• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šiemet stebint nematytą sergamumo kokliušu protrūkį ir jau daugiau nei dešimtmetį mažėjant bendroms vaikų skiepijimo apimtims politikai prabilo ir apie tai, ar nereikėtų tėvams, kurie neskiepija vaikų, taikyti griežtesnes priemones. 

Šiemet stebint nematytą sergamumo kokliušu protrūkį ir jau daugiau nei dešimtmetį mažėjant bendroms vaikų skiepijimo apimtims politikai prabilo ir apie tai, ar nereikėtų tėvams, kurie neskiepija vaikų, taikyti griežtesnes priemones. 

REKLAMA

Seimo Sveikatos reikalų komitete (SRK) pristačius naujausią informaciją dėl vaikų sergamumo infekcinėmis ligomis Lietuvoje konservatorius Linas Slušnys ėmė svarstyti, ar nepribrendo laikas tam tikroms sankcijoms tėvams.

„Tas mažėjantis skiepijamų vaikų skaičius stipriai kelia nerimą, nes per 12 metų smukome 10 proc. [skiepijant] nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito, o tarp 7 metų vaikų per tą patį laikotarpį [apimtys] sumažėjo apie 8 proc. Aišku, liūdna, mano požiūriu, tai yra nusikaltimas prieš vaiką ir jo gerovę“, – trečiadienį kalbėjo jis SRK posėdžio metu.

Jis svarstė, ar šiandien skiepų situacija pasiekė lygį, kai jau reikia imtis ypatingos apsaugos vaikams ir galbūt griežtesnio reguliavimo. 

REKLAMA
REKLAMA

„Ar turite vilčių, kad išbrisime iš situacijos su viešaisiais ryšiais, kaip girdėjau šiandien, planai išties yra gal ir dideli, bet žiūrint į sumas ir žinant, kiek tai kainuoja, priemonės santykinai nėra didelės. Tai jei naudojame viešuosius ryšius, kiek laiko užtruks grįžimas į normalų procentą?

REKLAMA

Ir klausimas, ar turime teisę taip iš principo kankinti vaikus, kaip žiūrėtumėte į siūlymą keisti Sveikatos draudimo įstatymą papildant savarankiško draudimo įmokomis, Užkrečiamųjų ligų įstatymą ir įtraukti tėvų atsakomybės klausimą, kad už neskiepytų vaikų gydymą apmokėtų tėvai ar kažkaip kitaip turėtume drausmines taisykles?“ – svarstė L. Slušnys.

Prievarta duoda atoveiksmį

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vadovas Vaidotas Gruodys patikino, kad imtis kietųjų priemonių nesvarstoma, tačiau labiau prisidėti galėtų ir verslas, pačios ugdymo įstaigos.

REKLAMA
REKLAMA

„Stebint tendencijas, ką parodė ir COVID-19 pandemija, kietosios priemonės tikrai veikia, priverčia, bet jos turi atoveiksmį, nes automatiškai atsiranda pasipriešinimas. Jau buvo bandymas nepriimti neskiepytų vaikų į ugdymo įstaigas, žinome, kiek tai susilaukė prieštaravimų ir pasipriešinimo. 

Taigi tą tikrai bandome kol kas daryti minkštosiomis priemonėmis ir šiandien nematome poreikio įvesti kietąsias priemones su imperatyvu. Bet labai norėtume būti sinergijoje ir su verslu, ugdymo įstaigomis. Nes tikrai yra tarptautinių kompanijų šiandien ir Lietuvoje, kurios nepriima į darbą nevakcinuotų pagal nustatytas vakcinas žmonių, nes nenori rizikos, kad plistų užkrečiamosios ligos. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taigi yra tos minkštosios priemonės, kurias taikydamas tiek verslas, tiek ugdymo įstaigos, viešos ir privačios, informuodamos, kalbėdamos su tėvais paveiktų, kad tas vakcinacijos procentas kiltų“, – komentavo jis.

NVSC vadovas sutiko, kad vaikų vakcinacija tėvams nėra tik teisė, bet ir pareiga. „Ir mes tą primename, bet kol kas matome, kad kietųjų priemonių taikymas gali sukelti priešingą reakciją. Juo labiau apklausos rodo, kad yra tik 2 proc. tėvų, kurie kategoriškai nusiteikę prieš vakcinaciją. Visiems kitiems trūksta informacijos, yra neaišku dėl šalutinių poveikių. Geriau nei be kokie plataus masto viešieji ryšiai veikia asmeniškas priėjimas, pokalbis, tai tą ir stengsimės daryti“, – dėstė V. Gruodys. 

REKLAMA

Sergamumas kokliušu išaugo 10 kartų

Kaip nurodė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė, viena nerimą keliančių dabar plintančių infekcijų yra kokliušas.

„Sergamumo kokliušu pakilimai stebimi kas 3–5 metus ir šiuo metu yra infekcijos pakilimas visoje Europoje. Lyginant šiuos metus su praėjusiais ir ankstesniu laikotarpiu, registruota 10 kartų daugiau kokliušo atvejų Europoje. Didžiausia jo rizika yra jaunesniems nei 6 mėnesių kūdikiams, kitoms amžiaus grupėms rizika vertinama kaip maža arba vidutinė.

REKLAMA

Jau per pirmuosius 7 mėnesius esame Lietuvoje esame registravę 181 kokliušo atvejį, vertinant visą 10 metų laikotarpį, tai yra daugiausiai. Dažniausiai kūdikiai, vaikai užsikrečia nuo šeimos narių. Tad siekiant apsaugoti naujagimius ir kūdikius nuo 2023 metų rekomenduojama nėščių moterų vakcinacija kokliušo komponentą turinčia vakcina“, – situaciją nušvietė ji.

Nors sergamumas jau dabar gerokai išaugęs, neatmetama, kad sergančiųjų kokliušu skaičius šaltuoju metu gali tik dar išaugti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nuo tymų registruoja ir mirtis

Pasak specialistės, kita vakcinomis valdoma liga, į kurią šiuo metu atkreipia dėmesį Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras kaip vieną didžiausių iššūkių, yra tymai. 

„Per pastaruosius metus 30 Europos Sąjungos ir Europos ekonominei erdvei priklausančių valstybių pranešė beveik apie 18 tūkst. tymų atvejų ir tik dvi šalys – Latvija ir Lichtenšteinas jų neregistravo. Buvo registruoti ir mirties atvejai Rumunijoje ir Airijoje“, – kalbėjo G. Megelinskienė.  

REKLAMA

Didžiausias sergamumas šiuo metu stebimas Rumunijoje. Tuo metu pirmeji tymų atvejai po pandemijos Lietuvoje buvo registruoti 2023 m. SAM specialistė priminė, kad 2019 metais Lietuvoje buvo registruotas tymų protrūkis – iš viso virš 800 atvejų:

„Vaikų sergamumas buvo didelis, nors ir nebuvo didžiausias lyginant su kitomis amžiaus grupėmis. Tymų virusui suvaldyti labai svarbu, kad būtų pasiekta 95 proc. ir didesnė skiepijimo apimtis. Labai svarbu, kad gyventojai pasiskiepytų dviem vakcinos dozėmis.“

REKLAMA

Nuo 2010 m. – tik blogyn

Kartu ji nurodė, kad didžiausią dalį bendroje vaikų struktūroje sudaro sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis.

„Šiuo metu netrukus prasidės gripo sezonas, labai gaila, kad dar vis yra registruojama mirties nuo gripo atvejų tarp vaikų. Ir būtent šiuo metu į nacionalinę vaikų imunoprofilaktikos programą įtraukta vakcina nuo gripo, kasmet galės nemokamai skiepytis 2–7 metų amžiaus vaikai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Bendrai žiūrint į vakcinomis valdomų ligų situaciją matome gerokai didesnį invazinių infekcijų pakilimą, tai yra pneumokokinė, meningokokinė, haemophilus influenzae infekcija. Tai šiek tiek susiję ir su geresniais diagnostikos metodais, bet kartu ir mažėjančiomis skiepijimo apimtimis“, – kalbėjo G. Megelinskienė. 

Vaikai pagal profilaktinį vakcinacijos kalendorių skiepijami nuo 14 užkrečiamųjų ligų. Ji konstatavo, kad vakcinomis valdomų infekcijų augimas yra skiepijimo apimčių mažėjimo pasekmė.

„Tą tendencingai matome nuo 2010 m. Ir kokias priemones dabar taikome skiepijimo aprėptims didinti, jas galime taikyti didele aprėptimi, bet pokyčius pamatysime tik vėliau“, – pabrėžė SAM specialistė. 

Tai jum b!et dar niekaip nedaeina kad patys prisižaidėt su savo "eksperimentiniais skiepais nuo makaronos"? Ar nedaeina, ar nenorit pripažint kad sumalėt konkretų šūdą. Ir dėl ko? Dėl pinigų? Dėl didelių pinigų. O atsakomybę dabar bandot numest tėvam, kurie nenori kad jų vaikai būtų jūsų bandomaisiais triušiais.
sankcija tu sankcija, tau su plyta per marmūze prabraukt
Nukentėjęs nuo šundaktarių eksperimentų
Nukentėjęs nuo šundaktarių eksperimentų
Kada sodins į kalėjimą daktarus,kurie vaikus,paauglius nugydo ir jiems nuo vaistų ir vakcinų lieka komplikacijos visam gyvenimui?!Dabar pakiša lapą pasirašyti,kad neturėsi pretenzijų.O gal pats Slušnys nori,vietoje šundaktarių prisiimti atsakomybę?!
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų