Šiuo metu Kauno apygardos teismo nuosprendis nėra įsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, o M. Sinkevičius žadėjo šia teise pasinaudoti. Tačiau kaip pažymi Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė, būtų sunku tikėtis, kad Lietuvos apeliacinis teismas šią bylą išnagrinėtų iki rinkimų, tad prezidentas veikiausiai nerizikuotų siūlyti į pareigas politiko, kuriam gresia, kad jis negalės šių pareigų eiti.
Tuo metu Lietuvos teisės instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, Transparency International Lietuvos skyriaus asocijuotas teisininkas Skirmantas Bikelis sako, kad byla nėra labai sudėtinga, todėl įmanoma tikėtis, kad Lietuvos apeliacinis teismas savo verdiktą paskelbtų iki Seimo rinkimų. „Sunku prognozuoti, bet laiko dar nemažai. Byla neatrodo tokia sudėtinga, kaip būna kitos, ir, manau, teismai atsižvelgtų į tai, kad šiuo atveju labai svarbu yra terminai. Žinoma, sunku pasakyti už teismą, bet manau, būtų realu sulaukti sprendimo iki rinkimų“, – sako pašnekovas.
Ką priėmė teismas?
Kauno apygardos teismas pirmadienį M. Sinkevičių pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir svetimo turto pasisavinimo, nors bendra pasisavinta suma per ketverius metus yra gana menka – 1487,62 eurai.
Nuosprendžio M. Sinkevičius sulaukė, nes būdamas Jonavos savivaldybės tarybos nariu nuo 2019 iki 2023 metų iš visų mokesčių mokėtojų lėšų apmokėjo žmonos telefono išlaidas, taip pat mokėjo už „Telia Play“ internetinės televizijos išlaidas ir padengė mėnesinį mokestį už du asmeniniam naudojimui įsigytus televizorius „Samsung“. Visa tai darydamas, anot Kauno apygardos teismo, jis suklastojo mažiausiai 16 dokumentų.
M. Sinkevičius savo kaltės nepripažino, aiškino, jog visas sąskaitas ir čekius teikė pagal konkretaus laikotarpio reglamentą, kad sąskaitas už televizorius ir internetinę televiziją įtraukė per neapsižiūrėjimą, taip pat tvirtino, kad „Telia“ mobiliojo ryšio abonementiniu numeriu naudojosi visos kadencijos metu asmeniškai, o sutuoktinei juo tik leido pasinaudoti išskirtiniais atvejais, grįžęs iš darbo, jai būnant vaiko priežiūros atostogose.
„Byloje surinktų įrodymų nuosekli analizė parodė, kad mobiliojo ryšio abonento numeriu, nepaisant to, jog jis registruotas kaltinamojo vardu, nusikaltimų padarymo laikotarpiu naudojosi ne M. Sinkevičius, bet jo sutuoktinė“, – teigia teismas.
Politologė R. Urbonaitė teigia, kad argumentas, jog žmona neturėjo savo telefono ir tik retkarčiais naudodavosi sutuoktinio telefonu, neskamba įtikinamai ir kelia šypseną. Sunku tikėtis, kad mažą vaiką auginanti moteris būtų be telefono, nes gyvenime tenka kviesti greitąją medicinos pagalbą, pasikviesti auklę, susisiekti su artimaisiais. Jei M. Sinkevičiaus versija būtų tiesa, tuomet būtų adekvatu kelti klausimą, ar M. Sinkevičiaus sutuoktinė nebuvo sąmoningai atribojama nuo išorinio pasaulio, o tai jau būtų smurto artimoje aplinkoje forma.
Teismas taip pat atmetė klaidos tikimybę dėl neapsižiūrėjimo įtraukiant sąskaitas už du televizorius ir mokestį už internetinės televizijos paslaugas, nes tai nebuvo vienkartinis atvejis.
„Teismas klaidos tikimybę atmetė, nes išlaidos į 2022 m. IV ketvirčio tarybos nario išmokų avanso apyskaitą kaltinamojo buvo įtrauktos ne vieną kartą, o du kartus, pagal dvi atskiras AB „Telia Lietuva“ PVM sąskaitas-faktūras. Taigi, tai nebuvo vienkartinio pobūdžio veiksmas, kuris leistų spręsti, jog išlaidos kaltinamojo galėjo būti įtrauktos per neapsižiūrėjimą, bet sisteminis veiksmas“, – nurodo teismas.
Kauno apygardos teismas M. Sinkevičiui skyrė 12,5 tūkst. eurų baudą ir atėmė teisę 3 metus būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas. Pastarasis ribojimas politikui yra labai skausmingas, nes socialdemokratai buvo jau sutarę jį siūlyti premjero pareigoms, jeigu pavyktų laimėti Seimo rinkimus rudenį.
Kriminologas: užsienyje į tokius ribojimus žvelgiama santūriai
Kauno apygardos teismo nuosprendį vertinęs kriminologas S. Bikelis teigia, kad teismas šiuo atveju paskyrė patį minimaliausią viešųjų teisių ribojimą, kuris taikomas pagal konkrečius Baudžiamojo kodekso straipsnius už sunkius ir apysunkius nusikaltimus. Remiantis Baudžiamuoju kodeksu, teisė dirbti tam tikrą darbą, kai asmuo nuteisiamas dėl piktnaudžiavimo, gali būti atimama net nuo 3 iki 7 metų.
„Kai svarstoma, kiek čia proporcinga ir taip toliau, tai mūsų Baudžiamasis kodeksas turi tokį sakinį, kad viešųjų teisių atėmimas skiriamas tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis. Kadangi parašyta ne „gali skirti“, o „skiriama“, tai, tiesą sakant, teismui čia mažai pasirinkimo. Ir paskui dar yra kita dalis, kuri sako, kad kai inkriminuojamas piktnaudžiavimas ir korupciniai nusikaltimai, kaip šiuo atveju, tai ribojimas yra mažiausiai 3 metai. Ką teismas padarė, tai skyrė mažiausią įmanomą ribojimą“, – pasakojo pašnekovas.
Pasak S. Bikelio, kitose Vakarų valstybėse ribojimai užsiimti tam tikra veikla, viešųjų teisų ribojimai yra taikomi už stambesnes korupcines veikas, kai kartu skiriama laisvės atėmimo bausmė, nes teisė būti renkamam yra svarbi demokratinė teisė, kuri turi įtakos visai politinei sistemai. Tarkime, jeigu šis ribojimas būtų itin dažnai taikomas, gali būti, kad ilgainiui būtų sunku rasti pakankamai kandidatų į tam tikras pareigas.
„Pasižiūrėjus Vokietijos praktiką, tai ten labai atsargiai žiūrima į asmens teisės būti renkamam ribojimą, visada pabrėžiama, kad tai labai svarbi demokratinė teisė. Tai čia mes turime pusiausvyros klausimą, kaip balansuojame skaidrumo reikalavimą ir tą žmogaus teisę būti renkamam, dalyvauti demokratiniuose procesuose. Lietuvoje pastebėčiau tokią tendenciją, kad dabar skaidrumui dedamas labai didelis akcentas. Ta pati mūsų Konstitucija numato, kad atliekant bet kokią bausme negalima kandidatuoti. Tai, aišku, kai paskiriama bauda, tai kandidatai jas susimoka ir ribojimo išvengia lengvai. Bet jeigu būtų paskirti viešieji darbai arba laisvės apribojimas būti namuose, už bet kokį nusikaltimą, tarkime, už neteisėtą žvejybą, tai pagal Konstituciją asmuo negalėtų pretenduoti būti renkamas“, – pasakoja kriminologas.
Anot pašnekovo, šiuo atveju galima diskutuoti, ar Lietuvos teisės aktai yra tinkamai subalansuoti, nes M. Sinkevičiaus atveju kalbame apie smulkesnio masto korupcinius nusikaltimus, kurių vertė pinigine išraiška yra 1487 eurai. Tai nepalyginama su buvusio Kauno miesto administracijos direktoriaus Viliaus Šiliausko atveju, kai asmuo reikalavo ir priėmė 260 tūkst eurų kyšį, todėl Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu yra nuteistas 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jam taip pat uždrausta 7 metus būti renkamam ar skiriamam į pareigas valstybės ir savivaldybių įstaigose bei įmonėse.
„Be abejo, šiuo atveju su tais telefonais ir televizoriais asmuo veikė tikrai ne pagal savivaldybės tarybos nariui keliamus standartus. Pagal proporcingumą bauda yra solidi atsižvelgiant į nusikalstamos veikos mastą, bet M. Sinkevičiui didesnis smūgis yra teisės kandidatuoti atėmimas. Čia yra vietos diskusijai dėl proporcingumo“, – sako S. Bikelis.
Politologė: tikriausiai Mindaugas Sinkevičius premjeru nebus
Mykolo Romerio universiteto dėstytoja R. Urbonaitė teigia, kad Kauno apygardos teismo nuosprendis yra bloga žinia ne tik M. Sinkevičiui, bet ir socialdemokratams, kurie buvo numatę šį politiką premjero pareigoms. Politologė sunkiai tikisi, kad po pirminio nuosprendžio kas nors ryšis jį siūlyti, nes labai sunku prognozuoti, ar Lietuvos apeliacinis teismas priims sprendimą iki Seimo rinkimų. Viskas kabo „ant Marytės plauko“.
„Natūralu, kad turint tokį teismo verdiktą, jeigu jis liks nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo iki Seimo rinkimų (o labai tikėtina, kad taip gali nutikti, nes laiko liko labai nedaug), tai aš manau, kad tai gali būti didelis iššūkis. Seimo rinkimų metu mes tikriausiai turėsime vieno vienintelio teismo pasisakymą ir tas pasisakymas yra labai neparankus. Jau nekalbant, kad paties mero liudijimai, jog žmona naudojosi telefonu tik per pietų pertrauką, savo telefono neturėjo, na, sutikite, neretam sukėlė šypseną ir skambėjo kaip šioks toks pasityčiojimas“, – sakė politologė.
Paklausta, ar jau galima konstatuoti, kad M. Sinkevičius premjeru jau nebebus, R. Urbonaitė buvo linkusi labiau sutikti nei nesutikti. „Jeigu Lietuvos apeliacinis teismas spėtų pasisakyti, tai būtų kitaip. Ir, aišku, jei tai būtų išteisinimas ir nuosprendžio panaikinimas. Bet jeigu iki rinkimų pabaigos neturėsime Apeliacinio teismo pozicijos, man sunku įsivaizduoti, kaip kažkas, įskaitant ir prezidentą, rizikuotų paskirti premjeru asmenį, kurio byla yra Apeliaciniame teisme. Tai būtų rizikingas žingsnis ir abejoju, ar kas nors ryžtųsi jį žengti“, – teigia pašnekovė.
Anot R. Urbonaitės, socdemams šis nuosprendis yra tikras galvos skausmas dėl būsimų Seimo rinkimų, bet daugeliui savivaldos politikų tai grėsmingas signalas, kad ir jų gali laukti tas pats likimas, nes neskaidrus lėšų naudojimas buvo masiškai paplitęs beveik per visas savivaldybes ir būdingas daugeliui politinių partijų politikų.
„Tai pirma kregždė. Nieko bendro su konservatoriais, bet tai pirmas toks nuosprendis merui, o pakeliui dar yra ne vienas meras – ne tik socialdemokratų, bet ir kitų partijų. Tai kebli situacija visoms politinėms partijoms, jei politikai pradės minti teismų slenksčius ir jau dabar mina“, – teigia politologė.
Neoficialiomis žiniomis, socialdemokratai yra apsvarstę galimybę, kad teismo sprendimas M. Sinkevičiui gali būti neigiamas, tačiau didelė eilė tapti premjerais šioje partijoje nesirikiuoja arba tie, kurie rikiuojasi, nebūtinai būtų pajėgūs eiti šias pareigas, nors iki jų dar reikia laimėti rinkimus. Iš pokalbių su socialdemokratais galima spręsti, kad nepaisant prezidento Gitano Nausėdos kalbų, socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė nė nesvarsto galimybių eiti ministrės pirmininkės pareigų, net jei rinkimai būtų sėkmingi, tad kandidatų būtų dairomasi tarp kitų politikų.
