„Jokio esminio nesutarimo gynybos klausimu nėra“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė ministrė pirmininkė.
„Čia yra tarpusavyje nekonfliktuojantys dalykai. Vienas dalykas yra, kad mes privalome stiprinti savo pajėgumus (...). Toliau, brigados klausimas yra – nesakysiu, kad atskiras, bet yra lygiagretus klausimas, todėl, kad tai yra susiję ne tik su mūsų sprendimais, bet ir su sprendimais mūsų partnerių“, – paklausta, ar prioritetas turėtų būti teikiamas divizijos kūrimui, ar vokiečių brigados dislokavimui Lietuvoje, teigė I. Šimonytė.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas gruodį yra nurodęs, kad Lietuvoje svarstoma kurti kariuomenės diviziją.
Kariuomenės divizijoje paprastai tarnauja nuo 10 iki 15 tūkst. karių, ji susideda iš kelių brigadų. Lietuvos kariuomenėje šiuo metu tarnauja apie 11,5 tūkst. karių profesionalų, beveik 3,5 tūkst. šauktinių, beveik 5,4 tūkst. karių savanorių.
Lietuva šiuo metu taip pat vysto karinę infrastruktūrą siekdama priimti daugiau sąjungininkų karių. Šalis siekia, kad joje būtų nuolat rotuojama Vokietijos brigada.
„Infrastruktūra yra kuriama taip, kad ją būtų galima panaudoti kaip įmanoma universaliau. Nes yra ne tik Vokietijos brigada, atvyksta ir kiti partneriai, yra daug visokių veiklų ir dalinamasi tais pačiais poligonais, kurių mes neturime pertekliaus (...). Akivaizdu, kad gal truputį konkurencingumo, kažkokios tokios konkurencijos yra, bet čia tikrai nėra jokios tarpusavio priešpriešos“, – pažymėjo premjerė.
Šiuo metu yra pradėtos ir karinių miestelių Rokantiškėse, Šiauliuose bei Šilalės rajone statybos.
Šių miestelių statybas planuojama baigti 2023-iųjų pabaigoje – 2024-ųjų pradžioje. Visuose trijuose naujuose miesteliuose galės dirbti ir tarnauti iki 2,5 tūkst. karių ir krašto apsaugos sistemos civilių darbuotojų.
