„Artimiausiuose planuose nėra, bet turėsime tokią diskusiją su teisingumo ministre ir pasižiūrėsime, ką galime padaryti šiuo klausimu“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams teigė I. Ruginienė.
BNS rašė, kad R. Tamašunienė rugsėjį sakė sieksianti, kad „didžiausia Lietuvos tautinė mažuma galėtų užrašyti originalo kalba vardą ir pavardę“.
Politikė priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškajai šeimų sąjungai (LLRA-KŠS), kuri ne kartą Seimui teikė siūlymą leisti nelietuviškus piliečių asmenvardžius rašyti originaliai, su diakritiniais ženklais.
Paskutiniu šių metų gegužę atmestu projektu siūlyta, kad ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai bei pavardės tapatybės dokumentuose, civilinės būklės aktų įrašuose būtų rašomi lotyniško pagrindo rašmenimis.
Prieš tai toks projektas parlamente buvo atmestas 2023-ųjų birželį.
Dabar galiojančiame Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatyme numatyta, kad tokie asmenvardžiai rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų.
Be to, LLRA-KŠS siūlė koreguoti sausį įsigaliojusį Tautinių mažumų įstatymą, leidžiant dvikalbius ženklus ir asmenvardžius su diakritiniais ženklais, dalyje institucijų įteisinant tautinės mažumos kalbą. Šį projektą Seimas 2025-ųjų gegužę taip pat atmetė.
Kaip rašė BNS, remiantis 2021-ųjų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatais, Lietuvoje gyveno 2 mln. 810 tūkst. gyventojų, iš kurių 432 tūkst. yra tautinių mažumų atstovai.
Surašymo metu lenkų šalyje gyveno apie 183,4 tūkst. (6,5 proc.), rusų – 141,1 tūkst. (5 proc.), apie procentą ir mažesnę dalį sudarė baltarusiai, ukrainiečiai ir kitų tautybių gyventojai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
