„Paradoksalu, tačiau vieši kreipimaisi nepaisyti nustatytų faktų apie režimo veikimą gali būti traktuojami kaip to režimo palaikymas, agitavimas už jį. Todėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras primena, kad tiek Desovietizacijos komisijos išvados, tiek paties centro generalinio direktoriaus sprendimai nėra galutiniai, jie gali, o turint abejonių, turi būti skundžiami teismui“, – skelbiama pranešime žiniasklaidai.
LGGRTC taip pat pažymi, kad atliekant istorinį asmens vertinimą remiamasi visa mokslo metodais patikrinta ir „einamuoju metu žinoma“ informacija. Tuo metu galutinę išvadą dėl asmens santykio su totalitariniu autoritariniu režimu ir jo kolaboravimo su okupacine valdžia padaro tarpinstitucinė desovietizacijos komisija, pabrėžia centras.
„Kalbant apie Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo įgyvendinimą, išvadą lemiantis nagrinėjimas ir tyrimas atliekamas LR Seimo pavirtintoje Tarpinstitucinėje komisijoje. Jos užsakymu archyvinę informaciją surenka arba centras, arba centro pasamdyti ekspertai“, – teigia LGGRTC.
„Kadangi desovietizacijos komisija neprašė papildomų ekspertų samdymo, nesikreipė į LGGRTC dėl papildomų istorinių duomenų, tai rodo, jog komisijai pakako archyvinę informaciją suteikusios D. Vilkelytės parengto dokumento“, – pažymi centras.
Desovietizacijos komisijai klausimų dėl S. Nėries vertinimo nekilo
Desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas sako, kad komisija nemato poreikio iš naujo atlikti poetės S. Nėries vertinimą. Pasak jo, nagrinėjant su poetės atminimo įamžinimu susijusius klausimus, prieštaraujančių nuomonių dėl jos veiklos Lietuvos valstybės atžvilgiu komisijoje neatsirado.
„Gal todėl, kad dauguma akademinės bendruomenės narių, esančių komisijoje, patys yra istorikai ir labai neblogai patys žino jos biografiją. Be to, jei atkreipsite dėmesį, pagal tą pažymą mes nevertiname jos kūrybos – vertiname tik elgesį Lietuvos valstybės atžvilgiu“, – Eltai aiškino V. Karčiauskas.
Todėl, pažymi komisijos pirmininkas, tai reiškia, kad dėl kitų poetės vardu pavadintų viešųjų objektų komisijos sprendimai gali būti visai kitokie nei pastarosios rekomendacijos dėl S. Nėries vardo gatvių keitimo.
„Komisijos sprendimai gali būti kitokie, jei kalbėsime apie paminklą ar jos vardo muziejus. Šiuo atveju priimti tokie sprendimai tik konkrečių gatvių atžvilgiu“, – pažymėjo V. Karčiauskas.
S. Nėries vertinimo klausimą ketinama detaliau nagrinėti kitą savaitę vyksiančiame desovietizacijos komisijos posėdyje, pridūrė V. Karčiauskas.
Akademikų atstovai pareikalavo iš naujo įvertinti S. Nėries kūrybą ir biografiją
ELTA primena, kad ketvirtadienį akademinės bendruomenės atstovai, prašydami iš naujo svarstyti klausimą dėl poetės Salomėjos Nėries biografijos ir kūrybos vertinimo, atviru laišku kreipėsi į desovietizacijos komisijos pirmininką Vitą Karčiauską, LGGRTC direktorių Arūną Bubnį bei Lietuvos savivaldybių asociaciją.
Akademinio lauko atstovai kreipimesi nurodė, kad LGGRTC išvada dėl poetės parengta mokslinio laipsnio neturinčio asmens, taip pat atliekant ekspertizę nesiremta moksliniais tyrimais.
Pastaruoju metu desovietizacijos komisija ne vienai savivaldybei pateikė rekomendacijas pakeisti S. Nėries vardo gatves. Taip pat, reaguodamos į komisijos išvadas dėl poetės kūrybos ir biografijos, S. Nėries vardo mokyklos Vilniuje bei Vilkaviškyje inicijavo savo pavadinimų keitimo procesą.
Nuo praėjusių metų gegužės 1-osios Lietuvoje įsigaliojo dekomunizacijos įstatymas. Jis taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.
2022 metų gruodį Seimo priimtas įstatymas taip pat sudaro prielaidas pašalinti iš viešųjų erdvių totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, kitus memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus.
Viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, numatyta atlikti LGGRTC ir savivaldybių institucijoms.