Anot tarnybos, tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė „Proto sielos“, organizuodama pramoginį komandinį žaidimą „Apleista psichiatrinė“, stigmatizavo psichikos sveikatos sutrikimų turinčius asmenis.
Tyrimas buvo pradėtas gavus informaciją, kad interneto svetainėje „Mazebrain.lt“ pateikiamame paslaugos aprašyme asmenys su psichosocialine ir intelekto negalia apibūdinami neigiamai (vartojama sąvoka „psichas“), nurodant, kad „jų reikia saugotis“.
Toks aprašymas, pasak į tarnybą besikreipusio asmens, neigiamai reprezentuoja ir psichiatrijos ligonines, kurios Lietuvoje teikia psichikos sveikatos priežiūros paslaugas.
Tarnyba kreipėsi į žaidimo kūrėjus, prašydama paaiškinimo. Atsakyme nurodoma, jog sąvoka „psichas“ yra interpretuotina plačiau nei tik nepagarbus kreipinys į psichinį ligonį, be to, ji nevartojama pačiame žaidime, o tik jo pristatyme. Teigiama, kad „žaidimo sumanytojas turėjo tikslą parodyti, kad žmogaus sieloje labai plona riba tarp ligonio ir sveikojo“.
Vis dėlto, kaip nurodo ekspertai, atsakymą pateikusi bendrovė „akivaizdžiai ignoruoja esmines problemas, susijusias su jų sukurta paslauga“.
Nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ ekspertų tyrimo metu tarnybai pateiktoje išvadoje pabrėžiama, kad bendrovės teikiama paslauga „Apleista psichiatrinė“ ir komunikacija apie ją smarkiai prisideda prie psichikos sveikatos ir negalios stigmos stiprinimo Lietuvoje.
„Bendrovė, piešdama tokį neigiamą paveikslą, kurstydama baimę ir akivaizdžiai demonizuodama psichikos sveikatos paslaugą ir jos vartotojus savo „pramogoje“, prisideda prie stigmos stiprinimo, o tuo pačiu neakivaizdžiai prisideda ir prie žmonių skatinimo nesikreipti pagalbos“, – teigia organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadovė Karilė Levickaitė.
Anot jos, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, bent vienas iš keturių asmenų per gyvenimą patiria psichikos sveikatos sutrikimą, tačiau dėl Lietuvos visuomenėje egzistuojančios giliai įsišaknijusios stigmos, didelė dalis žmonių, patiriančių psichikos sveikatos sutrikimus, nesikreipia pagalbos.
Anot Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkės Linos Cicėnaitės, kalba, kurią vartojame kalbėdami apie asmenis su negalia, neabejotinai daro įtaką mūsų požiūriui į pasaulį.
„Terminai, kurie buvo plačiai vartoti prieš keletą metų, šiandien daugiau nebetinka. Siekiant išvengti menkinimo ir diskriminacijos bei gerinti supratimą, kokios sąvokos yra žeminančios ir nevartotinos kalbant su žmonėmis su negalia arba apie juos, derėtų pasikonsultuoti su Lietuvoje veikiančiomis negalios organizacijomis“, – pažymi ji.
Atsižvelgus į visas tyrimo aplinkybes, paslaugas teikiančiai bendrovei buvo rekomenduota nutraukti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus – visoje paslaugos komunikacijoje pašalinti vartojamus žmones su negalia žeminančius terminus.
Pagal Lygių galimybių įstatymą, paslaugų teikėjai privalo užtikrinti, kad reklaminėje informacijoje nebūtų išreiškiamas pažeminimas arba paniekinimas dėl negalios, lyties, socialinės padėties ir kitų asmens tapatybės bruožų, nebūtų formuojamos visuomenės nuostatos, kad dėl šių požymių asmuo yra pranašesnis ar menkesnis už kitą.
