„Delfi“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa rodo, kad neigiamai ir greičiau neigiamai Ministrų kabineto veiklą įvertino daugiau nei pusė apklaustųjų. Beje, R. Žemaitaičio vedamos „Nemuno aušros“ populiarumas nukrito beveik 4 proc.
Vilijos Blinkevičiūtės atsisakymas tapti premjere – dabartinių rezultatų priežastis?
Viešųjų ryšių ekspertas Linas Kontrimas naujienų portalui tv3.lt tvirtino, kad, kaip įvardijama viešoje erdvėje, rekordiškai žemus Vyriausybės reitingus galėjo lemti tai, kad Vyriausybės darbo pradžia siejama su nusivylimu ir nesklandžiu darbu.
„Tai sukūrė buvęs Vilijos Blinkevičiūtės neapsisprendimas. Kitas dalykas, kad visas Vyriausybės skyrimo laikas buvo paženklintas tokio nuolatinio negatyvaus informacijos srauto apie Žemaitaitį ir ir apie jo asmenį. Taikai yra masiškai bombarduojamas eteris negatyviomis žiniomis, jis, žinoma, paveikia ir visuomenės nuomonę“, – tvirtino ekspertas.
Politologės Gabrielės Burbulytės-Tsiskarishvili nuomone, prie žemų dabartinės Vyriausybės reitingų tikrai galėjo prisidėti V. Blinkevičiūtės atsisakymas tapti premjere.
„Aš jau tada sakiau, žiūrėkime, kokie yra politikų tuo metu vertinimo reitingai visuomenėje. Taigi buvo pasirinktas žmogus, kuris jau atėjo ne su aukščiausiais pasitikėjimo reitingais.
Natūralu, kad mes šiandien turime tokią situaciją, apie kurią ir kalbame. Jam [Paluckui – aut. past.] reikės dirbti daugiau ir įrodinėti daugiau, negu būtų reikėję poniai Blinkevičiūtei, nes ji būtų jau atėjusi su žymiai aukštesniu visuomenės nuomonės reitingu“, – naujienų portalui tv3.lt tikino politologė.
Ar tokie žemi Vyriausybės reitingai – išskirtinis atvejis Lietuvos politinėje istorijoje?
Apklausos duomenimis, teigiamai ir greičiau teigiamai naujosios Vyriausybės veiklą sausį vertino 27,9 proc. respondentų, o neigiamai ir greičiau neigiamai Ministrų kabineto veiklą įvertino 52,9 proc. apklaustųjų.
L. Kontrimas teigė, kad kalbant apie šiuos rezultatus, tai galima iš dalies įvardyti kaip išskirtinį atvejį.
„Čia yra keistumo, nes paprastai bet kokia Vyriausybė po rinkimų gaudavo bonusą ir žmonės būdavo linkę ją vertinti gerokai pozityviau. Bet atsiminkime ir kitą dalyką – ši Vyriausybė iš tikrųjų formuojasi pakankamai negatyviame fone. Turiu galvoje tiek Europos reikalus, tiek pasaulio reikalus, ne tik susijusius su ekonomika, bet ir su karais.
Visada reikia turėti omenyje, kad žmonės, vertindami politiką, į politiką žiūri kaip į tą sritį, kuri daro daugiausiai įtakos. O šiandien ta sritis daro tokią nejaukią, sumaištingą įtaką. Dėl to ir vertinimai negatyvūs“, – tikino ekspertas.
G. Burbulytė-Tsiskarishvilli teigė, kad vertinant rezultatus reikia įvertinti ir konkrečias aplinkybes. Politologės tvirtinimu, šių rezultatų nereikėtų vertinti labai drastiškai dėl vienos priežasties – dalis rinkėjų balsavo už socialdemokratus ar „Nemuno aušrą“, kad tik nebūtų išrinkti konservatoriai.
„Tai yra vienas iš veiksnių, kodėl tie reitingai nėra tokie dideli, nes nebuvo galbūt to didelio lūkesčio. Natūraliai žmonės ir atsako, kad ne tiek jau ir pasitiki.
Bet yra ir ir kita rinkėjų dalis, apskritai gyventojų, dalis. Nepamirškime, kad rinkimų kampanijos metu, 2024-aisiais, buvo kaip niekada daug populistinių pažadų rinkimų programose, kad mes jau viską darysime visiškai kitaip negu darė prieš tai buvusi Vyriausybė. Viską darysime geriau, viską darysime žmonėms. Čia aš taip susumuoju, suredukuoju tuos populistinius teiginius.
Natūralu, kad daliai rinkėjų, daliai gyventojų, buvo sukeltas labai didelis lūkestis, kad dabar jau tikrai gyvenimas radikaliai keisis“, – sakė politologė.
G. Burbulytė-Tsiskarishvilli pridūrė, kad nuo naujos Vyriausybės ir koalicijos suformavimo praėjo dar nedaug laiko, todėl, jeigu ir yra bandoma įgyvendinti tam tikrus pažadus, to gyventojai dar nespėjo pajusti.
„Jie kol kas dar nieko nejaučia ir norėdami greito rezultato, nelabai įsigilinę į situaciją, kaip yra priimami ir įgyvendinami sprendimai, kiek laiko tai užtrunka, jie ir sako, kad mes jau nusivylėme, nes nejaučiame, kad kažkas keistųsi“, – tvirtino ji.
G. Burbulytė-Tsiskarishvilli tikino, kad trečioji priežastis žemų reitingų – „vykstanti Santa Barbara“, kai tarpusavyje valdančiosios koalicijos partneriai nesusikalba.
Pats premjeras Gintautas Paluckas po Vyriausybės posėdžio trečiadienį žurnalistams teigė, kad tikisi iš žmonių sulaukti daugiau palaikymo ateityje.
„Artėja Valentino diena, gal tos meilės bus šiek tiek daugiau“, – sakė G. Paluckas.
„Tai (rezultatai – BNS) tikrai manęs nė kiek netrikdo. Vyriausybė tikrai žino ką daro, yra Vyriausybės programa, gera programa, ir rengiamas programos įgyvendinimo priemonių planas. Ir manau, kad įgyvendinus šiuos tikslus tikrai Lietuvos žmonės pajus tuos pokyčius į gerą“, – teigė premjeras.
„Nemuno aušros“ nukritusį populiarumą sieja su neišsipildžiusiais rinkėjų lūkesčiais
„Nemuno aušros“ nukritusį populiarumą L. Kontrimas siejo su tuo, kad kai kurių rinkėjų lūkesčiai neišsipildė.
„Dėl to ir galime pasakyti, kad tiesiog Žemaitaičio reitingas ir populiarumas ateina į į tą procentą, kurio jis šiam momentui ir yra realiai vertas. Nepaisant to, kad dabar gali būti akcentuojamas jo kritimas, matome, jog vyksta kaip tik priešingai – jo įtaka ir svarba koalicijos darbe didėja“, – tikino L. Kontrimas.
G. Burbulytė-Tsiskarishvilli sutiko, kad „Nemuno aušros“ populiarumo rezultatai krito dėl neišpildytų rinkėjų lūkesčių.
„Manau, kad būtent ta dalis, kuri balsavo konkrečiai, mano, kad jų sudėti lūkesčiai į šitą politinę jėgą ir konkrečiai jos pirmininką nėra pateisinami.
Nori, nenori, vis tiek, netgi ir tas pats santykis su ponia Širinskiene, tie tokie nuolatiniai pasiteisinimai, jie turėjo atsispindėti anksčiau ar vėliau reitinguose. Bent jau iš to, ką ay stebiu visuomeninėej erdvėje, viešojoje erdvėje, tų komentarų jau tikrai buvo pasirodę ir anksčiau, kad, kodėl čia taip daro, jog yra norima didesnio galbūt solidumo, brandumo“, – pabrėžė ji.
Pats R. Žemaitaitis trečiadienio rytą „Žinių radijui“ teigė, kad nesureikšmina smukusių reitingų.
„Tai natūralus dalykas. Iškart po rinkimų sakiau, kad visų politinių partijų, kurios užima valdančiąją daugumą arba kurių sprendimai vienaip ar kitaip yra priklausomi, jie mažėja“, – sakė R. Žemaitaitis.
Jis pridūrė, kad reitingai į ankstesnes pozicijas grįš pavasarį, o rinkėjai turėjo viltį, jog daug kas pasikeis nuo Naujųjų metų.
„Nuo sausio 1 dienos žmonės gavo pabrangusį dyzelį, pabrangusį benziną, pabrangusį alkoholį, pabrangusias dujas, didesnį pelno mokestį. Tai buvo padaryta buvusios Vyriausybės, bet įsigaliojo sausio 1-ąją. Natūralu, kad žmogus turi neigiamą reakciją“, – aiškino R. Žemaitaitis.
Vyriausybės reitingai – rekordiškai žemi
Paprašyti įvardinti politiką, kuris geriausiai tiktų užimti premjero postą, respondentai pirmoje vietoje nurodė buvusią ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę. Ji sausį sulaukė 10,9 proc. apklaustųjų palaikymo, gruodį – 12 procentų.
Antroje vietoje liko premjeras Gintautas Paluckas. Jį šiame poste toliau matyti norėtų 8,8 proc. respondentų, gruodį šis skaičius siekė 12,2 procento.
Toliau – rikiuojasi „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, kuriam kaip premjerui parama per mėnesį sumažėjo nuo 10,3 iki 8,7 procento.
Apklausos duomenimis, teigiamai ir greičiau teigiamai naujosios Vyriausybės veiklą sausį vertino 27,9 proc. respondentų, savo ruožtu, neigiamai ir greičiau neigiamai Ministrų kabineto veiklą įvertino 52,9 proc. apklaustųjų.
Nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ reprezentatyvią paklausą naujienų portalo „Delfi“ užsakymu atliko sausio 18–29 dienomis, paklaida siekia 3,1 procento. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai.
Apklausos rezultatai
Valdantieji Lietuvos socialdemokratai (LSDP) išlieka pirmąja politine jėga partijų reitinge, į antrą vietą pakilo opozicijoje dirbantys Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), rodo trečiadienį paskelbta „Delfi“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa.
Kad sausį balsuotų už LSDP nurodė 10,9 proc. apklausos dalyvių, kai gruodį šis procentas siekė 13. Tuo metu konservatorius palaikytų 10,6 proc. respondentų (gruodį 12,2 proc.).
Trečioje vietoje liko valdančiojoje koalicijoje esanti „Nemuno aušra“. Šią politinę jėgą palaikytų 8,7 proc. dalyvavusių apklausoje, kai gruodį – 12,6 procento.
Mažiausią valdančiųjų partnerį Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ palaikytų 8,2 proc. apklausos dalyvių (gruodį 7,8 proc.), opozicinį Liberalų sąjūdį – 7,9 proc., gruodį – 8,1 procento.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą sulauktų 6,1 proc. apklausos dalyvių palaikymo (gruodį 6,5 proc.). Už į Seimą nepatekusią Laisvės partiją balsą atiduotų 2,8 proc. respondentų, kai gruodį šis procentas siekė 2,3.
Tuo metu „Nacionalinį susivienijimą“ palaikytų 2,2 proc. apklaustųjų (gruodį 1,7 proc.).
Už kitą partiją sausį būtų balsavę 9,4 proc. (gruodį – 8 proc.), kai nebalsuojančiųjų respondentų skaičius sausį siektų 12,5 proc., o gruodį – 13,6 procento.
Savo ruožtu, nežinojo, arba į klausimą, už kurią partiją balsuotų, sausį neatsakė 20,7 proc. respondentų, gruodį – 15,9 procentų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!