Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Kiek lyderių,šalia visi,mūsų Prezidentas, Zelenskis,Makronas,visi,visi, kokia muzika,numeriai,puošnumas,didingumas....
Vilniuje,JAV prekybos rūmų vakaras,jame ir labai gerbiami,ir prezidentė,ir seimūnai ,aišku,ne antisemitas ir ne kiti visokie...
@nuostabus renginys
Valkatoms gerovės valstybėje ne vieta
@Nu jooo
antisemitui tikrai ne vieta,ir jos nebus...
rašo,Asadas pabėgo,sukilėliai užėmė Damaską,turbūt pas žiurkę į bunkerį pabėgo putleristane.
LT būrams patinka aukšti /buki ir už nieką neatsakantys.
Girdėjau, kad Žemaitaitis ieško dviejų bakalaurų su gražiomis tatuiruotėmis į laisvas ministrų pozicijas. Aplinkos ministrui privalumas būtų-gyventi nacionaliniame parke pastatytame stiklainyje arba bent dirbtuvėse.
@che che
Nesigaudai situacijojd
Pastarieji ketveri metai Lietuvai atnešė gerokai primirštų totalitarizmo tendencijų.
Vėl reikalauta nekvestionuojamo paklusnumo partinei linijai (prisiminkime eLeRTe žurnalisto V. Savukyno atvejį), vėl atgimė, atrodė, sovietmečiu išsikvėpę ideologinių persekiojimų mechanizmai (tai primena iš darbo Nacionalinėje bibliotekoje atleisto V. Valiušaičio istorija, prokuratūros pradėti mokytojos A. Laučienės ir Vilniaus valdžios vykdomi miesto Tarybos nario A. Stankūno persekiojimai). Kaip ir anuomet, greitos karjeros trokštantys ir jokių skrupulų neturintys (kom)jaunuoliai gali pasinaudoti „teisingą“ ideologiją ir jos grynumą serginčių didelių administracinių galių turinčiomis institucijomis. Tad Vilniaus miesto psichinės sveikatos centro gydytojo, psichiatrijos Lietuvoje pradininko A. Alekseičiko atleidimo istorija – tik dar viena grandis toje pačioje pastaruosius ketverius metus Lietuvą valdžiusių jėgų nukaltoje nelaisvės grandinėje.
2024 m. lapkričio 19 d. ryte Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro vadovas administracijos susirinkime gydytojui psichoterapeutui Aleksandrui Alekseičikui garsiai perskaitė savo įsakymą apie jo atleidimą iš darbo. Šalia to pridūrė, kad gydytojas turi tą pačią dieną išsikraustyti iš savo kabineto, iki vakaro išsivežti visus savo daiktus (kabinete šimtai knygų) ir grąžinti raktus. Kitą dieną jam draudžiama atvykti į savo darbo vietą. Visi jo pacientai nedelsiant, taip pat tą pačią dieną turį būti perduoti kitam skyriaus gydytojui, kaip ir skyriaus vedėjo pareigos.
Kaip skelbiama žiniasklaidoje, gydytojas iš darbo buvo atleistas todėl, kad „sovietinės okupacijos metais žmones „gydęs“ nuo homoseksualumo, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Ribinių būsenų skyriaus vedėjo pareigas užėmęs A. Alekseičikas-Kirinovas pripažino dėl to konsultuojantis ir dabar, o į homoseksualumą žiūrintis kaip į sutrikimą“ (Iš darbo atleistas homoseksualumą „gydęs“ psichiatras Alekseičikas-Kirinovas).
Istorija prasideda nuo to, kad jauna LGBT veikloje angažuota mokslų daktarė mažai žinomame meno ir kultūros laikraštyje publikuoja prieš metus jos mokslinio darbo tikslais padarytą interviu su gydytoju A. Alekseičiku. (Noriu, kad jūs mano tušinuką paimtumėte vienu pirštu). Naujosios ideologijos propagandistai suskumba išsirankioti ryškiausias vietas ir jas masiškai tiražuoja eLeRTe ir kitoje didžiojoje žiniasklaidoje. Autorė netrukus tampa prestižinio TSPMI dėstytoja ir laimi Lietuvos mokslo tarybos projektą, kuriam, beje, vadovauja tos pačios tarybos Mokslo ir studijų politikos ekspertų komiteto narė.
Sukėlus triukšmą žiniasklaidoje, turėjo reaguoti ir Vilniaus miesto psichinės sveikatos centras (VMPSC), kuris pateikė dviejų trumpų pastraipų pareiškimą: pirmojoje teigia iš esmės nepritariantis gyd. A. Alekseičiko pozicijai. Antrąją pastraipą verta pacituoti ištisai: „Tačiau mes gyvename demokratinėje visuomenėje ir kiekvienas šalies pilietis gali turėti ir reikšti savo asmeninę nuomonę. Skelbti ar neskelbti ją yra redakcijos pasirinkimas ir atsakomybė“. (Pareiškimas dėl „Šiaurės Atėnuose“ publikuoto straipsnio „Noriu, kad jūs mano tušinuką paimtumėte vienu pirštu“ ir jame išsakytos gydytojo A. Alekseičiko nuomonės).
Vėl reikalauta nekvestionuojamo paklusnumo partinei linijai (prisiminkime eLeRTe žurnalisto V. Savukyno atvejį), vėl atgimė, atrodė, sovietmečiu išsikvėpę ideologinių persekiojimų mechanizmai (tai primena iš darbo Nacionalinėje bibliotekoje atleisto V. Valiušaičio istorija, prokuratūros pradėti mokytojos A. Laučienės ir Vilniaus valdžios vykdomi miesto Tarybos nario A. Stankūno persekiojimai). Kaip ir anuomet, greitos karjeros trokštantys ir jokių skrupulų neturintys (kom)jaunuoliai gali pasinaudoti „teisingą“ ideologiją ir jos grynumą serginčių didelių administracinių galių turinčiomis institucijomis. Tad Vilniaus miesto psichinės sveikatos centro gydytojo, psichiatrijos Lietuvoje pradininko A. Alekseičiko atleidimo istorija – tik dar viena grandis toje pačioje pastaruosius ketverius metus Lietuvą valdžiusių jėgų nukaltoje nelaisvės grandinėje.
2024 m. lapkričio 19 d. ryte Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro vadovas administracijos susirinkime gydytojui psichoterapeutui Aleksandrui Alekseičikui garsiai perskaitė savo įsakymą apie jo atleidimą iš darbo. Šalia to pridūrė, kad gydytojas turi tą pačią dieną išsikraustyti iš savo kabineto, iki vakaro išsivežti visus savo daiktus (kabinete šimtai knygų) ir grąžinti raktus. Kitą dieną jam draudžiama atvykti į savo darbo vietą. Visi jo pacientai nedelsiant, taip pat tą pačią dieną turį būti perduoti kitam skyriaus gydytojui, kaip ir skyriaus vedėjo pareigos.
Kaip skelbiama žiniasklaidoje, gydytojas iš darbo buvo atleistas todėl, kad „sovietinės okupacijos metais žmones „gydęs“ nuo homoseksualumo, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Ribinių būsenų skyriaus vedėjo pareigas užėmęs A. Alekseičikas-Kirinovas pripažino dėl to konsultuojantis ir dabar, o į homoseksualumą žiūrintis kaip į sutrikimą“ (Iš darbo atleistas homoseksualumą „gydęs“ psichiatras Alekseičikas-Kirinovas).
Istorija prasideda nuo to, kad jauna LGBT veikloje angažuota mokslų daktarė mažai žinomame meno ir kultūros laikraštyje publikuoja prieš metus jos mokslinio darbo tikslais padarytą interviu su gydytoju A. Alekseičiku. (Noriu, kad jūs mano tušinuką paimtumėte vienu pirštu). Naujosios ideologijos propagandistai suskumba išsirankioti ryškiausias vietas ir jas masiškai tiražuoja eLeRTe ir kitoje didžiojoje žiniasklaidoje. Autorė netrukus tampa prestižinio TSPMI dėstytoja ir laimi Lietuvos mokslo tarybos projektą, kuriam, beje, vadovauja tos pačios tarybos Mokslo ir studijų politikos ekspertų komiteto narė.
Sukėlus triukšmą žiniasklaidoje, turėjo reaguoti ir Vilniaus miesto psichinės sveikatos centras (VMPSC), kuris pateikė dviejų trumpų pastraipų pareiškimą: pirmojoje teigia iš esmės nepritariantis gyd. A. Alekseičiko pozicijai. Antrąją pastraipą verta pacituoti ištisai: „Tačiau mes gyvename demokratinėje visuomenėje ir kiekvienas šalies pilietis gali turėti ir reikšti savo asmeninę nuomonę. Skelbti ar neskelbti ją yra redakcijos pasirinkimas ir atsakomybė“. (Pareiškimas dėl „Šiaurės Atėnuose“ publikuoto straipsnio „Noriu, kad jūs mano tušinuką paimtumėte vienu pirštu“ ir jame išsakytos gydytojo A. Alekseičiko nuomonės).
@Faktinio lndsdrgija
Greičiau kupnaguraris pralįs pro adatos skylutę nei tūlas konservas supras kas ta demokratija, žodžio laisvė, pilietinė visuomenė.
@Faktinio lndsdrgija
prišiktų paklodžių neskaitome.
Tai, o kur tvarto šeimininkai ir "lyderiai? Kur paskutinė kolaborantų dinastijos viltis?- Broileriukas I????
--Mantukai, žvygiukai, kreivukai, navickiukės ir kiti tskp bandos nomenklatūriniai degradai ir įteisinti vagys?
--Mantukai, žvygiukai, kreivukai, navickiukės ir kiti tskp bandos nomenklatūriniai degradai ir įteisinti vagys?
@Tvartas griūna
Mantukai, žvygiukai, raselės dabar su Lietuva kariauja.
Apklausa vyko dar prieš tai kai Nausėda piktybiškai atmetė du NA kandidatus į ministrų pareigas. Jei apklaustų dabar Nausėdos reitingas būtų su minusu.
@Taigi
Portale "Pozicija" yra Valdo Vasiliausko straipsnis apie Lietuvos mafijos Krikštatėvius. Gal būt todėl Nausėda į Aplinkos ministro pareigas atmetė akademiko S. Podėno kandidatūrą - Krikštatėviams jis neparankus?
@Hmm
Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkė Dalia Urbanavičienė, taip pat draugijos vardu pasirašiusi, sakė:
„Iš tikrųjų tos kalbos apie antisemitizmą yra tik kiršinimas ir juodinimas. Tai gali labai stipriai pakenkti, nes mes žinome, kad kitose šalyse tikrai antisemitizmo apraiškos kyla. Ir Vokietijoje, ir kitur. O Lietuvoje tokių dalykų neturime ir turėtume didžiuotis, kad procentiškai turime savo valstybėje daugiausia žydų gelbėtojų, bet ši žinia niekur nesklinda pasaulyje. O labai gaila.
Jeigu viskas susiveda tik į vieno asmens pacituotą skaičiuotę, tai visa tai atrodo labai smarkiai ir keistai išpūsta. Kuriamas įspūdis, kad visa Lietuva labai antisemitinė. Žinome, kaip visame pasaulyje yra smerkiamas holokaustas – ir dabar staiga Lietuva nuskamba kaip antisemitinė! Taip aukojamas Lietuvos prestižas ir galbūt net perspektyvos tarptautinėje arenoje.
Ar tai patriotiška?
Kai aš stebiu Tėvynės Sąjungą iš šono – taip, tarp jų yra tikrai patriotiškų žmonių, bet palaipsniui nusveria globalistinės idėjos. Pavyzdžiui, lietuvių kalbos atžvilgiu ir dėl mūsų tautinių tradicijų. Jos puoselėjamos tik žodžiais, o realiai, kai reikia finansavimo, tai patriotizmas kažkur dingsta.“
Nenešk šiukšlių iš namų
Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos vadovas Romualdas Povilaitis teigė todėl pasirašęs kreipimąsi, jog yra įsitikinęs, kad antisemitizmo kaip reiškinio, kurį galima būtų pavadinti sisteminiu, Lietuvoje tikrai nėra.
„Yra atskiri atvejai, tas taip vadinamas buitinis antisemitizmas, kaip prisiminimas kažkokių neryškių atvejų, atėjusių iš anksčiau, – aiškino R. Povilaitis, – jo kažkiek yra daugiau tarp senų žmonių. Pasireiškia kaip kažkoks nepasitikėjimas. Mano galva, galbūt aš ir klystu, bet to antisemitizmo, prieš kurį čia reikia kovoti, kelti vėją ir, tarp kitko, visą Lietuvą kompromituoti Europoje, tikrai nėra. Irtas buitinis antisemitizmas neturėtų būti siejamas su genocidu.
Šiaip politikai kitą sykį skundžia Lietuvą pasauliui dėl savo interesų, bet ne visi tokie. Priklauso nuo asmeninių savybių. Ne visada žmonės, skųsdami Lietuvą, supranta, kokios bus tarptautinės pasekmės. Juk sakoma – nenešk šiukšlių iš savo kiemo, nes kaimynai juoksis. Tai žemas lygis.“
„Iš tikrųjų tos kalbos apie antisemitizmą yra tik kiršinimas ir juodinimas. Tai gali labai stipriai pakenkti, nes mes žinome, kad kitose šalyse tikrai antisemitizmo apraiškos kyla. Ir Vokietijoje, ir kitur. O Lietuvoje tokių dalykų neturime ir turėtume didžiuotis, kad procentiškai turime savo valstybėje daugiausia žydų gelbėtojų, bet ši žinia niekur nesklinda pasaulyje. O labai gaila.
Jeigu viskas susiveda tik į vieno asmens pacituotą skaičiuotę, tai visa tai atrodo labai smarkiai ir keistai išpūsta. Kuriamas įspūdis, kad visa Lietuva labai antisemitinė. Žinome, kaip visame pasaulyje yra smerkiamas holokaustas – ir dabar staiga Lietuva nuskamba kaip antisemitinė! Taip aukojamas Lietuvos prestižas ir galbūt net perspektyvos tarptautinėje arenoje.
Ar tai patriotiška?
Kai aš stebiu Tėvynės Sąjungą iš šono – taip, tarp jų yra tikrai patriotiškų žmonių, bet palaipsniui nusveria globalistinės idėjos. Pavyzdžiui, lietuvių kalbos atžvilgiu ir dėl mūsų tautinių tradicijų. Jos puoselėjamos tik žodžiais, o realiai, kai reikia finansavimo, tai patriotizmas kažkur dingsta.“
Nenešk šiukšlių iš namų
Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos vadovas Romualdas Povilaitis teigė todėl pasirašęs kreipimąsi, jog yra įsitikinęs, kad antisemitizmo kaip reiškinio, kurį galima būtų pavadinti sisteminiu, Lietuvoje tikrai nėra.
„Yra atskiri atvejai, tas taip vadinamas buitinis antisemitizmas, kaip prisiminimas kažkokių neryškių atvejų, atėjusių iš anksčiau, – aiškino R. Povilaitis, – jo kažkiek yra daugiau tarp senų žmonių. Pasireiškia kaip kažkoks nepasitikėjimas. Mano galva, galbūt aš ir klystu, bet to antisemitizmo, prieš kurį čia reikia kovoti, kelti vėją ir, tarp kitko, visą Lietuvą kompromituoti Europoje, tikrai nėra. Irtas buitinis antisemitizmas neturėtų būti siejamas su genocidu.
Šiaip politikai kitą sykį skundžia Lietuvą pasauliui dėl savo interesų, bet ne visi tokie. Priklauso nuo asmeninių savybių. Ne visada žmonės, skųsdami Lietuvą, supranta, kokios bus tarptautinės pasekmės. Juk sakoma – nenešk šiukšlių iš savo kiemo, nes kaimynai juoksis. Tai žemas lygis.“
@iš ten pat
''Linas Karpavičius
Yra šiukšlių dėžės į kurias išmetate nereikalingus ir panaudotus daiktus – saldainio popierėlius, plastikinį indelį nuo grietinės, bulvių lupenas. Bet galite ir neišmesti. Gyventi apsikasę šiukšlėmis. Įsivaizduojate tokį gyvenimą? Nelabai?
Arba dar geriau, einate į supermarketą ir perkate šiukšles. Kažkieno sukramtytą ir išspjautą kramtomą gumą, panaudotą plastiką ir dvokiančias maisto atliekas. Bet viskas gražiai supakuota ir pateikta pagal paskutines marketingo ir menedžmento taisykles. Parsinešę išpakuojate ir išbarstote po visus namus. Ar galite tai įsivaizduoti? Tikriausiai ne, bet taip yra.
Tik šiukšlės kitos. Jos emocinės. Sumokėjus pinigus gaunate krūvą jų. Ir jūsų, iki tol buvusi stabili nervų sistema, pavirsta į šiukšlyną. Tik tos šiukšlės pateikiamos tikrų profesionalų su įvairiais pagiriamaisiais ditirambais, oskarais ir palmės šakelėmis. Tam, kad jūs lengviau jas priimtumėte ir suvalgytumėte. Ir dar už tai sumokėtumėte. Pageidautina, kad dar su savimi pasiimtumėte ir atžalas, kurie turi bent 13 metų. Jiems taip pat reikia šiukšlių.
„Iš visų menų mums svarbiausias yra kinas“ – Vladimiras Leninas.
Ir prasidėjo. Kinas jau seniai pavirto į iškreipto gyvenimo propagandos priemonę. Į industriją, kuri šiukšles įvynioja į gražią pakuotę. Nėra kino kaip meno. Norite žiūrėti kiną, žiūrėkite 7–9 praėjusio amžiaus dešimtmečių kinematografą. Vėliau ėjo propagandinis šlamštas, šiukšlės, kuriose užkoduotos žinutės formuojančios pas jaunus žmones tam tikrus gyvenimo modelius.
Kol kas pasėjama tik sėkla. Sudygs vėliau. Kažkuriuo metu. Juk pirmiausia buvo žodis. O vėliau žodis pavirs į kūną. Todėl ir rašau šią recenziją dar nematęs filmo, nes lenktyniauju su laiku. Noriu, kad mano žodis aplenktų jų, ir nors dalelėje žmonijos virstu taip pat kūnu. Ir būtinai virs…''
Yra šiukšlių dėžės į kurias išmetate nereikalingus ir panaudotus daiktus – saldainio popierėlius, plastikinį indelį nuo grietinės, bulvių lupenas. Bet galite ir neišmesti. Gyventi apsikasę šiukšlėmis. Įsivaizduojate tokį gyvenimą? Nelabai?
Arba dar geriau, einate į supermarketą ir perkate šiukšles. Kažkieno sukramtytą ir išspjautą kramtomą gumą, panaudotą plastiką ir dvokiančias maisto atliekas. Bet viskas gražiai supakuota ir pateikta pagal paskutines marketingo ir menedžmento taisykles. Parsinešę išpakuojate ir išbarstote po visus namus. Ar galite tai įsivaizduoti? Tikriausiai ne, bet taip yra.
Tik šiukšlės kitos. Jos emocinės. Sumokėjus pinigus gaunate krūvą jų. Ir jūsų, iki tol buvusi stabili nervų sistema, pavirsta į šiukšlyną. Tik tos šiukšlės pateikiamos tikrų profesionalų su įvairiais pagiriamaisiais ditirambais, oskarais ir palmės šakelėmis. Tam, kad jūs lengviau jas priimtumėte ir suvalgytumėte. Ir dar už tai sumokėtumėte. Pageidautina, kad dar su savimi pasiimtumėte ir atžalas, kurie turi bent 13 metų. Jiems taip pat reikia šiukšlių.
„Iš visų menų mums svarbiausias yra kinas“ – Vladimiras Leninas.
Ir prasidėjo. Kinas jau seniai pavirto į iškreipto gyvenimo propagandos priemonę. Į industriją, kuri šiukšles įvynioja į gražią pakuotę. Nėra kino kaip meno. Norite žiūrėti kiną, žiūrėkite 7–9 praėjusio amžiaus dešimtmečių kinematografą. Vėliau ėjo propagandinis šlamštas, šiukšlės, kuriose užkoduotos žinutės formuojančios pas jaunus žmones tam tikrus gyvenimo modelius.
Kol kas pasėjama tik sėkla. Sudygs vėliau. Kažkuriuo metu. Juk pirmiausia buvo žodis. O vėliau žodis pavirs į kūną. Todėl ir rašau šią recenziją dar nematęs filmo, nes lenktyniauju su laiku. Noriu, kad mano žodis aplenktų jų, ir nors dalelėje žmonijos virstu taip pat kūnu. Ir būtinai virs…''
Kol valdžioje bus kgbistai žygiai. gybauskaitės, kubiliai, anūkai - jokių pokyčių nebus, arba bus dar blogiau..
@Turime juos pridusinti >
Tas koncervu smurtas KT tapo šventų raštu koncervatoriu rinkėjams. Jie vis kartoja, kad kt pasakė, kad Lietuvoje muša žydus, nes perskaitytas eilėraštis nužudė šimtą žydų ir dabar Lietuvoje vyksta genocidas. Sakoma pats muša, pats rėkia, nes jų rankose visos TV ir visos burbulytes su urbonaitemis...
@Turime juos pridusinti >
pridusinai klyniuką ,,jau pusė šeišių,dideli pokyčiai pas tave
@Turime juos pridusinti >
oi pridusi ,jau ne uz kalnu ,jau dabar zvengas ima ,o toliau bus graziau ,paziureciau kokiu balsu tuomet stugausi gaila jog tokiu buku ,nemastanciu yra nemazai
ruskiu draugelis zemaitaitis antroje vietoje
Pokyčių nematyti: didžiausią gyventojų pasitikėjimą išlaiko Nausėda, toliau rikiuojasi – Žemaitaitis