Anot jo, dirbtinio intelekto produktai jau šiandien padeda spręsti nusikalstamumo problemas. O su metais jos tik tobulės ir turės dar didesnę įtaką policijos veikloje. Vis dėlto, čia pat A. Paulauskas stabteli ir priduria, kad lemiamą sprendimą bet kuriuo atveju turės priimti žmogus.
„Milžinišką kiekį duomenų apdorojančios sistemos suformuos žemėlapiuose tam tikrus raudonus taškus, kuriems pareigūnai skirs papildomą dėmesį. Pavyzdžiui, patruliuojantis ekipažas matys, kuriose teritorijose yra didesnė nusikalstamumo rizika“, – pavyzdį pateikė policijos vadas.
Kaip policijai padeda šiuolaikinės technologijos?
Dirbtinio intelekto varomos sistemos analizuoja aibę informacijos „duomenų ežeruose“. Tada pagal tam tikrus kriterijus tie duomenys yra subendrinami. Pavyzdžiui, yra apskaičiuojama, kuriame taške patruliui galimai reikėtų būti. Ne faktas, kad būtent ten kažkas įvykis, bet tikimybė yra didesnė nei kitose vietose. Tai yra dabartis ir ateitis.
Aišku, pareigūnas pats priims sprendimą. Jam degs žemėlapis su raudonai paryškintomis gatvėmis, kuriose jis turėtų atlikti patruliavimą. Jau dirbame su tokia analitine platforma, kuri iš esmės yra labai galinga. Licencija nupirkta visai valstybei. Duomenų agentūra dirba su tuo, o visos valstybinės institucijos perduoda savo duomenimis į šią platformą.
Švietimo sistema, medikai, mokesčių inspekcija, policija ir kiti pateikia tuos duomenimis. O tada programuotojai ir analitikai sprendžia, kaip tuos duomenis teisingai panaudoti tam, kad tu galėtum padaryti išvadas, kurių žmogus gyvenime dėl milžiniško duomenų kiekio pats nepadarytų.
Sistemos sukauptus duomenimis apdoroja greitai bei efektyviai. Pavyzdžiui, vaizdo įrašų apdorojimas tokiose jautriose bylose kaip mergaitės pagrobimas. Sukeliami tūkstančiai valandų įrašų į sistemas. Tyrėjai turėtų varvinti akis, bandydami viską peržiūrėti. O technologijos leidžia atpažinti veidus. Gal ne taip viskas gražu, kaip filmuose, bet pats principas veikia.
Visada egzistuoja dvi vertybės. Visuomenės saugumas ir privatumas. Turime rasti aukso viduriuką, kad žmogus nesijaustų stebimas. Mūsų įstatymai saugo žmogaus privatumą ir vardan to turime daryti dideles nuolaidas, aukodami operatyvumą. Įrašus saugome trumpiau, kažkur jų apskritai negalime daryti. O po kokio nors įvykio policijai tai apsunkina gyvenimą ir sulėtina visą procesą.
Jei žmonių paklaustumėte, kas svarbiau – jų pačių ir jų vaikų saugumas ar tai, kad bus nufilmuoti vaizdo kamera, manau, kad bent 90 proc. atsakytų, jog nieko blogo nedaro, tegul filmuoja juos. Jei nedarau nieko blogo, tai ir neturiu dėl ko bijoti. Mes tikrai neturime resursų matyti viską. Tik įvykus rezonansiniam nusikaltimui, jungiasi mechanizmai, kur sėdama ir peržiūrima tai, kas gali būti reikšminga atliekamam ikiteisminiam tyrimui. Totalaus sekimo Lietuvoje tikrai nėra.
Kas jums daro didžiausią įspūdį iš šiuo metu policijoje naudojamų technologijų?
Tam tikri dirbtinio intelekto produktai, kurie geba duoti patarimą, prognozuoti tam tikrus dalykus. Veidų atpažinimas nebėra nauja technologija, bet ji tampa vis tikslesnė ir tikslesnė. Šiandien veidą galima atpažinti, net jei asmuo dėvi medicininę kaukę. Technologijos juda į priekį. Jei turi plėšiko pakankamai blankią nuotrauką iš vaizdo kamerų, sistemose ją „prasukus“, gali sulaukti kelių variantų, kurie labiausiai atitinka turimą atvaizdą. Tada tuos kelis gali patikrinti ir randi, jog vienas iš jų jau dukart teistas už plėšimus. Turi už ko užsikabinti. Aišku, tai nėra 100 proc. garantija. Pareigūnas bet kuriuo atveju turi viską patikrinti.
Taip pat norime įdiegti į vykdomas apklausas automatinį iššifravimą. Tai, ką kalbi, viskas iškart būtų įrašoma į kompiuterį. Žinoma, dabartinės sistemos dar daro klaidas, bet kai žmogus pataiso, antrą kartą sistema jau nebesuklys. Yra tokia sena istorija, kaip Google algoritmas nustatė, kad moteris laukiasi vaiko, nors ji pati dar to nežinojo. Pagal jos užklausas, apsipirkimo pakitusius įpročius Google pradėjo siųsti sauskelnių reklamas.
Mūsų jaunimas dabar gyvena „online“. Aišku, čia kalbu tik teoriškai, nes tai yra labai jautru. Bet, pavyzdžiui, Google išmeta tikimybę, kad konkretus 7-8 metų vaikas turi 90 proc. tikimybę ateityje vykdyti vienokio ar kitokio pobūdžio nusikaltimus. Viskas sprendžiama pagal tai, ko vaikas ieško internete, kokius vaizdus stebi. Neįsivaizduoju, kaip tėvams reiktų tą pasakyti. Kur yra ta riba iki kiek mes galime į tai kištis? Gal mokykla ar socialiniai darbuotojai turėtų į tai atkreipti dėmesį. Gal pakaktų padaryti nedideles korekcijas ir viskas su tuo vaiku būtų gerai. Bet čia įsiveliame į jautrią diskusiją. Žmonės jausis sekami.
Žinoma, jei tai padėtų diagnozuoti vėžį ar kokią kitą sunkią ligą, tada visi būtų tik „Už“. Bet jei pasakytume, kad vaikas turi polinkį į nusikalstamumą, čia jau kitas klausimas. Galbūt vieną dieną prie to priaugsime. Sakysime, tai yra naujas, inovatyvus metodas.
Kaip vyksta kartų kaitos procesas policijos sistemoje?
Pradėjau karjerą policijoje dar 1993 m. vasario 12 d. Jau daugiau kaip 30 metų dirbu sistemoje. Ir tai nėra kosmosas. Europoje stažas iki 40 metų yra labai normalu. Paveldėjome iš sovietmečio suvokimą, kad policijos pareigūnas turi išeiti į pensiją po 20-25 metų tarnyboje. Būsiu nepopuliarus, bet kuris 20 metų atėjęs į policiją ir 45 m. išėjęs nieko nebeveikia gyvenime. Visi dar kažkur eina dirbti. Tai valstybės ir visuomenės interesas turėtų būti, kad tas pareigūnas ir toliau dirbtų tą darbą, kurio mokėsi tuos 25 metus.
Per 25 metus jau būni apsirūpinęs būstu, užauga vaikai, todėl kaip tik tuo metu gali ženkliai daugiau savęs atiduoti tarnybai. Ir tai yra gerai. Turime nemažai nesėkmės istorijų su išėjusiais į atsargą pareigūnais. Alkoholis, savęs neatradimas. Prieinama net iki savižudybės. Sutinki kolegas ir jų neatpažįsti. Būna ir prasigėrusių. Policininko darbas yra prasmingas. O kai tu atsistoji prekybos centre saugoti kasos, tai yra visiškai kitaip nei dirbant visuomenės labui.
Ne visi po 25 metų iš tarnybos pasitraukę pareigūnai randa kuo užpildyti atsivėrusias spragas. Taip, vieni pasineria į savo hobius. Bet daugumai būna sunku atrasti save. Ir tenka apgailestauti, kai sutinki kolegą pamėlusiu veidu nuo alkoholio. Liūdna. O juk galėjo dar 10-15 metų dirbti policijoje. Gal nebūtų padaręs didelės karjeros, tačiau gautų stabilią algą, būtų įžvelgęs prasmę tame, ką daro.
Ar daug pareigūnų palieka tarnybą vos tik sueina 25 metai?
Ne, tikrai nėra labai daug. Tai yra sunkus žingsnis kiekvienam, kai tu atiduodi 25 savo gyvenimo metus tarnybai, tiesiog negali lengva ranka trenkti durimis ir išeiti. Tokių pareigūnų nėra daug. Aišku, vieni turi kažkokius verslus šalia. Yra nagingų vyrų, kurie eina atlikti statybos darbus. Bet didžioji dalis pareigūnų jaučia nerimą, nes nežino, ką darys toliau.
Reikia paminėti, kad Lietuvoje policijos pareigūnas oficialiai gali dirbti antrą darbą. Kas vairavimo instruktoriais dirba, kas apsaugos tarnyboje. Tad klausimas, o kodėl mes neleidžiame antro darbo dirbti toje pačioje policijoje?
Daugelyje darbų yra leidžiama dirbti 1,5 etato. Tarkime 60, o ne 40 valandų per savaitę. Bet policijoje to daryti negali. Arba tai bus traktuojama kaip viršvalandžiai. Todėl pareigūnai ieško darbo kitose srityse.
Bet daug logiškiau būtų pareigūną įdarbinti policijos sistemoje. Niekam ne paslaptis, kad policijos pareigūnų trūksta. Jei tik žmogus sutiktų dirbti ilgiau, jis galėtų uždirbti daugiau ir nebereikėtų ieškoti papildomų darbų.
O nebūtų vienas iš argumentų „prieš“, kad perteklius darbo valandų pakenktų policijos pareigūno darbo kokybei?
Tame yra tiesos. Bet išeidamas dirbti į apsaugą ar statybos sektorių, greičiausia, jis irgi nepailsi. Žinau, kad tenka dirbti ir naktines pamainas kitame darbe. Grafikai nesusiderina, todėl tenka po naktinės pamainos iškart vykti į darbą policijoje.
Naktį nemiegojus... Viskas atsiranda ne iš gero gyvenimo. Esu už tai, kad normalus darbo ir poilsio režimas būtų užtikrintas ir pareigūnas gautų orų atlyginimą. Deja, šiandien tas orus atlyginimas dar kol kas yra šiek tiek nutolęs nuo mūsų.
Koks yra pradedančiojo pareigūno atlyginimas „į rankas“?
Pabaigęs policijos mokyklą, pirminės grandies pareigūnas, gauna apie 1 tūkst. eurų „į rankas“. Gal vieną mėnesį uždirba 1100, o kitą 980 eurų. Bet vidurkis būtų apie 1 tūkst. eurų.
Tuo metu tyrėjas uždirba 1,4-1,5 tūkst. eurų, kuris atlieka įprastas užduotis. Bet jei sieki aukštojo išsilavinimo, tada atlyginimo lubos ženkliai aukštesnės.
Nuo kada gali pretenduoti tapti policijos pareigūnu?
Pareigūnu gali tapti kiekvienas pilnametis asmuo. Turi stoti į policijos mokyklą. Amato yra mokomasi 9 mėnesius. Matau problemą, kodėl mes neprirenkame pakankamai naujokų. Neturime aukštojo išsilavinimo sistemos, kuri būtų integrali bei aiškiai suprantama. Norisi, kad pabaigus 9 mėnesius policijos mokykloje, tai būtų užskaityta kaip pirmas kursas universitete. Apie tai dabar aktyviai diskutuojame su Mykolo Romerio universiteto (MRU) atstovais.
Kur slypi paslaptis? Per metus vidurinę mokyklą baigia apie 20 tūkst. abiturientų. Profesines mokyklas pasirenka tik 11 proc. Būtent tik tiek šiuo metu mes ir tegalime pasiūlyti, prarasdami didžiąją dalį jaunimo. Šiais laikais jaunuoliai nori studijuoti ne profesinėje mokykloje, o universitetuose ir, mano nuomone, čia mes turime padaryti viską, kad situacija pasikeistų. Todėl turime taikyti į tokius ambicingus jaunuolius, o tam reikia sudaryti tinkamas sąlygas.
Technologijos, analitika, teisinės žinios, sudėtingi algoritmai – viskas reikalauja intelektualių gebėjimų ir teorinių žinių. Todėl ateities policija turės būti su vienokiu ar kitokiu išsilavinimu. Todėl turiu aiškią veiklos kryptį. Šiuo metu yra sudaryta darbo grupė, kuri pradėjo pokalbius su socialiniais partneriais. Panašu, kad kalbame ta pačia kryptimi. MRU gimė iš policijos akademijos, todėl matome didžiausią potencialą šioje aukštojo mokslo įstaigoje.
Norisi po 4-5 metų turėti žmogų, kuriam liks tik dirbti ir auginti savo kompetencijas. Mokymasis nėra tik diplomo gavimas, tai viso gyvenimo kelias. Pasaulis dinamiškas, viskas keičiasi, todėl privalai prisitaikyti, judėti kartu su technologiniais pokyčiais.
Kiek, jūsų nuomone, šiuo metu Lietuvoje trūksta pareigūnų?
Sunku atsakyti, kiek valstybei reikia pareigūnų. Susiduriame su kokybės ir kiekybės santykiu. Gali turėti daug, bet nekokybiškos darbo jėgos. Arba mažai, tačiau teisingai parengtus pareigūnus. Čia reikia neperlenkti lazdos bei surasti aukso viduriuką.
Žmonės turi matyti policiją ir jaustis saugūs. Bet prie kiekvieno žmogaus nepastatysime po pareigūną. Kiekviename kaime po policijos nuovadą neatidarysime. Valstybei būtų per didelė finansinė našta. Ir to šiais laikais net nereikia.
Šiandien dirba teritorijose komandos, vadinamos veiklos grupės su vyresniuoju pareigūnu ir keliais jo kolegomis. Jie yra atsakingi už keletą seniūnijų. Bendrauja su seniūnais, vietos gyventojais, tiria nusikaltimus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
