„Iš tiesų, visuomenė yra pavargusi ir vėl galvoti apie griežtą karantiną, tai irgi, sakykime, yra šiek tiek rizikinga. Labiausiai tikėtina, tie vietiniai karantinai, būtent izoliuojant ir atsekant kontaktus. Ko dar irgi, sakykime, trūksta, tai tos izoliacijos kontrolė, kaip asmenys laikosi tos izoliacijos, dar yra svarstomos ir kitos priemonės“, – LRT radijui sakė premjerės patarėja.
Ji teigia, kad siekiant gerinti atvejų atsekimą, taip pat bus svarstoma galimybė į šį procesą įtraukti policijos pareigūnus.
Vilniuje padėtis sparčiai blogėja
Situacija sostinėje dėl COVID-19 toliau negerėja – trečiadienį jau ne tik Vilniaus rajonas, bet ir miestas iš žengė „raudonosios“ C į „juodąją“ D koronaviruso plitimo zoną. Šiuo metu čia naujų atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų, per 14 d. siekia 516, o teigiamų tyrimų procentų dalis – 8,6.
Duomenų mokslininkai jau nuo savaitgalio skambino pavojaus varpais, kad situacija Vilniaus regione visą mėnesį stabiliai blogėjo.
„Iš esmės visą mėnesį niekur nejudama – dalyje šalies situacija išlieka gerėjanti, o Vilniaus regione – blogėja. Ir jei virusas plinta ir kažkur situacija blogėja, reiškia, tik laiko klausimas, kada jis išplis kitur“, – dar pirmadienį portalui tv3.lt konstatavo patariamosios nepriklausomų ekspertų tarybos prie Vyriausybės narys, bendrovės „Euromonitor International“ duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius.
Ekspertas pažymėjo, kad nors dabar matoma dviejų greičių Lietuva, pagrindinis klausimas, ką reikia daryti, kad blogėjančiuose regionuose situacija gerėtų, o ten, kur ir dabar gera – nepradėtų blogėti.
„Jei kalbėsime apie trečią bangą, tai ji reikštų, kad situacija blogėja visose savivaldybėse. Tai dabar to teigti dar negalime. Tačiau svarbu tai, kad tose savivaldybėse, kur situacija blogėja jau mėnesį, gyvena apie 1 mln. gyventojų. Ir dėl to yra neramu, nes kalbame apie 40 proc. Lietuvos. Taigi realiai laiko klausimas, kada ši mažuma pradės dominuoti“, – kalbėjo V. Zemlys-Balevičius.
Didžiausias 14 dienų naujų atvejų rodiklis toliau fiksuojamas Širvintų rajono savivaldybėje – 825. Toliau rikiuojasi Vilniaus rajono (527), Švenčionių (538), Vilniaus miesto (516), Visagino (513) rajonų savivaldybės.
Kur situacija geriausia?
Geriausiai atrodanti „geltonoji“ savivaldybė – Pagėgių, kur paskutiniųjų 14 d. sergamumas siekia vos 28. Toliau rikiuojasi Lazdijų (45), Birštono (50), Šiaulių (51), Skuodo (51) rajono savivaldybės.
Portalas tv3.lt primena, kad „juodąja“ (scenarijus D) savivaldybė tampa, kai naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų rodiklis per paskutiniąsias 14 d. perkopė 500 arba teigiamų tyrimų procentų dalis yra daugiau nei 10.
Raudonajai zonai (scenarijui C) savivaldybė priskiriama, kai sergamumas 100 tūkst. gyventojų per paskutiniąsias 14 dienų yra didesnis nei 100 atvejų ir teigiamų tyrimų dalis per savaitę lygi ar didesnė 4 proc. Ši zona dar skirstoma į kelis scenarijus – C1, C2, C3.
Geltonajai zonai (scenarijui B) savivaldybė priskiriama, kai sergamumas 100 tūkst. gyventojų yra didesnis nei 50 atvejų ir teigiamų tyrimų dalis per savaitę lygi ar didesnė 4 proc. Esama B1 ir B2 scenarijaus.
Žaliajai zonai savivaldybė priskiriama, kai atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų yra mažesnis nei 25 atvejai, teigiamų tyrimų dalis lygi ar mažesnė 4 proc.
768 nauji atvejai
Per praėjusią parą šalyje nustatyti 768 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė devyni žmonės, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.
Praėjusią parą šalyje atlikti 7694 molekuliniai (PGR) ir 765 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 272,3 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 7,1 procento.
Pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze praėjusią parą paskiepytas 6321 žmogus, antra doze – 5249 asmenys. Iš viso šalyje pirmąja doze paskiepyti 288 tūkst. 749 žmonės, abiem dozėmis – 131 tūkst. 540 asmenų.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 211 tūkst. 11 žmonių.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvas 195 tūkst. 551 asmuo, deklaruota – 152 tūkst. 240 pasveikusiųjų. Statistiškai šiuo metu serga 7768 asmenys, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 51 tūkst. 79.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3510 žmonių. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 7103 mirtys.
