Tuo tarpu psichologai skambina pavojaus varpais – ribojimai itin neigiamai paveikia psichinę gyventojų būklę ir specialistai įžvelgia tik žalą. Apie tai specialistai diskutavo „Žinių radijo“ laidoje.
Nemano, kad ribojimai užsitęsė
Anot Ž. Gudlevičienės, karantino atlaisvinimus priimti reikia itin atsargiai bei apgalvotai, todėl premjerės patarėja svarsto, kad ribojimai nėra laikomi per ilgai.
„Atlaisvinus verslus, stebima savaitę laiko, kaip situacija vystosi. Gavus analizę, kokia ta situacija vėlgi bus žiūrima, kokius kitus žingsnius galime daryti. Pavyzdžiui 15 dieną atlaisviname verslus, 22 dieną bus kaip tik tas laikas, kai bus galima peržiūrėti situaciją, gerėja ji ar blogėja.
Aš nesakyčiau, kad perlaikome tuos draudimus, noriu pasakyti, kad labai atsargiai einama nuo vienos situacijos prie kitos, nuo vieno žingsnio prie kito”, – žinių radijo eteryje kalbėjo Ž. Gudlevičienė.
Ji taip pat pastebi, kad Lietuva neišsiskiria iš kitų šalių savo ribojimais bei jų trukme. Patarėjos teigimu, mums laisvinant karantiną kitos šalys kaip tik jį griežtino ir prideda, kad kaukių reikalingumas lauke taip pat bus aptartas ekspertų taryboje.
„Jei pasižiūrėsime į kitas šalis, jos iš tiesų, kai mes pradėjome laisvinti, jos pradėjo griežtinti savo ribojimus. Tikrai nesakyčiau, kad Lietuva yra išskirtinė ir perlaiko ribojimus, galbūt daug diskusijų kyla dėl kaukių, kad lauke nereikia jų dėvėti. Šitas klausimas bus svarstomas pirmadienio ekspertų tarybos posėdyje“, – komentuoja Ž. Gudlevičienė.
Ragina nepermokėti
Psichologas Edvardas Šidlauskas kategoriškai teigia, kad jei tik įmanoma – būtina švelninti ribojimus. Jo manymu, dabartinę visuomenės situaciją galima prilyginti kalėjimui.
„Visuomenė yra savotiškai įkalinta kalėjimo režime. Kalėjimas ne veltui yra bausmė mūsų gyvenime. Kas nori sąmoningai eiti į vienuolyną niekas nedraudžia, bet tokių žmonių – mažuma.
Aš suprantu, kad tai yra tam tikra kaina, bet labai svarbu pasverti ir nepermokėti. Jei tai įmanoma – aš už švelninimus“, – tvirtina psichologas.
Jis svarsto, kad kiti specialistai gal ir kitaip žvelgtų į karantiną, tačiau jis mato tik žalą.
Premjerės patarėja Ž. Gudlevičienė ne visai linkusi pritarti psichologui E. Šidlauskui, jos teigimu, karantinas padėjo sumažinti paauglių savižudybių skaičių.
„Iš tiesų taip, yra blogoji pusė, kad tie, kurie yra pripratę labiau bendrauti, galbūt jie labiau ir nukenčia, bet manau, kad kiekviena situacija yra pamoka. Statistika teigia, kad pavasarį ženkliai sumažėjo paauglių savižudybių.
Ta situacija rodo, kad vaikai išėję iš nesaugios aplinkos – mokyklos, kur paaugliai dažniausiai patiria patyčias. Vis dėlto šita situacija turėjo įtakos geresnei situacijai dėl savižudybių plitimo“, – tvirtina patarėja.
Šviesa tunelio gale
Tuo tarpu Lietuvos policijos departamento Viešųjų ryšių tarnybos vadovas Ramūnas Matonis teigia, kad norinčių apgauti policininkus ir pažeisti ribojimus visada buvo ir bus, tačiau to pareigūnai nesureikšmina.
„Norint kažką apgauti ir pravažiuoti turbūt visada įmanoma, mes to neslepiam. Nėra tikslo sugaudyti ir užkirsti kelią kiekvienam pravažiuojančiam. Tikslas yra suvaldyti ir sumažinti pagrindinę masę, jeigu vienas kitas asmuo pravažiuoja, kad ir apgauna pareigūną tegul tai lieka jo sąžinės reikalas“, – komentuoja R. Matonis.
Jis taip pat džiaugiasi, kad didžioji dalis gyventojų yra sąmoningi ir sąžiningi, net ir kentėdami laikosi ribojimų. R. Matonio manymu jau galima matyti šviesą tunelio gale. Policijos atstovas tikisi, kad greitu metu bus galima grįžti į įprastą gyvenimą.
„Suprantu, kad sunku, kenčia žmonės, bet, atrodo, visą laiką matome šviesą tunelio gale ir atrodo, kad ji vis artėja.
Tikėkimės, kad jau greitai tos kontrolės nebeliks ir žmonės galės laisvai judėti ir grįžti į įprastą ritmą“, – tikina R. Matonis.
Visą pokalbį stebėkite „Žinių radijo“ laidoje:
