Po eismo įvykio pašnekovės uošvis gavo turto nuostolių atlyginimo išmoką, nes automobilis buvo apdraustas „Kasko“ draudimu.
„Automobilį nurašė kaip neeksploatuojamą, skyrė beveik 13 000 eurų“, – pasakoja Ieva (vardas pakeistas).
Viskas kaip ir būtų gerai, tačiau pinigai per klaidą buvo pervesti ne tam žmogui.
„Visiškai kitam žmogui, kurio duomenys buvo likę šalia mūsų duomenų draudime“, – aiškina pašnekovė.
Žalos ekspertas ignoruoja arba neturi informacijos
Ieva tvirtina, kad Lietuvos draudimo žalos ekspertas, per kurio klaidą ir buvo pinigai pervesti ne tam asmeniui, arba ignoruoja, arba vis neturi informacijos.
„Kai pagrasinau, jog kreipsiuosi apginti savo interesus, susigriebė ir sekančią dieną jau gavome laišką iš banko, kad suklystas gavėjas turi patvirtinti, jog iš jo galima paimti šią sumą ir pervesti nukentėjusiam. Taip taip, jis turi sutikti atiduoti mūsų pinigus“, – pasakoja moteris.
Asmuo, kuriam buvo pervesti pinigai, gyvena Ispanijoje, jo sąskaitos galiojimas pasibaigęs ir jis elektronine bankininkyste negali patvirtinti savo tapatybės.
„Na, ir va, mes jau 2 mėnesius kariaujame su draudimu. Buvome pas advokatą, patikino, kad čia ne mūsų kaltė ir mes neturime kišti rankų, ir kad draudimas pats turi viską sutvarkyti“, – teigia skaitytoja.
Tokias situacijas padeda spręsti Lietuvos bankas, tačiau svarstymas trunka mėnesį laiko.
„Dar paklausė, ar mums tas žmogus negali pervesti. Tai jei būtu galėjęs, turbūt jau kita transporto priemone važiuotumėme. Tai norėtųsi jų paklausti, ar mums su dviračiu važinėti, kol kas sugalvos grąžinti mūsų turtą? Tokio absurdo gyvenime nesu girdėjusi“, – piktinasi Ieva.
Pašnekovė tvirtina, kad Lietuvos draudimas nukentėjusiuosius kaltina nurodžius neteisingą sąskaitos numerį, tačiau moteris tai neigia.
„Tai ta pati „daina“ buvo sakoma jau nuo pat pradžių, kad mes patvirtinome savitarnoje, nors rodė šauktukus ir mums patvirtinti nepavyko. Kaip gi nepasikreips visko į savo pusę.
Vienintelė klaida iš mūsų pusės, kad patys nepasižiūrėjome, kokią saskaitą jis pasižymėjo išmokai pervesti. Bet tas pokalbis vyko telefonu, ne raštu, jis net nesakė patikrinti, tai tuo metu net į galva neatėjo, kad pavedimas daromas ne ten. Net tokio žodžio, kaip „atsiprašome“ neišgirdau, nors su pačiu ekspertu bendravau aš pati“, – sako pašnekovė.
Lietuvos draudimas komentuoti individualius atvejus atsisako
Lietuvos draudimo komunikacijos vadovas Saulius Abraškevičius tvirtina, kad dėl duomenų apsaugos reikalavimų, komentuoti individualių klientų atvejų atskleidžiant asmeninius jų duomenis negali.
„Komentuojant tokias situacijas bendrai, būtina pabrėžti, kad banko sąskaitą, į kurią klientas pageidauja gauti išmokos lėšas, klientas savitarnos platformoje pasirenka pats.
Todėl gali pasitaikyti atvejų, kai išmokos lėšos pasiekia neteisingą gavėją dėl paties kliento nurodytos ar pasirinktos neteisingos sąskaitos“, – sako S. Abraškevičius.
Jis tvirtina, kad jei išaiškėtų, jog lėšos buvo persiųstos ne tam gavėjui dėl draudiko klaidos, tada būtų imtasi kitų veiksmų.
„Tokiais atvejais draudikas stengiasi geranoriškai padėti klientui ir tarpininkauja atgaunant pinigus.
Jeigu visgi paaiškėtų, kad lėšos neteisingą gavėją pasiekė ne dėl kliento, o dėl draudiko veiksmų, tokiu atveju draudimo išmoka klientui būtų išmokėta nedelsiant, neatsižvelgiant į tos sumos susigrąžinimo proceso trukmę ir jo baigtį“, – teigia Lietuvos draudimo atstovas.
Lietuvos bankas: jei tai iš tiesų draudimo klaida, jis turi prisiimti atsakomybę
Lietuvos banko Finansinių paslaugų ginčų nagrinėjimo skyriaus teisininkas Laurynas Žižys tvirtina, kad jei ši klaida iš tiesų – draudimo, tada jis turėtų spręsti šią problemą.
„Jeigu draudimo išmoka iš tiesų buvo pervesta ne nukentėjusiajam (pavyzdžiui, apgadinto automobilio savininkui), o teisės į draudimo išmoką neturėjusiam ir netgi su eismo įvykiu (ar jo metu padarytos žalos atlyginimu) nesusijusiam asmeniui, ir tai nutiko dėl draudimo įmonės klaidos, ji turėtų prisiimti atsakomybę už tokią klaidą“, – tvirtina L. Žižys.
Kitaip tariant, draudimo bendrovė savo klaidos atveju turėtų išmokėti draudimo išmoką ją gauti turinčiam asmeniui ir pati savo nuožiūra spręsti klausimus dėl lėšų, pervestų klaidingam gavėjui, susigrąžinimo.
„Jeigu per eismo įvykį žalą patyręs vartotojas mano, kad jam priklausanti draudimo išmoka nepagrįstai buvo išmokėta kitam asmeniui, jis turėtų pateikti draudimo bendrovei pretenziją dėl tokio sprendimo ir nurodyti nesutikimo su juo motyvus bei savo reikalavimą.
Jeigu gautų jo netenkinantį draudimo bendrovės atsakymą, toliau savo teises vartotojai gali ginti kreipdamiesi į Lietuvos banką dėl ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka arba tiesiai į teismą“, – sako Lietuvos banko atstovas.