„Greičiausiai tas susitarimas, kuris buvo tikras ar tariamas tarp (Aliaksandro) Lukašenkos, J. Prigožino ir (Vladimiro) Putino, jis bet kuriuo atveju nebegalioja, nes J. Prigožino, kaip vieno iš susitarimo dalyvių nebėra, o „Wagner“ grupuotė netekusi ne tik J. Prigožino, bet ir kitų lyderių, matyt, nebeturi jokio realaus statuso Baltarusijoje ir greičiausiai A. Lukašenka nebus niekaip įpareigotas grupuotės išlaikyti, finansuoti“, – BNS ketvirtadienį sakė Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas.
„Atitinkamai, matyt, ir „Wagner“ karių Baltarusijoje bus mažiau. Arba jeigu jie ir liks, tai jau ne kaip „Wagner“ grupuotė, o kaip kiti – ar samdiniai, ar instruktoriai, ar dar kas nors“, – teigė jis.
Pasak T. Janeliūno, neatrodo, kad autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka „žinotų, ką su „Wagner“ samdiniais veikti“, o vykdyti provokacijų prieš NATO valstybes nesiryžtų.
Rusijos aviacijos agentūra „Rosaviacija“ trečiadienio vakarą pranešė, jog tą pačią dieną sudužusiame privačiame lėktuve, skridusiame iš Maskvos į Sankt Peterburgą, buvo „Wagner“ grupės vadas.
J. Prigožinui artimi socialinio tinklo „Telegram“ kanalai kiek anksčiau patvirtino jo žūtį, bet oficialaus pranešimo dar nebuvo paskelbta.
„Žinia netikėta ta prasme, kad niekada nebuvo aišku, kada tai gali nutikti, bet daug kas darė prielaidą, jog J. Prigožino mirtis yra rezultatas, kurio buvo galima tikėtis anksčiau ar vėliau“, – kalbėjo VU TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė.
„Panašu, kad vis dėlto nuspręsta pašalinti J. Prigožiną, ir toks pakankamai tiesmukas būdas rodo, jog su panašiais maištininkais bus susidorojama, ir niekam neturėtų kilti klausimų, kas jų laukia, jeigu drįstų mesti pirštinę Putinui“, – sakė T. Janeliūnas.
Anot jo, tikėtina, jog po šio įvykio „Wagner“ grupuotės bus „išardytos ir išskaidytos“.
„Situacija visų pirma, matyt, yra svarbi Putino režimo stabilumo prasme. Putinas šią problemą, na, šiam kartui, sakykime, išsprendžia, bet nebūtinai tai reiškia, kad nebus kitų bandymų maištauti arba ieškoti galimybių pakeisti tą situaciją“, – nurodė profesorius.
Dalis užsienio ekspertų paragino pasirodžiusią informaciją vertinti atsargiai ir atkreipė dėmesį, kad tokia informacija nėra laikytina „Wagner“ įkūrėjo mirties patvirtinimu.
Tuo metu Jungtinių Valstijų Baltieji rūmai pareiškė, jog J. Prigožino mirtis nebūtų staigmena, savo ruožtu Prancūzijos vyriausybė tvirtino, kad kyla pagrįstų abejonių dėl lėktuvo katastrofos aplinkybių.
„Wagner“ birželio pabaigoje Rusijoje sukėlė trumpai gyvavusį maištą, jis baigėsi A. Lukašenkos tarpininkaujamu susitarimu, pagal kurį J. Prigožinas su dalimi savo kovotojų turėjo persikelti į šią Rusijos sąjungininkę.
Kai kurie kovotojai išvyko į Baltarusiją. Minskas tvirtina, kad „Wagner“ nariai apmoko baltarusių karius.
„Wagner“ karių atsiradimą Baltarusijoje Lietuvos politikai įvertino kaip naują grėsmę regiono ir šalies saugumui. Praėjusią savaitę uždaryti Šumsko ir Tverečiaus pasienio punktus su Baltarusija.
„Aš bendrai galvoju, kad „Wagner“ buvimas Baltarusijoje saugumo nepridėjo, bet ar tikrai reikėjo tokiu mastu, kaip buvo pastaruoju metu, reaguoti į jų buvimą? Jų grėsmė potencialiai keliama tikrai negalėjo būti labai didelė ir negali būti tokia didelė, kad mes negalėtume sureaguoti, nes savaime, kad yra potencialus diversijos pavojus, tai taip, bet tai nereiškia, kad mes negalime prasmingai sureaguoti“, – sakė D. Jakniūnaitė
Lietuvos ir Lenkijos duomenimis, Baltarusijoje šiuo metu yra apie 4 tūkst. „Wagner“ samdinių, dalis jų – arti Lietuvos ir Lenkijos sienų. Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas tvirtina, kad samdinių skaičius gali siekti ir iki 4,5 tūkstančio.
„Apskritai karas yra daug blogiau, viskas kas susiję su tuo kelia mums pavojų, bet atskirų epizodų nereikėtų vertinti per intensyviai ir per daug. Man atrodo, kad „Wagner“ buvimas (Baltarusijoje – BNS) ir yra ta situacija“, – teigė D. Jakniūnaitė.