Apie mokesčių reformą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo narys Algirdas Butkevičius ir Seimo narys, konservatorius Mindaugas Lingė.
Labai įdomus yra automobilių mokestis, ką paminėjo ir ponas Mindaugas. Iš tikrųjų automobilių mokestis tai atrodytų labai logiškas, ar ne? Automobilis galėtų būti skirtingas, bet tai atrodytų, kad tikrai būtų platus, visus paliestų. Ar jūs sutiktumėte, kad gal ir automobilių ar gal net kažkoks kelių papildomas mokestis būtų efektyvesnis ir visuotinis?
A.Butkevičius: Žiūrėkite, mes visi norime važinėti gerais keliais, ar ne? Mes girdime, kad kelių būklė tik blogėja. Ir tą, ką kolega pasakė, tai aš tą esu pasakęs labai seniai. Proto ribose jau buvęs Simonas Gentvilas, tikrai kada buvo atnešęs iš dalies per CO2 tą projekto transporto priemonių naudotojų lyg tai mokestį taikyti, jo paskaičiavimuose buvo labai didelis jau tam tikroms transporto priemonėms numatytas tas mokestis.
Mano manymu, mokestis svyruotų nuo 100 iki 150 [eurų per metus]. Aišku, kalbėti apie mokesčius nėra populiaru. Ir žinant, kad lengvųjų automobilių privačiai turime virš 1,72 mln., tai pusantro bako degalų per metus. Tiek, jeigu tai vertinam, tai gautume apie 250 mln. [eurų per metus].
Motociklai virš 80 tūkst., keturračiai, triračiai. Žinot, todėl gal ir aš nesu toje mokestinėje grupėje valdančiosios daugumos, kiekvienais metais 250–270 milijonų, kur čia mes kalbam apie 80 milijonų pritrūkimą. Kitas, jeigu kalbėt, kur čia dažnai kalbama apie gynybos finansavimą, čia reikės gal ir skolintis.
Prie to dar grįšime, bet apie automobilius dar noriu jūsų paklausti. Ar iš tiesų galima sakyti, kad galbūt automobilio taršos mokestis nebuvo tokia apimtimi priimtas dėl to, kad tai gali pakenkti ir kitų rinkimų rezultatams, kad tai, kaip ir minėjo ponas Mindaugas, gali paliesti tikrai tą bazę rinkėjų, kurie balsavo už dabartinius?
A.Butkevičius: Žiūrėkite, pirmiausia mes kai kurie atlikom paskaičiavimus, ir kai kuriems automobilių savininkams būtų reikėję susimokėti apie 900 eurų per metus. Kitas dalykas – ir Latvijoje, ir Estijoje šitas mokestis yra.
Tai reikia aiškiai pasakyti, kad čia gal dėl rinkimų visada tie, kurie įveda naujus mokesčius, jiems yra daug sudėtingiau. Bet reikia išaiškinti visuomenei: ar mes ir toliau važiuosim blogėjančiais keliais, ar mes tikrai tas lėšas nukreipsim į kelių būklės gerinimą, atstatymą, plėtrą. Tai čia yra rimti argumentai, ir, aš manau, kad daugelis žmonių tam neprieštarautų.
Kai mes kalbame apie mokestinę reformą, yra įvairių argumentų. Vienas iš jų yra, kad gynybai reikia daugiau pinigų. Ar galima būtų žmonėms paaiškinti, kodėl nepavyko įvesti tiesiog tokio kaip gynybos mokesčio, kuris būtų labai aiškiai tam skirtas, ir nebūtinai padalintas per visus esamus jau mokesčius, bet įvestas kaip naujas, grynai skirtas tam tikslui?
M.Lingė: Turbūt bet kokį mokestį įvedinėjant ar pavadinant jį gynybos mokesčiu ar kitu tiksliniu mokesčiu, pirmiausia turbūt reikėtų žiūrėti į esamų mokesčių bazę ir struktūrą, ir žiūrėti, ką galima papildomai, nes tai ir administravimo klausimai.
Tai jeigu suprantame, tas visuotinumo principas. Nes kalbam turbūt gynyba, tai yra visuotinis reikalas ir visi turėtume prisidėti didesne ar mažesne apimtimi. Tų modelių gali būti pačių įvairiausių.
Vieni girdėjosi kalbant, kad gali būti papildomas procentas prie PVM ir žinai, tu čeky pamatai, kiek ten tas 1 proc. O aš nusipirkau ten krepšelį prekių, duonos, ir kažkiek ten centas koks įbyrėjo į gynybos fondą.
Konkrečiai jau matau, tai sąsają su panaudojimo tikslu ir realiu matymu, kur tai nukeliauja, tai tas turbūt labiau paveiktų ir žmonės lengviau priimtų tą dalyką. Galima tą patį modelį taikyti gyventojų pajamų mokesčiui. Tai tarkim jau čia jau tada visuotinumas kažkiek sumažėja.
Ne visi yra apmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu. Dalis to mokesčio keliauja ne į savivaldą, dalis į valstybės biudžetą. Čia vėl yra atskiros labai struktūros. Šiek tiek yra kebėlesnis, nes PVM toks, jis iš karto 1 proc. jis duoda apie 320 milijonų papildomai ir aiškus tas suvokimas.
Tai tų variantų yra matyt galimų pačių įvairiausių, tačiau vėl tada esminis klausimas yra, o kokią problemą sprendžiam? Tai kadangi dabar turim labai daug įvairių komponentų, dar ir draudimo dalis, cukraus mokestis ir patys įvairiausi, bet tų jau šiandien aptarinėtų ir jie visi kažkokia dalis – vieni keliauja visi į gynybai, kita jau tik dalis kažkokia lengvata sumažinama keliauja į gynybai, kažkokių jau sprendinių iš PVM jau nebekeliauja, nes tada yra tada tikrai lengva pamesti dėmesį ir tą patį suvokimą, kokią problemą pirminę norim išspręsti.
Ar tikrai per daug tų sudėdamųjų dalių mes matome dabartiniuose ruošiamuose mokestiniuose pakeitimuose, kuriems turėtų būti pritarta turbūt iki liepos pirmos, kad galėtų įsigalioti nuo kitų metų. Ar tikrai tų komponentų yra pasirinkta per daug jūsų vertinimu?
M.Lingė: Aš manau, kad tų komponentų, jeigu kalbėtume apie tuos įstatymo projektus, kurie dabar jau keliauja į Seimą, tikrai jų yra daug. Ir savaime suprantama, kada ateina šiuo metu mokestinės sistemos reforma, nes tai paliečia, kaip matome, ir PVM mokesčių įstatymą, nes yra naikinamos lengvatos šildymui ir karštam vandeniui, ir akcizai, ir gyventojų pajamų, ir pelno mokesčių.
A.Butkevičius: Tikrai čia ta visa, kaip sakyt, mokesčių grandinė beveik yra paliečiama. Ir tikrai galiu pasakyt taip: jeigu valdančioj bus daugumoj pasakyta, kad viskas išdiskutuota ir privalot balsuot, ir tos tvarkos laikysis, tai į tuos dalykus per daug negilins.
Bet kiek kalbėjom mūsų laidos pradžioje, ar tikrai ne per mažai laiko tai skiriama? Tiems, kurie norės susipažinti ir gilintis, tai tikrai yra per mažai laiko. Aš galiu pasakyt, tokių mokesčių pakeitimų grupei, tai, pavyzdžiui, Švedijoje, Suomijoje yra diskutuojama beveik dvejus metus.
Dvejus metus tikrai. Ir tada ir visuomenė dalyvauja, ir verslas dalyvauja, ir mokslas dalyvauja, visos suinteresuotos grupės. Ir išvengiant kuo mažiau, kad padarytum klaidų, išvengi klaidų tam tikrų. Tai čia nežinau, koks bus pasirinktas principas, bet kiek, aš manau, bus aiškinama, kad reikia gynybai greičiau sukaupti tam tikras lėšas.
Tikriausiai vienas iš argumentų, nors mes žinome, kad pajamų augimas prognozuojamas ateinančiais metais kažkur 7 proc. Ir dar niekas nekalba apie tai, kad Europos komisija, Lietuvos ką tik pristatytą konvergencijos programą įvertino, tai, kad kitais metais galėtų augti išlaidos 5,2 proc. yra Europos Komisijos nuomonė, bet pagal mūsų priimtus įstatymus matom, kad turi augti 14 proc. Tai vėl susilauksim atskiro.
Bet aš pritarčiau tai, kad gynybos fondui lėšos turėtų būti apskaitomos su atskiru mokestiniu įstatymu ar kažkaip kitaip pavadintu, nes visi tie dabar, mano vertinimu, įstatymo projektai, kurie atkeliauja į Seimą, daugiau yra susieti su kitų metų finansinių įsipareigojimų, išlaidom padengti, liaudiškai kalbant. Tai reiškia, išlaidos auga dėl priimtų dabar, manau, niekas nesiruošia tikriausiai keisti įstatymų projektų ar įstatymų, arba Vyriausybės nutarimų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Palikite šuos mokesčius tam kam jie skirti ir pinigų bus net per daug.
