Kol vyks teisminiai ginčai, E. Švenčionienė žada steigti dar kelias organizacijas ir dalyvauti ateinančiuose Seimo rinkimuose.
„Mes nelauksime nieko, nes mūsų veikla graži, ji suplanuota jau keliems metams į priekį. Mes įsisteigsime kelias organizacijas, kad valstybės administratoriai turėtų darbo. Kad mes galėtume normaliai vykdyti savo veiklą, gražią veiklą, labai gražią ir reikalingą Lietuvai. Mus maloniai sutinka sutinka baltarusiai, kaip sako, kaip mes gražiai vieni šalia kitų gyvenome“, – žurnalistams sakė E. Švenčionienė.
Anot jos, organizacija nepripažįsta teismo sprendimo, vertina jį kaip nedemokratišką, o teismo procesą ji vadino „geru spektakliu“.
„Geros kaimynystės forumas nepadarė nė vieno pažeidimo. Kokią žalą padarė forumas, sakydamas, kad reikia bendrauti su kaimynais, nes dėl to kenčia ekonomika, nes dėl nutrauktų ryšių Lietuva krenta į bedugnę?“, – klausė E. Švenčionienė.
Kaip žurnalistams sakė teisėja Enrika Janušonienė, teismas konstatavo, kad E. Švenčionienės vadovaujamos organizacijos „tikslas yra veikti prieš Lietuvą“, pati asociacija Rusijoje „neteisėtai kalbėjo visos lietuvių tautos vardu, neteisėtai neigė Konstitucijoje įtvirtintą europinę ir transatlantinę integraciją“.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad asociacija viešai skleidė melagingą informaciją apie neva neteisėtus rinkimų rezultatus Lietuvoje. Pasak teisėjos, asociacija viešai palaikė Rusiją šiai pradėjus karą prieš Ukrainą.
Tuo metu E. Švenčionienė žurnalistams teigė, kad jos ir jos bendraminčių pasisakymai buvo interpretuoti, o kitas asociacijos steigėjas Kazimieras Juraitis bylą vadino užsakomąja, politine, imitacine, „pasityčiojimu iš teisinės sistemos“.
„Mes sakome, kaip laimėti karinį konfliktą – tai reiškia nustoti žudyti žmones, kam mus reikalingi diplomatai? Kam mums reikalingi užsienio ministras visa užsienio ministerija visose šalyse? Mes taip ir sakome – mes turime be galo daug valdininkų, bet nesugebam dabar tokios civilizacijos klestėjimo metu spręsti konflikto susėdę prie stalo“, – sakė E. Švenčonienė.
Ji kartojo, kad forumas pasisako už gerą kaimynystę, už taiką, už konflikto pabaigimą, o teisėja forumo atstovų pasisakymus netinkamai interpretavo. E. Švenčionienė piktinosi Lietuvoje paplitusia Ukrainos palaikymo išraiška kabinant šios šalies vėliavą, jai kliuvo net ir teismo darbuotoja, švarko atlape įsisegusi Ukrainos vėliavos spalvos ženklelį.
„Man nepatinka, kad mano valstybėje kabo geltonai mėlynas skuduras, ji man – ne vėliava, šitas skuduras ne mano vėliava ir man yra pikta – jis kabo Seime, prie visų įstaigų. Atėjo va čia jau teismo kanclerė – matėte jos ženkliuką? Mes įpareigojom ją įsisegti šią vėliavą? Ar įpareigojom? Prašėm, kad ji paverstų Lietuvą pusiau Ukraina? Va čia yra didžiulis pažeidimas. Kodėl ji mums perša Ukrainą?“, – žurnalistams kalbėjo E. Švenčionienė.
Kaip atsakovai šioje civilinėje byloje taip pat yra Dmitrijus Glazkovas, K. Juraitis, Algirdas Paleckis ir Mindaugas Ramoška. Kaip tretieji asmenys dalyvauja Registrų centras, Turto bankas ir Kalėjimų departamentas.
Prokuratūra dar atlieka du ikiteisminius tyrimus, susijusius su forumu.
Vienas jų vyksta pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą, kitas – dėl A. Paleckio parašo ant minėtos organizacijos steigimo dokumentų. Jie buvo pasirašyti A. Paleckiui jau atliekant laisvės atėmimo bausmę už šnipinėjimą Kauno tardymo izoliatoriuje.
Pats A. Paleckis yra nuteistas dėl šnipinėjimo Rusijos žvalgybai, jam skirta reali šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Teisėsaugos dėmesio asociacija sulaukė po jos atstovų apsilankymo Maskvoje, kur jos atstovai susitiko su Rusijos visuomenės rūmų atstovais ir surengę spaudos konferenciją kėlė abejones dėl dabartinės Lietuvos valdžios išrinkimo teisėtumo, kaltino ją darant ekonominę žalą ir bauginant savo piliečius dėl galimo Rusijos įsiveržimo.
Anksčiau E. Švenčionienė su bendražygiais lankėsi Baltarusijoje, susitiko su jos autoritariniu vadovu Aliaksandru Lukašenka.