„Grigorijaus Kanovičiaus kūryba suteikė balsą pražuvusioms ištisoms litvakų kartoms, pakėlė sunkios 20 amžiaus istorijos uždangą žvilgsniui į gilią, turtingą kultūrą, šimtmečius puoselėtą Lietuvoje, o kartu ji, perteikdama Holokaustą patyrusios visuomenės skaudulius, ugdė šių dienų skaitytojo supratimą ir atjautą. G. Kanovičius išliks atmintyje kaip žmogus, nešęs šviesą savo kūriniais ir visuomet skvarbiu, pagarbiu ir viltingu pasaulio matymu. Netekome vieno didžiųjų rašytojų, kuriam rūpėjo ne tik praeitis, bet ir šiandiena – gebėjimas gyventi santarvėje ir kuriančioje bendrystėje. Nuoširdžiai užjaučiu G. Kanovičiaus artimuosius šiuo sunkiu netekties metu“, – sakoma Ministrės Pirmininkės užuojautoje.
G. Kanovičius už savo kūrybą yra pelnęs Nacionalinės kultūros ir meno bei Vyriausybės kultūros ir meno premijas, buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi ir Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi.
G. Kanovičius gimė 1929 metais Kaune. Antrojo pasaulinio karo metu su tėvais pasitraukė į Kazachstaną, 1945 metais grįžo į Vilnių. Vilniaus universitete studijavo rusų kalbą ir literatūrą.
Parašė prozos kūrinių (romanų, apysakų, apsakymų), poezijos rinkinių, kino scenarijų, taip pat sukūrė pjesių, į rusų kalbą išvertė lietuvių rašytojų kūrinių. Daugiausia rusų kalba rašiusio G. Kanovičiaus knygų išleista lietuvių, anglų, prancūzų, lenkų, vengrų, vokiečių, hebrajų ir kitomis kalbomis, pjesės statytos Armėnijos, Estijos, Latvijos, Rusijos ir kitų šalių teatruose.
Tarp žinomiausių rašytojo kūrinių – romanų trilogija „Žvakės vėjyje“, dilogija „Kvailių ašaros ir maldos“, romanai „Nusišypsok mums, Viešpatie“, „Šėtono apžavai“, „Miestelio romansas“.
G. Kanovičius už savo kūrybą yra pelnęs Nacionalinės kultūros ir meno bei Vyriausybės kultūros ir meno premijas, buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi ir Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi.
