai, o šaliai vadovaus legitimus vadovas.
Naudodamasis proga Prezidentas pabrėžė, kad nesaugi Astravo atominė elektrinė, kurią planuojama paleisti lapkričio 7 d., yra geopolitinis Rusijos projektas ir grėsmė visai ES. Todėl būtina siekti, kad ES streso testų reikalavimai būtų įgyvendinti dar iki nesaugios atominės elektrinės paleidimo, o pagaminta elektra nebūtų prekiaujama ES vidaus rinkoje.
Kalbėdamas apie ES santykius su Kinija Prezidentas palaikė naujos subalansuotų santykių strategijos sukūrimo būtinybę, kuri remtųsi abipusiškumo, žmogaus teisių ir laisvių gynimo principais.
EVT sesijoje pasidalyta mintimis apie ES santykius su Turkija esamo konflikto Viduržemio jūros regione kontekste. Lietuvos vadovas paragino visas puses siekti dialogo ir tarptautinės teisės principus atitinkančio susitarimo.
Prieš susitikimą su Europos lyderiais Prezidentas apsikeitė pozicijomis darbotvarkės klausimais su Šiaurės ir Baltijos šalių vadovais.
