Spalį naujienų portalo delfi.lt užsakymu vykdytos „Spinter tyrimai“ apklausos duomenimis, rinkėjai premjero poste ir toliau mato dabartinę Vyriausybės vadovę Ingridą Šimonytę – ministro pirmininko kėdėje ją spalį matė 19,1 procento apklaustųjų rugsėjį – 19,4 procento.
Antroje lentelės pozicijoje – buvęs premjeras, nuo „valstiečių“ atsiskyręs ir naują frakciją Seime sukūręs Saulius Skvernelis. Jo populiarumas ūgtelėjo: premjero pozicijoje jį matytų 12,6 (9,5 proc. rugsėjį).
B. Ivanovas: „Gali ir taip nutikti – poniai Šimonytei teks pasislinkti“
Viena priežastimi jo augantį populiarumą politologai sieja su atsiskyrimu nuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir jo subūrimu naujos partijos – „Vardan Lietuvos“.
„Su Skverneliu istorija labai paprasta. Jis sugebėjo išimti viską, kas geriausia, iš valstiečių ir palikti visą toksišką aktyvą ponui Ramūnui Karbauskiui. Skvernelis valdantiesiems yra „karšta bulvė“ – imti jį vietoje laisviečių yra pavojinga, nes jis per daug populiarus.
Gali ir taip nutikti – poniai Šimonytei teks pasislinkti, nes jo neigiamas vertinimas, kaip asmens, kuris ilgą laiką buvo opozicijoje, yra geras. Socdemams šia prasme yra galimybė pakoketuoti su juo“, – kalbėjo politologas Bernaras Ivanovas.
Jam antrindama politologė Rima Urbonaitė pabrėžė, kad S. Skvernelio kadencija premjero poste buvo itin sėkminga, nežiūrint į kilusius skandalus – ekonomika tendencingai augo, kilo ir išmokos.
„Kitaip tariant, jis asocijuojasi su pakankamai pozityviais dalykais. Dabar premjerė I. Šimonytė yra „krizių premjerė, tai natūralu“,– teigė R. Urbonaitė.
Opozicijos statusas ir aktyvi kritika valdantiesiems, anot ekspertės S. Skverneliui, taip pat „nuėjo į pliusą“: „Jo savarankiškumas, kalbėjimas apie naują partiją, Vyriausybės kritikavimas ir geras šleifas, kuomet jis buvo premjeru – visa tai susisumuoja, kad žmonės mato jį pakankamai pozityvioje šviesoje.
<…> Tačiau aš šio reitingo nebūčiau linkusi sureikšminti, norėčiau į jį pažiūrėti dar kelis mėnesius, nes reitingai kartais neatrodo turinio prasme užpildyti“, – pabrėžė ji.
Teigia, kad „reitingų prasme, turime beviltišką Vyriausybę“
Spalio mėnesį nežymiai smuko ne tik socialdemokratų, bet ir Vyriausybės reitingai. Klausiami, kaip vertina dabartinės Vyriausybės veiklą, 34,7 proc. respondentų vertino teigiamai ir greičiau teigiamai (35,3 proc. rugpjūtį), greičiau neigiamai ar neigiamai – 58,5 proc. apklaustųjų (55,5 proc. rugsėjį).
Šis pokytis, anot R. Urbonaitės, Vyriausybei nesiunčia jokių naujų susirūpinimo ženklų, kadangi bendri reitingai išlaiko tas pačias tendencijas. Visuomenės nuovargis dėl esamų krizių lieka pakankamai stiprus ir tai atsispindi reitinguose.
„Kol kas tai nėra toks kritimas, kurį galėtume laikyti kritiniu. Mes galime sakyti, kad ir toliau lieka judėjimas paklaidos ribose, tačiau tai reiškia, kad ji gali judėti ir į kitą (gerėjimo – aut. past.) pusę. <…>
Dabar mes matome, kokia yra bendra situacija – gerų žinių pastaruoju metu negauname. Tačiau kai kurios jų nepriklauso nuo Vyriausybės – ne ji platina virusą, ne ji kalta dėl kainų ir panašių dalykų – tai yra kompleksinės problemos“, – nurodė politologė.
B. Ivanovas kiek griežčiau vertina Vyriausybės reitingus. Jo nuomone, Vyriausybės „nesugebėjimas“ tvarkytis su reitingais, yra fenomenalus ir kad mes „reitingų prasme, turime beviltišką Vyriausybę“.
„Atrodo, kad jau nusileidome ant dugno, bet visgi, kažkas pasibeldė iš apačios. Aš manau, kad pasibeldė tai, dėl ko šiai dienai mitinguojama – galimybių pasas vaikams, didžiulis blaškymasis, kurį mes stebime ir kuris niekur nedingsta.
<…> Bendra jos veikla yra labai chaotiška. Tai yra chaotiškiausia Vyriausybė pagal savo veikimą – be jokio plano, strateginių įžvalgų, bet su vienu kitu paneigiančiais pareiškimais. Atrodytų, kad krizė su migrantais turėtų padėti Vyriausybės reitingų prasme, tačiau taip nėra, – sakė jis.
Tikėtis, kad Vyriausybė atsižvelgs į prastėjančius reitingus, pasak eksperto, tikėtis taip pat nereiktų, kadangi per istoriją dar „nebuvo atvejo, kai rinkėjas per savo pilietines institucijas sugebėjo išsireikalauti atsakomybės iš Vyriausybių“.
„Jie tik stebi, kaip toliau viskas rutuliojasi, kokie sprendimai yra priimami. Kol kas matome, kad visuomenė aktyviai nereiškia savo pozicijos – tylus, santūrus tikslų sabotažas, kurie yra iškelti Vyriausybės prasme, yra blogas.
Jei visuomenė šitaip nepasitiki valdžia, kaip reikia tikėtis, kad bus taisomos rekomendacijos?“, – klausė jis.
Saudargas: „Krizės užgožia pozityvius dalykus“
Smuktelėjusius Vyriausybės reitingus įvertino ir Seimo vicepirmininkas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narys Paulius Saudargas.
Jo teigimu, neigiamas valdančiųjų vertinimas visuomenėje yra normalus ir tikėtis, kad skaičiai, palaikymas augtų, kai Vyriausybė kovoja net su keliomis krizėmis vienu metu – sunku.
„Kai gydai, reikia atlikti ir operacijas, ir skausmingus veiksmus, kurie pacientui gali nepatikti – tai čia vėlgi, palaikytojų gretos gali aptirpti. Manau, kad tai yra natūralūs dalykai“, – naujienų portalui tv3.lt sakė jis.
Paklaustas, ar nesant krizėms, Vyriausybės reitingai būtų geresni, politikas nesuabejojęs, atsakė „taip“, kadangi „kitos žinios yra generuojamos pakankamai pozityviai“.
„Galima pasidžiaugti, kad per šiuos metus atsilaikė ekonomika – turime pakankamą ekonomikos augimą, atsigauna ir eksporto rinkos, investicijos. Turime ir labai nemažai pozityvių dalykų, kuriais galėtume pasidžiaugti ir sulaukti žmonių pritarimo. Tačiau tos krizės užgožia pozityvius dalykus“, – nurodė jis.
Socialdemokratus ragina imtis darbo
Socialdemokratų populiarumas per mėnesį kiek smuktelėjo – už juos būtų balsavę 13 proc. apklaustųjų (13,9 proc. rugsėjį).
Nors valdantieji konservatoriai vis dar atsilieka (už juos balsuotų 11,6 proc. apklaustųjų), naujienų portalo tv3.lt kalbinti politologai įžvelgė rimtas galimas grėsmes socialdemokratų partijai. Anot jų, pastaruoju metu partija netransliuoja jokių efektyvių, argumentuotų ar turiningų žinučių ir tai jiems kiša koją.
„Galbūt keletas epizodų buvo konstruktyvesnių, bet iš esmės tas reitingas kilo atėjus (užėmus partijos pirmininko pareigas – aut. past.) Vilijai Blinkevičiūtei, kuri pati labai pozityviai vertinama.
<…> Socialdemokratai labai gerai atrodo ne todėl, kad yra patys „gražūs“, bet todėl, kad kitos partijos „labai negražiai“ žiūrisi. Kadangi visomis kitomis partijomis nusivylimas buvo pakankamai didelis, žmonių lūkesčiai ties čia ir susikoncentravo“, – akcentuodama, kad socialdemokratų reitingai susiję su vieno žmogaus reitingais, o ne su partijos darbu, kalbėjo R. Urbonaitė.
Socialdemokratų frakcija Seime, anot politologų, atrodo itin silpnai ir pilkai – ryškių pasisakymo negirdėti nei iš neseniai perrinkto seniūno Gintauto Palucko, nei iš buvusio seniūno Algirdo Syso ar kitų frakcijos narių.
„Tiek ponas Sysas, tiek senoji gvardija nukrito, šleptelėjo žemyn ir gana garsiai. Socdemų lokomotyvas yra Blinkevičiūtė ir mums norėtųsi pamatyti kažkokią jos komandą, sudarytą iš adekvačiai mąstančių žmonių, tikrų socialdemokratų.
Kitų garvežių mes nematome, o jei jų ir toliau nepamatysime – bus blogai“, – prognozavo B. Ivanovas.
Pritardama jam, R. Urbonaitė teigia, kad socialdemokratams nepakeitus strategijos, ji partijų reitingų lentelėje „šitaip ilgai nebevažiuos“.
„Visa kita, aplink Blinkevičiūtę esanti „kompanija“, kol kas netempia.
<…> Socialdemokratams trūksta aiškios strategijos, nes epizodiniai išstojimai, reitingų kaupimas per V. Blinkevičiūtės asmenį nepavyks. Partijai reikia ne vieno žmogaus, norint, kad ji būtų stipri ir turėtų ilgalaikį potencialą“, – akcentuoja ji.
Socialdemokratams norint užimti tvirtesnes pozicijas, dabar pat laikas imtis tiesioginio darbo su rinkėjais, o ne tik kritikos valdančiųjų sprendimams, kadangi „kritikos limitas jau išnaudotas“, – neabejojo B. Ivanovas.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ apklausą naujienų portalo delfi.lt užsakymu atliko spalio 18-28 dienomis.
Tyrimo metu buvo apklausti 1015 respondentų nuo 18 iki 75 metų. Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.
