Nupezėlis.

ne į temą, tačiau aktualu....

video: laisvas • info/lietuvos-valdzia-nepasitiki-lietuvos-kariuomene-todel-uz-9-mlrd-euru-samdo-uzsienio-samdinius/

YouTube video: „DRIUZIUS POKALBIS 22 rugpjūčio 2024 12 53 36 popiet“

Dar jauna žmoga, bet jau tokia nyki ir nuobodi asaba. Beviltiška.

Hujala eilinis šūdo malkas.

Tiek daug kalbų apie putin , galėtų kalbas pabaigti vienas iš artimiausių putino apsauginių sakydamas Vladimir papei čajok s molinoj. Ten ne malina , ten polonium.

kuo stipresnis smūgis rašai-okupantei-žudikei,-teroristei-tuo smagiau normaliam pasauliui.

Negi iš tiesų ta Rūsija tokia galinga?kokiam pasaulio kampelyje kas nepirsteltų,visur kažkaip surišta su Rusija.visas pasaulis dreba..

Tai stiprus smugis vakarams, nes dar vienas ubagynas atsidaro neskaitant Luetuvos runkelyno...LOL

Gal gana jau šito vaiko sapalionių?!

Atkreipkite dėmesį – konservatoriai išliejo begales energijos ir resursų, aiškindamiesi, kas kiek blogo padarė tautai ar valstybei, verti ar neverti jis gimnazijos pavadinimo ar paminklo (tame kontekste buvo bandyta reanimuoti ir „komunistai tarp mūsų!“ koncepcijos lavoną, nors „komunisto“ samprata lietuvių politinėje pasąmonėje nebeegzistuoja jau gerus 20 metų) – ir kad bent dalelė tos energijos ir resursų būtų skirta kurti naują kultūrinį paveldą!

Kur tau! Kur kas smagiau „demaskuoti“, blaškytis isterikoje su kapučino putomis lūpų kampučiuose, tuščiai smarkauti apie priešlaikinius rinkimus ir kapinėse ieškoti kaltų.

Tautai, kuri vieningai moka traukti tik „Ant kalno mūrai…“ ar „Gaidys, gaidys, teisėjas – gaidys“ tai – pernelyg didelė prabanga.

Tačiau, toks represinis konservatorių požiūris į savo tautos kultūrinį paveldą nėra unikalus. Juk neveltui jau du prezidento rinkimus iš eilės pralaimėjusi konservatorių vedlė, kuria taip vykusiai prisidengia kiti nieko nepajėgiantys laimėti partijos „vadai“, mėgsta cituoti Jaroslavą Hašeką, „Šauniojo kareivio Šveiko“ autorių“.

O argi ne tas pats aštrialiežuvis Hašekas, Rusijos pilietinio karo metu Samaroje, kaip bolševikų komisaras uoliai naikino buržuaziją, dvasininkiją ir dvarininkiją?

Ir ar tik čekistų pamėgtoji „samarietiška karuselė“ (į statinę, kurios viduje prikalta vinių įkišamas „buržujus“, ir ji nuritinama šlaitu žemyn) ne jo išradimas? – juk tokiam prietaisui sukurti reikėjo itin lakios vaizduotės, kurią mūsų premjerės taip mėgiamas cituoti humoristas Hašekas neabejotinai turėjo.

Tačiau, konservatorių valdžia visada turėjo ir tebeturi nuostabų paradoksą – kuo karščiau konservatoriai ko nors nekenčia, tuo stipriau jų neapykantos objektą myli tauta.

Tai ir „nepaskandinamasis kreiseris Viktor Uspaskich“, ir „Kremliaus ruporas“ Vaitkus, ir išmestieji iš Seimo Petras Gražulis bei Remigijus Žemaitaitis – pastarieji savo politinės šlovės apogėjų pasiekę tik konservatorių priešiškumo dėka.


Netgi du didžiausi pastarųjų metų geopolitiniai įvykiai, tiesiogiai atsiliepę kiekvienam mūsų – pandemija ir karas Ukrainoje – valstybiniu mastu suskaldė visuomenę į keletą priešiškų vis galingėjančių dalių, ir konservatoriai padarė viską, kad tas susiskaldymas ne tik kad neišnyktų, bet dar ir gilėtų.

Atsiradę nauji, bet kurį Lietuvos pilietį nusakantys terminai, – „antivakseris“, kiek vėliau – „maršistas“, o galiausiai ir „vatnikas“ ne tik staiga parodė, kaip konservatoriai nekenčia kiekvieno kitaip manančio, kaip daro viską nepripažinti tų žmonių teisės ir laisvės į savo nuomonę, kaip skubiai lipina žeminančias etiketes, ir užuot pradėjusi su jais dialogą, ėmusis priemonių juos perkalbėti, įtikinti, edukuoti, pritraukti, – daro viską, kad tik juos atitolintų, pasmerktų, užčiauptų, pažemintų, paniekintų.

Netgi tuos tradicinius konservatorių sąjungininkus – dvasininkus, kurie atkreipia dėmesį į Lietuvos žmonių baimę reikšti SAVO nuomonę – juk, kad ir kokia ji bebūtų, asmeninė nuomonė yra diskusijų, o ne represijų objektas.

O po tokių represijų ir isterikos belieka tik stebėtis, kaip niekinama ir užgauliojama tauta staiga pasielgia visiškai priešingai – Petras Gražulis yra išrenkamas į Europos Parlamentą.

O tuo tarpu Remigijus Žemaitaitis populiarumu lenkia pačius konservatorius, daug žmonių susirenka į atgaivintą „Uspaskich ledų šventę“, pasirodo, kiek daug lietuvių yra įsitikinę, kad Žemė yra plokščia, ar, galiausiai, kiek nedaug Lietuvos piliečių yra pasiryžę ginklu ginti savo Tėvynę karo atveju…

Nes ką čia ginsi, jei net konservatorių lyderis, toks narsus savo retorika, prasidėjus karui Ukrainoje, kaip zuikutis skubiai įsigyja būstą Graikijoje, kad galėtų į ją pabėgti – ir iš ten toliau vadovauti „Lietuvos laisvės kovai“…

Nes meilė Lietuvai, kaip ir bet kuriam kitam objektui yra prasminga tik tada, kai ji yra abipusė. Juk visai įmanoma, kad bet kuris „antivakseris“, „maršistas“ ar „vatnikas“, o ir Petras Gražulis myli Lietuvą, bet ar Lietuva bent kiek myli jį?

„Valdyti – reiškia suprasti“, kažkada mokė antikos išminčiai. „Valdyti – reiškia numatyti“, mokė Renesanso filosofai.

Šiais laikais akivaizdu, kad „valdyti – reiškia bendrauti“. Ne niekinti, žeminti ir prievartauti.

Nes, kaip rodo pats gyvenimas, nieko gero tokia konservatorių politika Lietuvos žmonėms neatnešė, tik dar labiau mus supriešino ir suskaldė.