„Čia nieko absoliučiai neprognozuojamo. Gal netikėta tik, kad taip greitai, bet ką jam daugiau Nacionalinėje politikoje (daryti – ELTA). Visos galimybės jau išsemtos, ir akivaizdu, kad jis tikrai naujoje kadencijoje neišbus iki pabaigos“, – apie politiko pareiškimą kalbėjo Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas, apžvalgininkas Matas Baltrukevičius.
Panašios nuomonės laikosi ir Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili. Anot jos, to buvo galima tikėtis, matant, kad partijos lyderis rinkimų kampanijos metu aktyvumu nepasižymėjo, o ir patys rinkimai tiek jam, tiek partijai baigėsi pralaimėjimu.
„Sakyti, kad visiškai 100 procentų netikėta, tai tikrai negalima, todėl, kad matėme labai neaktyvų dalyvavimą partijos rinkiminės kampanijos metu, ir apskritai partijos pirmininkas buvo pasitraukęs tikrai gal net ne į antrą, o gal net trečią ar ketvirtą planą, tai, matyt, labai didelio netikėtumo nėra“, – Eltai sakė politologė.
Ji pabrėžė, kad rinkimus pralaimėjusios partijos lyderis bet kokiu atveju turėtų pasitraukti.
„Iš kitos pusės vertinant, kai yra pralaimėti rinkimai, šiuo atveju ir asmeniškai, tai nori nenori demokratinėje valstybėje brandūs, solidūs politikai priima atitinkamus sprendimus“, – kalbėjo G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Mykolo Riomerio universiteto lektorė, politologė Rima Urbonaitė savo ruožtu pabrėžė dar ir tai, kad Gabrieliui Landsbergiui buvimas eiliniu Seimo nariu galėjo pasirodyti nepakankamai solidus. Tad, anot jos, nusprendęs į Seimą kaip opozicijos narys neiti, politikas bet kuriuo atveju turėjo atsisakyti ir partijos lyderio titulo.
„Manau, kad logika yra tokia, jog mes jau kurį laiką abejojame, ar Gabrieliui Landsbergiui bus priimtina būti tiesiog vienu iš Seimo narių opozicijoje, be jokių faktiškai pareigų, frakcijos statistu, ir logiška, kad jeigu tu dabar atsisakai mandato, (...) tai tada seka iš to kitas veiksmas, tai yra pareiškimas ir apie partijos pirmininko vietos palikimą. (...) Seime jis savęs nebemato, nes tiesiog pareigos nėra jau pakankamai solidžios“, – Eltai sakė R. Urbonaitė.
TS-LKD lyderio pakeitimas gali išeiti į naudą: partija ketverius metus gyveno be pirmininko
Kalbėdami apie G. Landsbergio atsistatydinimą politologai neslėpė, kad šis sprendimas, žvelgiant į visuomenės nuotaikas ir politiko susikurtą neigiamą įvaizdį, partijai gali išeiti į naudą. Juo labiau, kad, kaip pabrėžė R. Urbonaitė, šių rinkimų rezultatas pagal gautų mandatų skaičių buvo pats blogiausias, lyginant pastaruosius ketverius Seimo rinkimus.
Todėl, G. Burbulytės-Tsiskarishvili nuomone, partijos lyderio sprendimas trauktis iš politikos, atsižvelgiant į susidariusią situaciją, buvo natūralus ir, tikėtina, naudingas.
„Sudėjus visas aplinkybes, tai, ką matėme viešojoje erdvėje, tiek, sakykim, ir politinės rinkimų kampanijos metu, kada tikrai ir tie patys oponentai labai daug kritikos strėlių mėtė konkrečiai ponui Landsbergiui, įvardindami jį vos ne kaip pagrindinę kliūtį ir pagrindinę bėdą, tai gal visgi ir natūralus buvo sprendimas pasišalinti iš aktyviosios politikos tam, kad nebekliūdyti ir partijai“, – kalbėjo KU politologė.
Jai antrino ir R. Urbonaitė, pabrėždama, kad partija, šiaip ar taip, be realaus lyderio gyvavo visą kadenciją, tad likusiems jos nariams tai nebus didelis sukrėtimas.
„Partija ketverius metus gyveno be pirmininko, nes jis buvo skyręs prioritetą visai kitiems klausimams, ir netgi rinkimų kampanijoje iš esmės nedalyvavo, kas iš dalies gali būti suprantama, atsižvelgiant į Užsienio reikalų ministro portfelį, bet, iš kitos pusės, vis dėlto tu esi partijos pirmininkas, ir sąraše tu esi antras. Ir pasakyti, kad vien dėl to, kad užimi ministro postą, tu nieko nedarysi, nėra labai gerai. Tuo labiau, kad Ingrida Šimonytė, būdama premjere, kas yra dar sudėtingiau, rado laiko rinkimams, o Gabrielius Landsbergis nerado. (...) Tas pasitraukimas partijai didelio sukrėtimo neturės“, – kritikos G. Landsbergiui negailėjo R. Urbonaitė.
Tarp potencialių partijos lyderių – I. Šimonytė ir L. Kasčiūnas
G. Landsbergiui, dar nepasibaigus kadencijai, pasitraukus iš partijos pirmininko posto, vis aktyviau keliamas klausimas, kas galėtų užimti jo vietą. Politologų nuomone, realiausi kandiatai – dabartinė Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė bei Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
„Čia dabar turbūt labiau didžioji intriga, ar Ingrida Šimonytė taps partijos pirmininke, ar galiausiai apskritai kas nors rimtesnį mes iššūkį“, – svarstymais dalijosi Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas, apžvalgininkas M. Baltrukevičius.
Apie tai, kad be dviejų dažniausiai aptarinėjamų kandidatų, viešojoje erdvėje dar gali atsirasti ir naujų pavardžių, kalba ir G. Burbulytė-Tsiskarishvili. Anot jos, tai labai priklauso nuo to, kaip vyks darbas naujajame Seime bei Vyriausybėje.
„Mes kol kas turime dvi potencialias kandidatūras, ką mes matome viešojoje erdvėje, tai yra ponia Ingrida Šimonytė ir ponas Kasčiūnas, bet galbūt kažkoks ir kitas variantas bus galimas. Matysim, kaip čia dėliosis ir Seimo darbas, ir Vyriausybės formavimas, kas čia opozicijoj kokias pareigas užims, kas taps tie aktyvieji, tai gal ir dar kokia nors kita pavardė (atsiras – ELTA)“, – teigė ji.
Vis dėlto, R. Urbonaitė apie naujas pavardes kovoje dėl lyderio titulo nekalba, tačiau pabrėžia, kad naują veidą partijai suteiksiantis žmogus, tikėtina, bet kuriuo atveju bus geresnis lyderis nei buvo G. Landsbergis.
„Partija turės naują veidą, naują vadovą, ir pasakyti, kad tai bus blogiau negu Gabrieliaus Landsbergio pirmininkavimas, aš nesakyčiau, kad nėra labai daug prielaidų, nes sunku įvardinti Gabrieliaus Landsbergio pirmininkavimą partijai kaip labai gerą, kadangi mes jo, kaip partijos pirmininko, jau kurį laiką net nelabai ir matėme“, – kalbėjo R. Urbonaitė, pabrėždama, kad naujajam lyderiui teks sunki užduotis partiją ištraukti iš politinės duobės.
„O tolimesnė sėkmė priklauso nuo to, kas tas pirmininkas bus, ir kokie to pirmininko bus prioritetai ir strategija, siekiant partiją ištraukti iš tam tikros duobės, nes toje duobėje šiandien partija, kaip bebūtų, bet yra atsidūrusi“, – pridūrė ji.
Politologės vertinimu, neblogus šansus pelnyti partijos vadovo postą turi tiek I. Šimonytė, tiek L. Kasčiūnas, tačiau, anot jos, pasikeitus partijos vadovui, galima būtų tikėtis ir pokyčių partijos veikloje.
„Šitie du žmonės tiesiog atspindi tuos du partijos sparnus, kurie tarpusavyje iš esmės konkuruoja, o kartais ir nesutaria, tai žiūrėsim, ar iki šiol, kaip manyta, tas labiau liberalus sparnas yra stipresnis, ar vis dėlto tas krikdemiškas sparnas šiek tiek susitiprės Lauryno Kasčiūno dėka“, – Eltai sakė R. Urbonaitė.
ELTA primena, kad pirmadienio rytą TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis paskelbė, jog traukiasi iš partijos pirmininko pareigų bei daro pertrauką politinėje karjeroje. Jis taip pat patikino atsisakantis iškovoto mandato Seime.
„Reikia pradėti nuo svarbios žinios, kad rinkėjų signalas ganėtinai aiškus, tiek partijai, tiek ir man asmeniškai. Būtų klaidinga to signalo neišgirsti. Išgirdęs signalą, kurį vertinu labai rimtai, priimtu sprendimą šiandien trauktis iš Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko pareigų. Šiandien po pietų kviečiamas prezidiumo posėdis, kuriame toliau tarsimės su kolegomis dėl kitų praktinių žingsnių“, – pirmadienį rinkiminėje spaudos konferencijoje teigė G. Landsbergis.
„Šalia to priimu sprendimą daryti pertrauką savo politinėje karjeroje ir mandatą, už kurį esu labai dėkingas rinkėjams, perduodu kolegai, kuris yra už brūkšnio“, – pažymėjo jis.
Sekmadienį įvyko antrasis Seimo rinkimų turas. Daugiausia mandatų laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija – ji turės 52 vietas parlamente.
Antroje vietoje liko dabartiniai valdantieji konservatoriai su 28 mandatais, trečioje vietoje esanti „Nemuno aušra“ gaus 20 vietų parlamente.
Kitame Seime taip pat bus Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 14 mandatų, Liberalų sąjūdis su 12 ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS) su 8 vietomis parlamente.
Į parlamentą taip pat pateko trys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai – Jaroslav Narkevič, Rita Tamašunienė ir Česlav Olševski. Pirmą kartą Seime atsidūrė ir Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica. Mandatą gavo ir „Laisvės ir teisingumo“ pirmininkas Artūras Zuokas, save išsikėlę Viktoras Fiodorovas ir Vitalijus Šeršniovas.
Pakartotinio balsavimo metu prie balsadėžių išreikšti savo pilietinę valią atėjo 41,31 proc. Lietuvos rinkėjų.