Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
neturėjom tokio prezidento cirkininko niekada....
''#politika
Lankstumas
Ekscelencija Bestuburis ir jį aptarnaujantis personalas piktinosi, kad nebuvo pakviesti į Londone vykusį vadinamųjų viršūnėlių susitikimą. Reikėtų visiems šiek tiek apsiraminti: rudenį, kai Anglijos ūkininkams bus reikalingi pagalbiniai darbininkai nuimti derlių, – pakvies. Stuburo neturėjimas užtikrins pakankamai gerą lankstumą derliaus nuėmimo metu.''
Lankstumas
Ekscelencija Bestuburis ir jį aptarnaujantis personalas piktinosi, kad nebuvo pakviesti į Londone vykusį vadinamųjų viršūnėlių susitikimą. Reikėtų visiems šiek tiek apsiraminti: rudenį, kai Anglijos ūkininkams bus reikalingi pagalbiniai darbininkai nuimti derlių, – pakvies. Stuburo neturėjimas užtikrins pakankamai gerą lankstumą derliaus nuėmimo metu.''
@Vox populi...
„Po kelių savaičių susirašinėjimo bei informacijos susikeitimo, buvome pakviesti atvykti į JAV, bei susitikti su jų komanda. Susitikimo tikslas gauti USAID surinktą informaciją“, – aiškino Seimo narys. Vis dėlto, jeigu tikėsime juo, kažkas iškrėtė pokštą. „Šiandien atvykus į oro uostą paaiškėjo, kad tai mūsų lietuvių veikėjų apgaulė. Lėktuvo bilietai netikri! Tenka vykti atgal į darbus, o mūsų pagrindiniam Lietuvos intrigų meistrui pavyko apgauti“, – guodėsi parlamentaras.
taip ir nesupratau,ei,portale,juk dar ne pilnatis,bendrai magnetinė audra šiandien
Mon rods,Zemaitaitis bus kietesnis ,geresnis vadovas Lietuvai uz. Nauseda.
@Petras
jo,geriau tu galėtum gal,nes jis susimuštų su Trumpu...abu gi olialia
Ir į LR ateina new LYDERIAI, o ne pastum
Ir į LR ateina nauji LYDERIAI, kaip ir JAV, ---o ne pastumdėliai...
LTSR KPSS nomenklatūrai žiauriai baisu, - pasaulis keičiasi ne pagal jų norus...
LTSR KPSS nomenklatūrai žiauriai baisu, - pasaulis keičiasi ne pagal jų norus...
Algimantas Rusteika
2 val. ·
Apie tai, kas vyksta.
Kodėl vyksta.
Ir kas gali įvykti.
Algimantas RUSTEIKA: Karo naikinamos valstybės vadovas - prieš paliaubas?
respublika.lt
Algimantas RUSTEIKA: Karo naikinamos valstybės vadovas - prieš paliaubas?
Kartais politikoje įsikarščiavę žmonės ginče pasako svarbius dalykus, kurių nenorėjo pasakyti. D.Trampas: arba karas bai
Ruta Zukauskaite
Jūs visiškai neteisus.
Tai vakarai kurstė Ukrainą priešintis,nors padėti ei norėjo, nei galėjo.O dabar Zekenskis liko kaltas, nes negali susitaikyti su tuo , kad Amerika susidėjo su Putinu.
Dar buvo išsityčiota iš Zelenskio , kuris šiame kare dėjo daug pastangų .
Jis didvyris turi būti, o ne auka.
2 val.
Atsakyti
Algimantas Rusteika
Europai reikėtų apie 50 papildomų brigadų, iš viso 300 000 karių. Tam reikėtų ne mažiau kaip 1400 naujų pagrindinių kovinių tankų ir 2000 pėstininkų kovos mašinų, kas viršytų dabartines visų Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Didžiosios Britanijos sausumos pajėgų atsargas. Be to, Europa kasmet turėtų pagaminti apie 2000k tolimojo nuotolio dronų.
Briuselyje įsikūrusio tyrimų instituto „Bruegel“ ir Kylio pasaulio ekonomikos instituto atlikta analizė įvertina išlaidas ir poreikius, jei Europai teks gintis nuo Rusijos be JAV paramos. Remiantis skaičiavimais, norint veiksmingai atremti Rusijos karinę jėgą, kasmet prireiktų apie 250 mlrd. eurų investicijų į gynybą.
Šių institutų duomenimis ir tyrimais naudojasi ES institucijos politikos planavime. Šis tyrimas paskelbtas prieš 10 dienų, vasario 21 d. Tačiau štai, vakar įsijungiu EU RO NEWS ir matau U.fon der Leyen interviu. Ir tuo pat metu skelbiamus šiuos duomenis. Ir Europos žemėlapį su išskirtomis Baltijos valstybėmis. Ir diktoriaus balsą, kad visų šių pajėgų prireiktų būtent mūsų gynybai.
Tokios žinutės tokiame kontekste ir tokiame TV kanale nėra pateikiamos šiaip sau, tai derinama.
Akcentas į Baltijos valstybes ir pateikiami skaičiai aiškiai rodo, kad ES neturi absoliučiai jokių Baltijos valstybių apginamumo galimybių. Ir ar turi noro tą daryti? Ir ar skirs tam 5 metus papildomai KASMET dar po 250 milijardų, kurių neturi?
Tai ne Kremliaus propaganda, kaip mėgstate žviegti jūs, atlėkę komentatoriai iš .diotų gildijos.
-Tai miela, pūkuota, jūsų numylėta Europa, net nebekviečianti mūsų prie rimtų derybų stalo. Ir aš tikrai ne tuščiai gąsdinti jus tą pateikdamas noriu.
Žinot, pirmą kartą rimtai bijau dėl savo Tėvynės. Nes tokie ženklai gali rodyti paprastą faktą, kad mus jau nurašė ir veda į skerdyklą. Nors gali ir nerodyti. Gal dar ne.
Gal...''
pabaigą perskaičiau-chaaaaaaaaaaaaaaaaaa
@uuu
eik eik jei veda..nesipriešink..negaila tavęs
Vidas Rachlevicius
Religiniai karai. Taip apibūdinčiau dabartinę Lietuvos visuomenės emocinę būseną ir karščiausia tų karų fazė kilo savaitgalį po diplomatinės katastrofos Vašingtone. Aš nesivėliau ir nesivelsiu į diskusiją, kas kaltas, kas iš tiesų nutiko Baltuosiuose rūmuose, nes tai yra visiškai beprasmiškas laiko eikvojimas. Religiniuose karuose vadovaujamasi ne sveiku protu, logika, faktais, reikalo esmės išmanymu, o fanatišku tikėjimu ir jausmais. Karo metu – tai pats blogiausias pasirinkimas, bet tokie jau tie religiniai karai. Pažvelgęs iš šono į didelės dalies educated / vaccinated visuomenės sluoksnio elgseną socialiniuose tinkluose praėjusį savaitgalį, visų pirma, prisiminiau Franko Zappos dainą „Dancin’ Fool“ (Aš nelabai išmanau apie šokius... Štai kodėl turiu šią dainą... Viena mano koja trumpesnė už kitą... Ir abi mano kojos per ilgos... Aš nejaučiu natūralaus ritmo... Bet aš šoku kiekvieną vakarą...) Žvelgdamas į kitus, mačiau į isteriją puolusį vaiką, kuris parduotuvėje nukrito ant žemės ir spardydamasis kojomis rėkia visą gerkle, nes jam nenupirko norimo žaislo. Liūdniausia, kad jau turim ištisą religinių fanatikų sluoksnį. Tai tie patys užingridai, bet dabar pakeitę temą. Nepakildami nuo sofos jie stojo į mūšį su JD Vance‘u po jo kalbos Miunchene, nepakildami nuo sofos jie krauna malkų stirtą jo inkvizijos laužui po susitikimo su V. Zelenskiu, jiems idėjinis priešas yra penkis Oskarus ir daug kitų prizų visame pasaulyje laimėjęs filmas „Anora“. Įdomu, kur jie įsivaizduoja gyveną – Saudo Arabijoje, Rusijoje ar Šiaurės Korėjoje? Jie iš inercijos vis dar įsivaizduoja, kad jų stabai ir dievai „formuoja pasaulinės politikos dienotvarkę“, bet neapykantos užpiltomis akimis nemato, kad jie ir jų riksmai niekam neįdomūs, nes Londono summitas vyksta be jų, o tiksliau – be mūsų visų. Ką tai reiškia? Jiems tai neįdomu, nes svarbu išsirėkti. Tuos religinius karus kursto mūsų propagandistai ir komentatoriai, kurie niekada nėra dirbę ar analizavę pirminių šaltinių, kurie nieko neišmano, tik pergromuluoja akimis permestas kitų leidinių antraštes, pateikia savo neišrankiai auditorijai primityviausių emocijų prifarširuotą prasčiausios kokybės netikrą zuikį, o ji tiki, kad valgo ne visiškai provincialų šlamštą, bet puotauja „Michelin“ restorane. Tie minties šaunuoliai, kuriuos patiktukais užmėto bandos jausmo vedama minia, nesuvokia, kad senojo pasaulio, apie kurį jiems taip gražiai pasakojo ir tebepasakoja, nebėra. Jie gyvena praeityje, o dabartis jiems kelia tik isteriją. Jiems viskas aišku, o mąstantiems ir geriau informuotiems žmonėms – ne.
Kokia bus ateitis, mes nežinome. Dabar braižomi naujo pasaulio kontūrai, kurį galima pavadinti naująja Jalta. 1945-ųjų konferencija mums buvo tragiška, nepatiks mums ir naujoji, bet mes neturime pasirinkimo. Norėdami laviruoti tarp pasaulinių girnų ir išlikti, privalome ne rėkauti nuo sofų, o pagaliau nusiimti vaikiškus rožinius akinius, bandyti suprasti, kas vyksta ir ieškoti Lietuvai saugaus užutekio. Ir be Amerikos mes neišsiversim. Apie tai – ramiai ir be emocijų.
Religiniai karai. Taip apibūdinčiau dabartinę Lietuvos visuomenės emocinę būseną ir karščiausia tų karų fazė kilo savaitgalį po diplomatinės katastrofos Vašingtone. Aš nesivėliau ir nesivelsiu į diskusiją, kas kaltas, kas iš tiesų nutiko Baltuosiuose rūmuose, nes tai yra visiškai beprasmiškas laiko eikvojimas. Religiniuose karuose vadovaujamasi ne sveiku protu, logika, faktais, reikalo esmės išmanymu, o fanatišku tikėjimu ir jausmais. Karo metu – tai pats blogiausias pasirinkimas, bet tokie jau tie religiniai karai. Pažvelgęs iš šono į didelės dalies educated / vaccinated visuomenės sluoksnio elgseną socialiniuose tinkluose praėjusį savaitgalį, visų pirma, prisiminiau Franko Zappos dainą „Dancin’ Fool“ (Aš nelabai išmanau apie šokius... Štai kodėl turiu šią dainą... Viena mano koja trumpesnė už kitą... Ir abi mano kojos per ilgos... Aš nejaučiu natūralaus ritmo... Bet aš šoku kiekvieną vakarą...) Žvelgdamas į kitus, mačiau į isteriją puolusį vaiką, kuris parduotuvėje nukrito ant žemės ir spardydamasis kojomis rėkia visą gerkle, nes jam nenupirko norimo žaislo. Liūdniausia, kad jau turim ištisą religinių fanatikų sluoksnį. Tai tie patys užingridai, bet dabar pakeitę temą. Nepakildami nuo sofos jie stojo į mūšį su JD Vance‘u po jo kalbos Miunchene, nepakildami nuo sofos jie krauna malkų stirtą jo inkvizijos laužui po susitikimo su V. Zelenskiu, jiems idėjinis priešas yra penkis Oskarus ir daug kitų prizų visame pasaulyje laimėjęs filmas „Anora“. Įdomu, kur jie įsivaizduoja gyveną – Saudo Arabijoje, Rusijoje ar Šiaurės Korėjoje? Jie iš inercijos vis dar įsivaizduoja, kad jų stabai ir dievai „formuoja pasaulinės politikos dienotvarkę“, bet neapykantos užpiltomis akimis nemato, kad jie ir jų riksmai niekam neįdomūs, nes Londono summitas vyksta be jų, o tiksliau – be mūsų visų. Ką tai reiškia? Jiems tai neįdomu, nes svarbu išsirėkti. Tuos religinius karus kursto mūsų propagandistai ir komentatoriai, kurie niekada nėra dirbę ar analizavę pirminių šaltinių, kurie nieko neišmano, tik pergromuluoja akimis permestas kitų leidinių antraštes, pateikia savo neišrankiai auditorijai primityviausių emocijų prifarširuotą prasčiausios kokybės netikrą zuikį, o ji tiki, kad valgo ne visiškai provincialų šlamštą, bet puotauja „Michelin“ restorane. Tie minties šaunuoliai, kuriuos patiktukais užmėto bandos jausmo vedama minia, nesuvokia, kad senojo pasaulio, apie kurį jiems taip gražiai pasakojo ir tebepasakoja, nebėra. Jie gyvena praeityje, o dabartis jiems kelia tik isteriją. Jiems viskas aišku, o mąstantiems ir geriau informuotiems žmonėms – ne.
Kokia bus ateitis, mes nežinome. Dabar braižomi naujo pasaulio kontūrai, kurį galima pavadinti naująja Jalta. 1945-ųjų konferencija mums buvo tragiška, nepatiks mums ir naujoji, bet mes neturime pasirinkimo. Norėdami laviruoti tarp pasaulinių girnų ir išlikti, privalome ne rėkauti nuo sofų, o pagaliau nusiimti vaikiškus rožinius akinius, bandyti suprasti, kas vyksta ir ieškoti Lietuvai saugaus užutekio. Ir be Amerikos mes neišsiversim. Apie tai – ramiai ir be emocijų.
''Labai svarbus akcentas - mes taip drąsiai su patosu kalbame apie savo vaikų siuntimą į mirtį, tačiau intensyviai ignoruojame ne vien mano Europoje išsakytą mintį - jei jau Ukrainai žūt būt reikia karių, kodėl tai turėtų būti mūsų piliečiai? Europa ir kitos šalys turi teisę parsiųsti į Ukrainą šaukiamojo amžiaus vyrus. Mobilizacija juk vyksta. Mes galime tai padaryti daug skaidriau už pačius ukrainiečius - sąžiningai be jokių kyšių patikrintume sveikatą ir parsiųstume tik tikrai tinkamus. Būtent tai būtų naudingiausia Ukrainai ir V. Zelenskiui, jei aktyvus karas tęstųsi toliau.""
Be ožio ir jo pastumdėlių kliedesių;
''Jeigu dabar surastume laiko ir gerą pusvalandį panaršytume internete, tai aptiktume, kad gerus metus į eterį vis įmetamas klausimas - kada Lietuva siųs karius į Ukrainą? Retkarčiais tas klausimas iššokdavo anksčiau - prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą. Reikia suprasti, kad tokie dažni „užklausimai“ reiškia tik vieną - žmonės pratinami prie tokios minties. Kažkas to labai nori. Tas, kuris išsiųs Lietuvos vaikus į karą, bus didžiausias nusikaltėlis.
Iki pilnos laimės reikia sukurti iliuziją, kad Lietuvos karių dalyvavimas kariniuose veiksmuose Ukrainoje yra didvyriškumas. Beje, Rusija juk jau nuo pat karo pradžios uoliai tuo klausimu dirba - ten žuvusių karių motinos yra „didvyrių motinos“ - jos kartais asmeniškai susitinka su prezidentu Vladimiru Putinu, joms teikiamos gėlės. Ar lietuviai dar pasimautų ant tokio triuko? Vargu.
Niekaip nesuprantu, kas iš tokio didvyriškumo, kuomet jauno vyro nebėra dėl neaišku ko - nebėra sūnaus, šeimos tėvo, BVP kūrėjo valstybei. Kenčia esami vaikai. Nebėra vaikų, kurie galėjo atsirasti - juk jaunas žmogus žuvo. Tai tragedija. Šiose sąlygose yra vieninteliai didvyriai - ukrainiečiai, kurie savo noru gina savo tėvynę Ukrainą. O didžiausias didvyris bus tas, kuris po velniais užbaigs šią jaunų vyrų pjūtį. Kad ir kokios tautybės jis būtų.
Beje, pas mus kaskart klausimas apie karių siuntimą į Ukrainą vis kuo nors mandagiai pridengiamas. Pavyzdžiui, mes tai darytume ne vieni, o su partneriais. Neseniai ėmė pabrėžti, kad siųstume karius tik taikos misijai palaikyti, jei aktyvūs karo veiksmai galutinai pasibaigtų.
Šioje vietoje prisimenu jau Ukrainos priešakinių linijų kovotojų anekdotinį posakį. Žadate atsiųsti karius taikos metu? Taikos metu karių išvis nereikės! Kai niekas nešaudo palei valstybės sieną mes ir patys galime pasivaikščioti.
Prieš porą metų „Blue/Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas per televiziją skelbė esąs įsitikinęs – Lietuva turi siųsti savo karius Ukrainai ir padėti išplėšti jai pergalę. Aš susilaikysiu nuo aštresnės retorikos konkrečiai apie asmenį, tačiau tokį raginimą jau matau mažiausiai kaip Lietuvos valstybės išdavystę, bandymą be skrupulų pakišti Lietuvos vaikus po kulka, pakurstyti niekam nereikalingą karą. Bet kas jam - jis juk švedas - ne švedus po kulka kiša.
Jei kam atrodo, kad retorika šia tema toliau niekaip nesivysto, tai priminsiu visai šviežią užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio pareiškimą, kad Lietuvos karių dalyvavimas taikos misijoje yra svarstomas, tačiau užbėgama už akių griežtam „ne“ iš Lietuvos žmonių. Sako, kad operacija nebus vien tik sausumos pajėgos. Bus ir oro pajėgos, jūrinis komponentas ir įvairios kitos formos. Bet ir vėl - kam kariai taikos metu? Ar tai bus NATO misija, o Ukraina bus NATO dalis? Kažkokie burtai.
Kam tie spalvoti popierėliai, jei turinys vistiek tas pats? Mūsų kariai - ne ES teritorijoje, ne NATO misijoje, o pačiai Lietuvai ir Europai pavojingo konflikto zonoje? O jei konflikto jau nebėra - kam ten reikalingi mūsų kariai, kokia jų paskirtis? Juk ukrainiečiams taikos metu militarizmo reikės kuo mažiau. Tai bus baisių psichologinių ir fizinių traumų gydymo metas.
Dar ne viskas - aš jau taip esu sakęs ne kartą, tačiau rimti Europos politikai sako tai dabar - šio konflikto neįmanoma sureguliuoti be JAV. Taškas. Būtent todėl siūlau tiesiog daryti tai, ką privalome - stiprinti savo gynybą. O jau kai konfliktas bus išspręstas, tada žiūrėsime.
Labai svarbus akcentas - mes taip drąsiai su patosu kalbame apie savo vaikų siuntimą į mirtį, tačiau intensyviai ignoruojame ne vien mano Europoje išsakytą mintį - jei jau Ukrainai žūt būt reikia karių, kodėl tai turėtų būti mūsų piliečiai? Europa ir kitos šalys turi teisę parsiųsti į Ukrainą šaukiamojo amžiaus vyrus. Mobilizacija juk vyksta. Mes galime tai padaryti daug skaidriau už pačius ukrainiečius - sąžiningai be jokių kyšių patikrintume sveikatą ir parsiųstume tik tikrai tinkamus. Būtent tai būtų naudingiausia Ukrainai ir V. Zelenskiui, jei aktyvus karas tęstųsi toliau.
Šioje vietoje noriu tiesiog nedviprasmiškai ir labai aiškiai pasakyti - Seimo narys Remigijus Žemaitaitis ir Seimo frakcija „Nemuno aušra“ esame griežtai prieš Lietuvos karių siuntimą į Ukrainą karo metu po bet kokia priedanga. Net taikos metu - jei kitų šalių atžvilgiu tai atrodytų provokatyviai - taip pat jokio Lietuvos karių dalyvavimo tame negali būti.
Beje, neseniai užmačiau man patikusius išmintingus Povilo Gylio socialiniuose tinkluose sušmėžavusius žodžius: „Nori taikos - ruoškis karui. Jei ruošiesi vien karui - karas bus“. Siūlau stiprinti gynybą, bet visa širdimi siekti taikos.''
''Jeigu dabar surastume laiko ir gerą pusvalandį panaršytume internete, tai aptiktume, kad gerus metus į eterį vis įmetamas klausimas - kada Lietuva siųs karius į Ukrainą? Retkarčiais tas klausimas iššokdavo anksčiau - prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą. Reikia suprasti, kad tokie dažni „užklausimai“ reiškia tik vieną - žmonės pratinami prie tokios minties. Kažkas to labai nori. Tas, kuris išsiųs Lietuvos vaikus į karą, bus didžiausias nusikaltėlis.
Iki pilnos laimės reikia sukurti iliuziją, kad Lietuvos karių dalyvavimas kariniuose veiksmuose Ukrainoje yra didvyriškumas. Beje, Rusija juk jau nuo pat karo pradžios uoliai tuo klausimu dirba - ten žuvusių karių motinos yra „didvyrių motinos“ - jos kartais asmeniškai susitinka su prezidentu Vladimiru Putinu, joms teikiamos gėlės. Ar lietuviai dar pasimautų ant tokio triuko? Vargu.
Niekaip nesuprantu, kas iš tokio didvyriškumo, kuomet jauno vyro nebėra dėl neaišku ko - nebėra sūnaus, šeimos tėvo, BVP kūrėjo valstybei. Kenčia esami vaikai. Nebėra vaikų, kurie galėjo atsirasti - juk jaunas žmogus žuvo. Tai tragedija. Šiose sąlygose yra vieninteliai didvyriai - ukrainiečiai, kurie savo noru gina savo tėvynę Ukrainą. O didžiausias didvyris bus tas, kuris po velniais užbaigs šią jaunų vyrų pjūtį. Kad ir kokios tautybės jis būtų.
Beje, pas mus kaskart klausimas apie karių siuntimą į Ukrainą vis kuo nors mandagiai pridengiamas. Pavyzdžiui, mes tai darytume ne vieni, o su partneriais. Neseniai ėmė pabrėžti, kad siųstume karius tik taikos misijai palaikyti, jei aktyvūs karo veiksmai galutinai pasibaigtų.
Šioje vietoje prisimenu jau Ukrainos priešakinių linijų kovotojų anekdotinį posakį. Žadate atsiųsti karius taikos metu? Taikos metu karių išvis nereikės! Kai niekas nešaudo palei valstybės sieną mes ir patys galime pasivaikščioti.
Prieš porą metų „Blue/Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas per televiziją skelbė esąs įsitikinęs – Lietuva turi siųsti savo karius Ukrainai ir padėti išplėšti jai pergalę. Aš susilaikysiu nuo aštresnės retorikos konkrečiai apie asmenį, tačiau tokį raginimą jau matau mažiausiai kaip Lietuvos valstybės išdavystę, bandymą be skrupulų pakišti Lietuvos vaikus po kulka, pakurstyti niekam nereikalingą karą. Bet kas jam - jis juk švedas - ne švedus po kulka kiša.
Jei kam atrodo, kad retorika šia tema toliau niekaip nesivysto, tai priminsiu visai šviežią užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio pareiškimą, kad Lietuvos karių dalyvavimas taikos misijoje yra svarstomas, tačiau užbėgama už akių griežtam „ne“ iš Lietuvos žmonių. Sako, kad operacija nebus vien tik sausumos pajėgos. Bus ir oro pajėgos, jūrinis komponentas ir įvairios kitos formos. Bet ir vėl - kam kariai taikos metu? Ar tai bus NATO misija, o Ukraina bus NATO dalis? Kažkokie burtai.
Kam tie spalvoti popierėliai, jei turinys vistiek tas pats? Mūsų kariai - ne ES teritorijoje, ne NATO misijoje, o pačiai Lietuvai ir Europai pavojingo konflikto zonoje? O jei konflikto jau nebėra - kam ten reikalingi mūsų kariai, kokia jų paskirtis? Juk ukrainiečiams taikos metu militarizmo reikės kuo mažiau. Tai bus baisių psichologinių ir fizinių traumų gydymo metas.
Dar ne viskas - aš jau taip esu sakęs ne kartą, tačiau rimti Europos politikai sako tai dabar - šio konflikto neįmanoma sureguliuoti be JAV. Taškas. Būtent todėl siūlau tiesiog daryti tai, ką privalome - stiprinti savo gynybą. O jau kai konfliktas bus išspręstas, tada žiūrėsime.
Labai svarbus akcentas - mes taip drąsiai su patosu kalbame apie savo vaikų siuntimą į mirtį, tačiau intensyviai ignoruojame ne vien mano Europoje išsakytą mintį - jei jau Ukrainai žūt būt reikia karių, kodėl tai turėtų būti mūsų piliečiai? Europa ir kitos šalys turi teisę parsiųsti į Ukrainą šaukiamojo amžiaus vyrus. Mobilizacija juk vyksta. Mes galime tai padaryti daug skaidriau už pačius ukrainiečius - sąžiningai be jokių kyšių patikrintume sveikatą ir parsiųstume tik tikrai tinkamus. Būtent tai būtų naudingiausia Ukrainai ir V. Zelenskiui, jei aktyvus karas tęstųsi toliau.
Šioje vietoje noriu tiesiog nedviprasmiškai ir labai aiškiai pasakyti - Seimo narys Remigijus Žemaitaitis ir Seimo frakcija „Nemuno aušra“ esame griežtai prieš Lietuvos karių siuntimą į Ukrainą karo metu po bet kokia priedanga. Net taikos metu - jei kitų šalių atžvilgiu tai atrodytų provokatyviai - taip pat jokio Lietuvos karių dalyvavimo tame negali būti.
Beje, neseniai užmačiau man patikusius išmintingus Povilo Gylio socialiniuose tinkluose sušmėžavusius žodžius: „Nori taikos - ruoškis karui. Jei ruošiesi vien karui - karas bus“. Siūlau stiprinti gynybą, bet visa širdimi siekti taikos.''
@R Žemaitaitis
Romanas,todėl neskaičiau,nes čia ne ta skiltis...
@Visas
Užjaučiu berasčius, kuriems geriausia daina iš trijų frazių, o naujienos vertinamos iš kvailų antraščių, kurios irgi su baisingomis klaidomis.
@R Žemaitaitis
Nausėda išvežė trumpojo nuotolio oro gynybos sitemas neseniai į ukraina taip jie ruošiasi karui.
Nausėda išvežė trumpojo nuotolio oro gynybos sitemas neseniai į ukraina taip jie ruošiasi karui.
@R Žemaitaitis
neskaitom seniai paklodžių pridergtų.
@R Žemaitaitis
žžžžžemaititis rašoma s iš mažosios raidės,mokykis,vaike
žemaitaitį apgavo-liuks,durneli,kukū,kva
@R Žemaitaitis
„Po kelių savaičių susirašinėjimo bei informacijos susikeitimo, buvome pakviesti atvykti į JAV, bei susitikti su jų komanda. Susitikimo tikslas gauti USAID surinktą informaciją“, – aiškino Seimo narys. Vis dėlto, jeigu tikėsime juo, kažkas iškrėtė pokštą. „Šiandien atvykus į oro uostą paaiškėjo, kad tai mūsų lietuvių veikėjų apgaulė. Lėktuvo bilietai netikri! Tenka vykti atgal į darbus, o mūsų pagrindiniam Lietuvos intrigų meistrui pavyko apgauti“, – guodėsi parlamentaras.
Nelaimės nuojautos tvarte ir pezidentūro
Kuo šitas, -ne napoleonas? --VL spec. palatoj kaimynas...- Smarvė juk ta pati, tik dar gn neįsibėgėjo.
Čia didysis ''vadas'' pranešė vietiniam vartojimui...-ožio tvarto gyvuliams.
- Landsderginiai, - FAS.
RŽ pavojus ne tik dinastijos gyvulių bandai, bet ir man, gn, juk aš irgi dengiau jūsų nusikalstamus darbus.
REKLAMA
REKLAMA
Prezidentas atmeta Žemaitaičio kritiką, vaidina jį keliaujančio cirko aktoriumi