Diskusiją apie nealkoholinio alaus ir vyno pardavimą nepilnamečiams paskatino Simono Urbono pasidalintas vaizdo įrašas. Trečiadienį savo „Facebook“ paskyroje S. Urbonas pasidalino vaizdo įrašu, kaip eina įsitikinti, ar tikrai nepilnamečiai gali įsigyti nealkoholinio alaus ar vyno. Jis ragino gyventojus nelikti abejingais, dalintis šiuo nufilmuotu eksperimentu.
„Po prasidėjusios kovos prieš #PRIME trendo absurdiškumą, gavau kelias žinutes, kuriose buvo rašoma ir klausiama, o tai ar normalu, kad vaikas gali nusipirkti nealkoholinio ALAUS ar VYNO? Tiesą sakant po tų žinučių nusijuokiau, nes tikrai viduje žinojau, kad to padaryti jie negali.. Tad dėl šventos ramybės šiandien nuėjau iki parduotuvės to pasiklausti ir ką Jūs manot? Jie gali pirkti alų, vyną, degtinę jei ant tos bonkos ar skardinės bus parašyta 0 laipsnių. Aš negaliu patikėt!
Vyras atkreipė dėmesį, jog pagal dabar galiojančius įstatymus draudžiama parduoti vaikišką šampaną, tačiau nepilnamečiams toliau parduodami nealkoholinių tauriųjų gėrimų pakaitalai.
Valdžia uždraudė vaikišką šampaną, kaip žalingus įpročius skatinančią priemonę, bet pirmokas gali ateiti į alkoholio skyrių ir ten ramiai tarp visų alkoholinių gėrimų ieškotis savo mėgstamų nealkoholinių pakaitalų. Neišneša smegenys, kaip mes nematome, kur tai tuos vaikus veda ir dar labiau nesuvokiama, kodėl iki šiol tai taip lengvai prieinama“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė S. Urbonas.
S. Urbono nuomone, įstatymai leidžiantys nepilnamečiams įsigyti nealkoholinio alaus ar vyno, nulems didesnį alkoholio vartojimą ateityje – esą taip vaikai ruošiami vartoti alkoholinius gėrimus.
„Taigi čia viskas prie alaus skyriaus padėta. Ir tas žodis yra alus – tai programuoja vaikų ateitį. Aš negaliu patikėti. Rimtai?
Vaikai galvoja – aš biški paaugsiu, ir šitą (alkoholinius gėrimus, tv3.lt pastaba) pasiimsiu“, – savo nuostabą išreiškė vyras.
Komentaruose kiti „Facebook“ vartotojai pasidalino savo patirtimis. Pasak jų, nepilnamečiai tokia tvarka naudojasi jau seniai.
„Ne tik gali bet ir perka. Pati šį klausimą buvau uždavusi kasininkei prieš porą metų, kai pirkau nealkoholinį vyną. Šią vasarą mačiau daugiau nei 5 atvejus, kai 10-12 metų amžiaus vaikai geria nealkoholinį radlerį, kartu skanaudami bandeles. Bet prieš kelias dienas kavinėje užkabino žvilgsnį skelbimas, kad energetiniai gėrimai ir nealkoholinis alus bus parduodami tik nuo 18 metų. Labai pasidžiaugiau tokia iniciatyva“, – rašė viena „Facebook“ vartotoja.
Aurelijus Veryga – nemanau, kad nealkoholinis alus ar vynas formuoja įpročius
Prekiauti ir gaminti vaikišką šampaną Lietuvoje buvo uždrausta dar 2019 m. Sprendimą uždrausti vaikiško šampano gaminimą ir prekybą palaikė ir tuometinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
„Jeigu norėtume, kad mūsų vaikai nevartotų alkoholinių gėrimų, kad jiems nebūtų tam tikras elgesys suprogramuojamas nuo to amžiaus, kada jie savęs dar sąmoningai net ir neatsimena, manau yra logiška atsisakyti tokių prekių, juo labiau, kad tabako kontrolės srityje, tokie sprendimai galioja daugelį metų. Ir kai kas turbūt dar prisimenate šokoladines cigaretes, cigaretes, kurios imituodavo kramtomąją gumą“, – tuomet teigė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Po balsavimo kai kurie parlamentarai apgailestavo, kad kovoje prieš alkoholizmą nueinama „į kraštutinumus ir radikalizmą“, tačiau per mažai dėmesio skiriama švietimui ir šeimos auklėjimui, kiti sakė, kad alkoholinius gėrimus ir jų tarą primenančių prekių draudimas yra pateisinamas visuomenės gerovės atžvilgiu.
Vis dėlto, valdantieji konservatoriai prie šio klausimo daugiau negrįžo – vaikiško šampano prekyba ir šiandien yra draudžiama.
Paklausus Aurelijaus Verygos, kodėl tuo metu buvo uždrausta prekyba vaikišku šampanu, bet neapribotas nealkoholinio alaus ar vyno prieinamumas pilnamečiams, jis teigė, jog tuo metu nealkoholinio vyno ar alaus prieinamumo klausimai nebuvo iškilę, be to, pasak Seimo nario, vaikiško šampano prieinamumas padėjo formuoti žalingus įpročius šeimose.
„Niekam tas klausimas tuo metu nebuvo iškilęs. Priminsiu, jog Seime siūlymas uždrausti prekybą vaikišku šampanu buvo kilęs dėl to, kad jis būdavo tėvų dovanojamas vaikams, dedamas ant vaišių stalo, buvo formuojamas įprotis švęsti šventes vartojant alkoholinius gėrimus.
O niekas iš tėvų nealkoholinio alaus ar vyno per šventes vaikams neperka, ant stalo nededa. Tad tai yra kiek skirtingi dalykai. Tie gėrimai nebuvo naudojami formuojant alkoholio vartojimo „kultūrą“, – sakė Seimo narys.
Seimo narys taip pat teigė, jog nealkoholinis alus ar vynas nėra populiarūs gėrimai nepilnamečių tarpe.
„Nesu pastebėjęs, kad nepilnamečiai pirktų šiuos gėrimus, jiems yra skanesnių nealkoholinių gėrimų. Turbūt šie gėrimai reklamuojami ne nepilnamečių auditorijai“, – teigė A. Veryga.
Vis dėlto, A. Veryga pabrėžė, jog yra nerimą keliančių klausimų. Vienas iš jų – ar nealkoholinio vyno ar alaus gėrimų reklamos gali skatinti vėlesnį alkoholio vartojimą, kitas – ar šie gėrimai formuoja įpročius vartoti alkoholį.
„Svarbu atsakyti į klausimą, ar nealkoholinių gėrimų reklamos netiesiogiai nereklamuojamu kitų, alkoholinių gėrimų.
Jeigu šie gėrimai būtų naudojami įpročiams formuoti, tuomet matyčiau tai kaip rimtą problemą. Bet aš nežinau, kiek šių gėrimų vartojimas formuoja įpročius“, – svarstė A. Veryga.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas – siūlome nepilnamečiams neparduoti
Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu (NTAKD) prašant įvertinti, ar nealkoholinio alaus ar vyno vartojimas gali pastūmėti nepilnamečius link alkoholinių gėrimų vartojimo. NTAKD direktoriaus pavaduotojos atliekančios direktoriaus funkcijas, Gražinos Belian teigimu, jog nors prekybos tinklai turi teisę parduoti nealkoholinio alaus ir vyno gėrimus nepilnamečiams, NTAKD rekomenduoja verslams tokių gėrimų nepilnamečiams nepardavinėti.
„Nealkoholiniams gėrimams Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos nėra taikomos, todėl nei pirkėjų amžius, nei prekybos laikas tokiems gėrimams nėra ribojamas. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos teritorijoje nėra draudžiama nepilnamečiams įsigyti ir vartoti nealkoholinius gėrimus (nealkoholinį alų, nealkoholinį sidrą, nealkoholinį vyną ar kt.)
Visgi, Departamentas rekomenduoja ūkio subjektams nepardavinėti tokių gėrimų nepilnamečiams, palaiko tokias ūkio subjektų iniciatyvas“, – teigė G. Belian.
G. Belian teigimu, nealkoholinio alaus ar vyno prieinamumas gali mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą suaugusiųjų tarpe, vaikų tarpe į alų ar vyną panašaus skonio gėrimai gali pratinti prie alkoholio vartojimo.
„Departamento vertinimu, nealkoholiniai gėrimai gali prisidėti prie alkoholio daromos žalos mažinimo, jei geriantys žmonės pakeis jais įprastus alkoholinius gėrimus, tačiau vaikams šis aspektas dažniausiai nėra aktualus.
Nealkoholiniai gėrimai, savo skoniu ar išvaizda primenantys alkoholinius, nepastebimai gali pratinti prie alkoholio, didinti šių gėrimų socialinį priimtinumą bei populiarinti alkoholinių gėrimų prekės ženklus tarp vaikų. Todėl ne tik valstybė įstatymais turi saugoti vaikus, bet ir tėvai turi aiškiai nubrėžti ribas, kad alus be alkoholio ar su juo, nėra skirtas vaikams“, – pabrėžė G.Belian.
NTAKD teigimu, kitose šalyse atlikti tyrimai rodo, jog prie alkoholio gali būti priprantama nevartojant tiesiogiai, o pagal kvapą.
„Kitų šalių specialistai teigia, kad duodant vaikams net ir nealkoholinio alaus, jie pripratinami prie kartaus apynių skonio. Dėl to vėlesniame gyvenime kyla rizika vartoti alkoholį. JAV mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kad net alaus kvapas sukelia malonumo poveikį smegenyse, todėl skatina žmogų vartoti alų – be alkoholio ar su juo“, – komentavo G. Belian.
Pasak G. Belian, neigiamą įtaką nepilnamečiams dažnai daro ir nealkoholinių alaus ir vyno gėrimų reklamos, kurios neretai naudoja panašų ženklinimą bei komunikaciją, kaip ir anksčiau buvau naudojama dabar draudžiamose alkoholio reklamose.
„Kitų šalių patirtis rodo, kad svarbų vaidmenį vaidina reklama, kuri nealkoholinius gėrimus, ypač nealkoholinį alų su skoniais pristato kaip kasdienai skirtą gėrimą. Kadangi alkoholio reklamos draudimo nuostatos nealkoholiniams gėrimams negalioja, todėl gamintojai ir prekybininkai naudojasi tuo ir per nealkoholinių gėrimų reklamą netiesiogiai kartais reklamuoja alkoholinius gėrimus, naudodami panašius ženklinimus, prekės ženklus bei komunikacijos strategijas, o nepilnamečiai tokią reklamą mato ir tai daro įtaką jų elgesiui“, – pabrėžė G. Belian.
NTAKD atstovė taip pat akcentavo tėvų ir mokyklų atsakomybę – esą būtent artima aplinka daugiausiai lemia, ar nepilnamečiai vėliau vartos alkoholinius gėrimus.
„Akcentuojame, kad ar asmenys iki 20 metų amžiaus ieškos, pirks ir išmėgins nealkoholinius gėrimus, pirmiausia, priklauso nuo aplinkos požiūrio į jų vartojimą pvz.: šeimoje, artimiausioje aplinkoje, todėl svarbu taikyti įvairias psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencines priemones.
Departamentas skatina tėvus stiprinti tarpusavio ryšį su vaikais ir kalbėtis apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pavojų tiek fizinei tiek psichikos sveikatai, nes tai yra neatsiejama prevencijos dalis. Mokykla gali daryti įtaką vaikų ir jaunuolių suvokimui apie įvairių teigiamų ir neigiamų elgesio formų priimtinumą ir nepriimtinumą“, – teigė NTAKD atstovė.
