Per 2023 metų pirmąjį pusmetį vaiko teisių gynėjai sulaukė daugiau nei 27 tūkst. pranešimų dėl galimai pažeistų vaiko teisių, t. y. apie 17 proc. daugiau nei tokiu pačiu laikotarpiu pernai. Vidutiniškai per parą buvo gaunami 152 pranešimai apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kai 2022 metais šis skaičius buvo 125, o 2021 metais – 111.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė sako, kad augantis pranešimų skaičius rodo augantį visuomenės sąmoningumą bei mažėjančią toleranciją skriaudžiamam vaikui, o statistikoje matomi vaiko teisių pažeidimų atvejai gali būti tik ledkalnio viršūnė, neparodanti realaus nukentėjusiųjų masto.
„Analizuojant statistiką ir matant, kaip kiekvienais metais galimai nukentėjusiųjų vaikų kreivė kyla aukštyn, gali apimti beviltiškumas, jog situacija mūsų šalyje vis prastėja, tačiau mes, vaiko teisių gynėjai, šiuose skaičiuose įžvelgiame ir kitą pusę – suprantame, kad tūkstančiai vaikų, patiriančių įvairių sunkumų, buvo pastebėti sąmoningų ir empatiškų aplinkinių, apie juos buvo pranešta ir jiems galėjome suteikti reikiamą pagalbą“, – pranešime cituojama I. Skuodienė.
Ji pažymi, kad vis daugiau vaikų praneša apie galimus pažeidimus – palyginti su 2022 metais, šis skaičius išaugo 40 procentų. Pranešti apie pažeidimus galima ir per daugiau nei pusmetį veikiančią Vaiko teisių liniją.
„Kurdami Vaiko teisių liniją turėjome tikslą, kad tai taptų saugus ir prieinamas kanalas betarpiškai su vaiko teisių gynėjais bendrauti patiems vaikams. Kad iš jų pačių lūpų išgirstumėme, kuo jie gyvena, kas juos neramina, ir su kokiais sunkumais jiems tenka susidurti. Kas mėnesį stebime duomenis ir jau matome teigiamą rezultatą – vis daugiau vaikų pasitiki mumis ir patys kreipiasi savalaikės pagalbos“, – sako I. Skuodienė.
Kaip nurodoma pranešime, apie 31 proc. iš visų šiemet vaiko teisių gynėjų gautų pranešimų nepasitvirtino, tačiau šiemet nepasitvirtinusių pranešimų kiekis buvo beveik dešimtadaliu mažesnis nei praėjusių metų pirmąjį pusmetį. Tokie rezultatai, pasak I. Skuodienės, rodo didesnį žmonių atidumą vaikui, jo savijautai bei aplinkai, o kartu ir geresnį galimų vaiko teisių pažeidimų atpažįstamumą.
Smurto statistika rodo, kad daugiausia fiksuojama fizinio smurto atvejų, dažniau smurtaujama prieš berniukus – jie daugiausiai kentėjo nuo fizinio smurto ir nepriežiūros. Prieš mergaites smurtauta mažiau, bet jos dažniau patyrė seksualinį ir psichologinį smurtą. Daugiausiai smurtą prieš vaikus panaudojo artimiausioje aplinkoje esantys žmonės.
Remiantis statistika, pastarąjį pusmetį galimai panaudoto smurto prieš vaikus atvejų buvo beveik 25 proc. daugiau, lyginant su 2022 metų pirmuoju pusmečiu.
„Per pirmąjį šių metų pusmetį suskaičiuojame beveik 2 tūkstančius galimai nuo smurto nukentėjusių vaikų. Tiesa, pastebime, jog tendencijos – tiek dėl dažniausiai vaikų patiriamos smurto formos, tiek dėl smurto pasiskirstymo pagal lytį – kasmet išlieka panašios. Tik svarbu paminėti, jog mažesni kai kurių smurto rūšių skaičiai nebūtinai atspindi mažesnį nukentėjusiųjų mastą, tiesiog daugelį smurto atvejų vis dar per sudėtinga identifikuoti“, – sako I. Skuodienė.
Pasak vaiko teisių gynėjų, analizuojamu laikotarpiu vienos iš dažniausiai pažeidžiamų vaiko teisių buvo susijusios su geriausių vaikui gyvenimo sąlygų neužtikrinimu bei dažnai tėvų skyrybų atvejais išryškėjančia problema – kliudymu vaikui bendrauti su vienu iš tėvų.
Pagal 2023 metų pirmojo pusmečio duomenimis vaiko teisių gynėjai sukūrė šalies žemėlapį, kuriame pagal teritorinius vaiko teisių apsaugos skyrius atsispindi, kur daugiausiai ir mažiausiai vaikų galimai patyrė smurtą.
Vaiko teisių gynėjai pastebi, jog šių metų pirmąjį pusmetį daugiausiai vaikų galimai patyrė fizinį, seksualinį, psichologinį smurtą ir nepriežiūrą Marijampolės, Utenos ir Tauragės apskrityse, t. y. ne mažiau kaip vienas smurto atvejis teko 100 vaikų. Mažiausiai prieš vaikus galimai smurtavo didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdos apskrityje.
