Prabilti nutarusi nusižudžiusio paauglio mama sako, kad sūnus išgyveno meilės dramą, jie kreipėsi į psichologę ir jau atrodė, kad viskas gerai, tačiau būtent tada paauglys nusižudė.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Pastarosiomis savaitėmis garsiai nuskambėjusios paauglių savižudybių istorijos atgaivino tapatybės atskleisti nenorėjusios vilnietės gyvenimo tragediją – prieš 5 metus nusižudė jos 17 metų sūnus.
„Pirma meilė skausminga buvo ir po truputį, po truputį tas elgesys keitėsi. Radau sėdintį lovoje, nekalbantį, bet pavyko prakalbinti, tada mes stipriai apsikabinom ir jis tiesiog kūkčiodamas verkė. Supratau, kad kažkas yra negerai“, – pasakoja nusižudžiusio paauglio mama.
Vėliau mamai paskambino iš mokyklos – psichologei užkliuvo sūnaus užpildyta anketa.
„Rašoma apie planus kurti mirties verslą, kaip iš jo gali žmonės pragyventi ir panašiai. Buvo šokas, išsigandau, pradėjom kalbėtis, tai, pasak jo, tai yra juokų forma“, – sako mama.
Vėliau prasidėjo naktiniai pasisėdėjimai prie kompiuterio.
„Tiesiog pradėjo maišyti dieną su naktim. Ypač savaitgaliais, kažkas ten vyko internetiniam pasaulyje pas jį“, – pasakoja nusižudžiusio paauglio mama.
Sūnus kelis kartus lankėsi pas psichologę, kuri galiausiai pasakė, kad su juo viskas gerai. Paskutinę savaitę jo elgesys pasikeitė.
„Pasidarė paslaugus, su mielu noru šunį išvesdavo. Visiškai įtarimų nekildavo, visiškai. Atrodė, kad viskas tikrai gerėja“, – istorija dalinasi mama.
O tada sūnus nusižudė. Kodėl, mama atsakymo ieško 5 metus. Užpernai nusižudė 4 nepilnamečiai, pernai – 6, o šiemet metams nesibaigus – jau virš 10.
Psichologai įžvelgia pavojingą Verterio efektą
Vaikų linija kasmet sulaukia net kelių tūkstančių skambučių, kurių metu vaikai ar paaugliai užsimena arba atvirai kalba, kad nori nusižudyti. Sprendimas nusižudyti dažnai būna ne vienos akimirkos lemtas.
„Mokslininkai kalba, kad savižudybė yra procesas, tai nėra, kad štai šovė į galvą, susipykau ir padariau. Tiek sunkių jausmų yra daug, kad paskutinis lašas viską išpila“, – pasakoja Vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė.
Štai viena mergaitė bandė nusižudyti po ilgalaikių tėvo patyčių.
„Sakė, kad ji yra stambi, kad ji yra nemylima, tiesiog akcentuodavo jos išvaizdą, o ji buvo paauglystės tarpsnyje, kada išvaizda išties be galo svarbi“, – sako Vaiko teisių tarnybos psichologė Rasa Jankūnaitė.
„Būna, kad paaugliai tiesmukai sako: negaliu gyventi arba geriau nusižudysiu, man rodos, artima aplinka labai išsigąsta tų žodžių ir dažnai suaugusieji reaguoja tokiu neigimu arba nuvertinimu: nenusišnekėk, kas čia per nesąmonės, ką čia dabar šneki, viskas gerai tavo gyvenime“, – teigia J. S. Jasiulionė.
Visuomenę sukrėtusioje paauglių savižudybių virtinėje psichologai jau įžvelgia pavojingą Verterio efektą – savižudybe užsikrečia kaip virusu. Net ir tie paaugliai, kurie kalba apie savižudybę, anot psichologės, nenori numirti.
„Dažniausiai po tuo slepiasi nežinojimas, o kaip gyventi. Kaip gyventi su tuo, kaip aš jaučiuosi. Kaip gyventi tokiam, koks aš dabar save matau“, – teigia Vaikų linijos psichologė.
Anot psichologės, savižudybė niekada nėra išeitis, o net ir sunkiausios problemos išsprendžiamos kitais būdais. Išgirdus vaiko užuominas apie savižudybę, reikia tiesiai paklausti – ar turi minčių apie savižudybę. Jei trūksta žinių, kaip padėti vaikui, tėvai turėtų patys kreiptis pagalbos į specialistus.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
