Seimo nariai socialdemokratai Linas Jonauskas ir Orinta Leiputė šią savaitę kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą A. Dulkį, prašydami išsiaiškinti savivaldybėse esančių vaistinių darbo poreikį šventiniu laikotarpiu, kai vaistų poreikis itin padidėja.
Parlamentarai taip pat ragina sukurti vaistinių budėjimo sistemą, kuri padėtų šventiniu laikotarpiu užtikrinti vaistų prieinamumą. Jų teigimu, per šventes budi 6 vaistinės per visą Lietuvą, prie jų nusidriekę eilės, problemų kyla ir turistams.
„Tas rūpestis visada yra aktualesnis, kai ateina šventinis laikotarpis ir fiziškai pamatai, koks yra poreikis, eilės prie budinčių vaistinių. anksčiau, prieš kelis metus tų budinčių vaisinių buvo dar mažiau, dabar jų Lietuvoje yra 6, bet, mano ir kolegės manymu, budinčių vaistinių skaičius tikrai yra nepakankamas. Manytume, kad reikėtų ieškoti galimybių, prielaidų, kad būtų sukurta sistema ir tų budinčių vaistinių Lietuvoje atsirastų daugiau“, – kalbėjo L. Jonauskas „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“.
Aktualu ne tik per šventes, bet ypač vasaros metu
Pasak jo, tokios paslaugos poreikis yra ne tik šventiniu laikotarpiu, bet esą egzistuoja nuolatos: „Yra savaitgaliai ir naktinis metas, galiausiai didelis vaistų poreikis atsiranda ir kurortinių miestų ribose, ypač vasaros laiku, kada, puikiai žinome, prie Baltijos jūras atvažiuoja pusė Lietuvos ir jei nutinka kokia bėda, reikia vaistų, žmonės arba važiuoja į priėmimo skyrių, ar kreipiasi į greitąją medicinos pagalbą, taip bereikalingai juos apkraudami.
Kitas variantas – jie važiuoja į kitus miestus. Tad tiek Palangoje, tiek Šventojoje ar Nidoje poilsiaujantys žmonės važiuoja į vieną miestą tam, kad nusipirktų reikiamų vaistų.“
Seimo narys teigė ir pats per Kalėdas susidūręs su didele eile, kai prisireikė įsigyti vaistų.
„Laimei, gyvenu netoli Vilniaus, tai man tikrai nėra sudėtinga atvažiuoti, bet pamatyta eilė sukėlė tam tikrą šoką. O ką daryti tiems žmonėms, kurie gyvena Zarasuose, tokiu atveju, kai būtinai reikia kažkokių vaistų, jiems artimiausia vaistinė, matyt, yra Vilniuje, kuris yra beveik už 140 km. Tiems žmonėms, kurie gyvena toliau nuo didesnių miestų, ta problema yra didžiulė“, – tikino L. Jonauskas.
Vaistinės nemato tokio poreikio ir stokoja darbuotojų
Lietuvos vaistinių asociacijos vadovė Kristina Nemaniūtė-Gagė dar anksčiau kalbėdama šia tema yra pažymėjusi, kad yra labai nedaug žmonių kurie kreipiasi į budinčias vaistines. Juo labiau pažiūrėjus, ką žmonės įsigyja, tai dažniausiai būna vandens buteliukai, kontracepcija, sauskelnės.
Pažymima, kad vaistinei dirbti naktį paprasčiausiai neapsimoka, nes farmacijos specialistų darbo užmokestis tokiu metu didesnis, o problema, kad jų apskritai trūksta.
„Kai vaistininkų trūksta kiekvieną dieną, natūralu, šventinėmis dienomis užtikrinti visų vaistinių darbo laiką yra tiesiog neįmanoma. Svarbu paminėti, kad vaistininkai Lietuvoje turi sutrumpintą 36 valandų darbo savaitę, o nuo šių metų vasaros farmakotechnikai nebegali dirbti nuotoliu prižiūrimi vaistininkų. Tad esant vaistininkų trūkumui, trumpesnei farmacijos specialistų darbo savaitei, nebegalint farmakotechnikams dirbti taip, kaip dirbo anksčiau, tiesiog yra neįmanoma užtikrinti visų Lietuvos vaistinių darbo švenčių dienomis“, – portalui tv3.lt komentavo K. Nemaniūtė-Gagė.
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos vadovė Vida Augustinienė taip pat teigė, kad pacientai nėra išsakę tokio poreikio.
„Į mus daugiausiai kreipiasi lėtinėmis ligomis sergantieji ir nė karto nėra skundęsi, kad jiems per šventes pritrūko kažkokių vaistų, nes daugiausiai šie žmonės gauna kompensuojamuosius vaistus ir praktiškai jų įsigyja iki švenčių, kad nepritrūktų. Nebent kažkam prireikia nenumatytų vaistų dėl kažkokių skausmų, bet dažniausiai jų žmonės turi pasirūpinę“, – „Žinių radijo“ eteryje kalbėjo ji.
Siūlo vertinti ne pelną, o žmonių sveikatos poreikius
L. Jonauskas savo ruožtu prieštaravo, kad klausimas turėtų būti ne apie tai, ar vaistinėms apsimoka dirbti, bet ar pacientams reikia tokios paslaugos, kai toks vaistų poreikis galėtų brangiai kainuoti.
„Mes kalbame apie ekonominę naudą, tai vaistinės tikrai savo noru nedirbs, nes akivaizdu, kad pelnų nakties metu tikrai nėra, yra tik pavienių gyventojų poreikis. Kartais jis yra labai didžiulis, nepamatuotas ir gali kainuoti gyvybę. Jei būtų ekonominė nauda, šios rinkos sąlygomis tikrai būtų daugiau budinčių vaistinių – ne tik Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje ar Jurbarke, bet ir visur kitur.
Bet kadangi vaistinėms neapsimoka laikyti vaistininkų, parduotuvių, mokėti atlyginimus didesniu tarifu, nes tai yra nakties, švenčių metas, tokiu būdu dėl ekonominės naudos nebuvimo jos ir nedirba“, – kalbėjo jis.
Parlamentaro teigimu, Europos Sąjungoje nemažai valstybių susiduria ta pačia problema, bet randa įvairių sprendimo būdų:
„Vieni budinčias vaistines šiek tiek dotuoja ar kompensuoja jų darbą iš sveikatos apsaugai skirtų lėšų, kitose valstybėse savivaldybės pačios prisideda, jei yra didesnis poreikis ir t.t. Mūsų tikslas ir yra, kad savivaldybėse būtų atsakyta į tuos klausimus, koks yra poreikis, (...) kad sveikatos apsaugos ministras nustatytų aiškius kriterijus ir rastų atsakymus žiūrint ne iš vaistininkų pusės, o pacientų.“
Ministerija aiškiau įvertintų situaciją
Paklaustas, kodėl būdami Seimo nariais patys neregistruota atitinkamų įstatymo projektų pakeitimų, pašnekovas patikino, kad tokios galimybės neatmeta, bet esą būtent ministras tokią tvarką galėtų nustatyti daug greičiau.
„Ministerija turi ir administracinių resursų ir gali lengviau atsakyti į poreikio klausimus. Ministerija turi daugiau įrankių ir galimybių apklausti ir žmones, pačias savivaldybes, ir vaistininkus, turėti tikslesnę informaciją.
„O ką daryti tiems žmonėms, kurie gyvena Zarasuose, tokiu atveju, kai būtinai reikia kažkokių vaistų, jiems artimiausia vaistinė, matyt, yra Vilniuje, kuris yra beveik už 140 km. Tiems žmonėms, kurie gyvena toliau nuo didesnių miestų, ta problema yra didžiulė“, – sakė L. Jonauskas.
Negalėčiau vienašališkai atsakyti, ar savivaldybėje, kurioje gyvena 6– 7 tūkst. žmonių, yra tokios budinčios vaistinės poreikis, gal jiems patogiau nuvažiuoti 10 km iki šalia esančios savivaldybės centro, kur yra budinti vaistinė. O gal tokia budinti vaistinė turėtų atsirasti tokioje savivaldybėje, kur, pavyzdžiui, savivaldybės centre gyvena daugiau nei 20 tūkst. gyventojų. Tai tokius atsakymus ministerijai yra gauti lengviau“, – dėstė socialdemokratas.
Lietuvoje sparčiai plinta COVID-19, o vaistų nebeliko: vilniečiams tenka važiuoti į Uteną
SAM: vaistų galima įsigyti ir degalinėse, kitose parduotuvėse
SAM Farmacijos politikos departamento Farmacinės veiklos skyriaus vedėja Miglė Domeikienė patikino, kad yra susipažinusi su šiuo raštu, kad ministras nustatytų prievolę budėti vaistinėms kaip ekstremalios situacijos metu.
„Ministras šiuo metu neturi teisinio įgaliojimo tai padaryti, nes jokiuose įstatymuose nesuteikta jam teisės priversti vaistines dirbti savaitgaliais ar nakties metu“, – paaiškino ji.
M. Domeikienė patikino, kad suprantamas gyventojų nepasitenkinimas dėl apsunkinto vaistų įsigijimo per šventes ar nakties metu, tačiau kartu paragino ir pačius elgtis atsakingiau. Be to, kartu ji matė ir galimą didesnį savivaldybių indėlį užtikrinant tokią paslaugą.
„Ministerija, siekdama sudaryti sąlygas ir gerinti vaistų prieinamumą jau 2019 m. tam tikrus nereceptinius vaistus leido parduoti ir kitose vietose – parduotuvėse, degalinėse, taip pat yra įteisinta nuotolinė prekyba. Ministerijos nuomone, taip, yra problemų, bet ir gyventojai galėtų atsakingai žiūrėti į šitą reikalą ir planuotis vaistų įsigijimą – nelaukti darbo pabaigos, naktie seto.
Yra teisinis reguliavimas, kad kiekvienas vaistinė prie savo įėjimo skelbia artimiausių budinčių vaistinių darbo laiką ir kontaktinius duomenis. Suprantame, kad gyventojams švenčių metu kyla sunkumų, bet ministerija tai stengiasi maksimaliai padėti spręsti. Noriu atkreipti dėmesį, kad ir savivaldybės galėtų prisidėti jų rajonuose užtikrinant vaistų prieinamumą, jie galėtų nusipirkti šias paslaugas“, – pastebėjo SAM atstovė.
