Trečiadienį ministras A. Anušauskas apsilankė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, kur su parlamentarais apie valandą diskutavo, kaip kas supranta susitarimus su Vokietija, ar Lietuvoje bus dislokuota visa vokiečių brigada su amunicija. „Mes pusę posėdžių diskutavome apie vokiečių kalbos gramatiką“, – atsiduso valstietis žaliasis Dainius Gaižauskas.
Šiuo metu Lietuvoje dislokuotas tik priešakinio vadovavimo elementas, o pati brigada grėsmės atveju būtų permetama iš Vokietijos per 10 dienų. Pati Vokietija nėra iki galo patvirtinusi, kad sukūrus reikiamą infrastruktūrą brigada išties bus dislokuota mūsų valstybėje.
Anušauskas nebuvo smagus
Po komiteto posėdžio L. Kasčiūnas aiškino, jog šiuo metu visų politikų suvokimas dėl Vokietijos brigados dislokavimo yra vienodas, bei užsiminė, kad vienaip ar kitaip komitetas nebus tik ministerijos dekoracija. Pasak jo, komitetas taip pat įpareigoja ministeriją infrastruktūros įgyvendinimo planą susieti su vokiečių brigados dislokavimo planu Lietuvoje. Kad komitetas įpareigotų ką nors daryti ministeriją – nėra kasdienis reiškinys.
„Geras ir dalykiškas pokalbis. Ir mes išeiname su žinia, kad visų valdžios grandžių, visų politinių jėgų interesas, pirmaeilis interesas yra brigada čia, Lietuvoje. Visa tai pasieksime darydami namų darbus: turime įgyvendinti visą infrastruktūros įgyvendinimo planą, priimti vokiečius geromis sąlygomis. Tą mes planuojame pabaigti iki 2025 m. liepos, todėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas vieningai priėmė sprendimą, įpareigojantį, raginantį Krašto apsaugos ministeriją tą infrastruktūros įgyvendinimo planą susieti su vokiečių brigados dislokavimo planu. Mūsų žingsniai infrastruktūros parengimui turėtų atliepti Vokietijos sprendimai dėl brigados ar jos dalių palaipsninio dislokavimo Lietuvoje“, – teigė L. Kasčiūnas.
„Reikia suprasti, kad komitetas, jis nebus Krašto apsaugos ministerijos dekoracija. Komitetas visąlaik bus ta jėga, kuri turės idėjų ir jas siūlys. Pavyzdžiui, kaip visuotinės gynybos principo idėja“, – pabrėžė konservatorius.
Tuo metu A. Anušauskas po komiteto posėdžio nebuvo toks smagus ir kalbus. Jis savo pasisakymą pradėjo nuo to, kad Vokietija labai vertina Lietuvos dedamas pastangas ir darbą.
„Jie taip pat vertina, kad Madrido viršūnių susitikimo rezultatus jie vykdo vienas prie vieno ir netgi padaro daugiau. Aš manau, kad tai irgi svarbi žinia, jie nesitraukia nuo savo jokių įsipareigojimų, tai yra juos vykdo. Iš savo pusės, mes irgi derinam ir su Vokietija, bendra darbo grupe, bet norėtume daryti darbus, prie kurių prisidės ir Seimas. Tiesiog atkreipiu dėmesį, kad už savaitės Seimo posėdyje bus pristatomi infrastruktūros statymui svarbūs projektai“, – aiškino ministras.
Vis tik kad karo kirvis nėra iki galo užkastas liudija išsiskiriantis ministro ir komiteto pirmininko žodynas. Tarkime, L. Kasčiūnas pabrėžė, kad komitetas siūlė ministerijai reikiamus teisės aktus dėl infrastruktūros sukūrimo priimti anksčiau: „Na, žinote, čia labiau gal klausimas Krašto apsaugos ministerijai, mes tą raginome padaryti anksčiau, bet spalio pabaiga irgi geras terminas, per porą savaičių apsisuksim“.
Tačiau pats A. Anušauskas atsisakė atsakyti į klausimus apie skirtingą komiteto pirmininko ir paties kalbėjimą dėl vokiečių brigados Lietuvoje: „Tegul vertina ekspertai. Klausykit, vertins ekspertai, aš nesiruošiu nieko vertinti, kas ką nors pasakė“, – dėl klausimo susinervino A. Anušauskas ir, neilgai trukus, skubotai atsisveikino.
Vietoje komiteto posėdžio – bendravimas su sekėjais
Krašto apsaugos ministras taip pat nepažadėjo, kad ateityje dažnai lankysis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, nes esą turi labai daug komandiruočių užsienyje. Jam dėl to išsakyti priekaištai, nes praeityje buvo atvejis, kai į komiteto posėdį ministras neatvyko, nes turėjo gyvą transliaciją socialiniame tinkle savo sekėjams.
„Esmė ta, kad žmogus, kuris buvo kviestas į komitetas 92 kartus, sugebėjo pagal paskaičiavimus atvykti 12-13 kartų. Ir tai tik dalimis. Tai daug ką pasako apie jo požiūrį“, – po komiteto posėdžio sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, valstietis žaliasis D. Gaižauskas.
„Kai buvo sprendžiami klausimai dėl NATO bendradarbiavimo, mes esame užfiksavę, kad jis darė savo live'ą su rinkėjais iš savo kabineto. Tai toks ir požiūris“, – pridūrė valstietis žaliasis, sakydamas, kad A. Anušauskas yra silpnas ministras.
D. Gaižauskas išreiškė viltį, kad ministras A. Anušauskas galiausiai suprato, jog vienaip ar kitaip visi turi siekti, jog vokiečių brigada su visa amunicija atsidurtų fiziškai Lietuvoje, o ne atvyktų kilus grėsmei per 10 dienų. Tačiau kartu jis svarstė, kad ministro požiūris į grėsmes atrodo kitoks nei komiteto narių.
L. Kasčiūnas pabrėžia, kad brigados buvimas Lietuvoje reikalingas dėl to, jog pereinama prie atgrasymo strategijos per paneigimą (deterrence by denial), kas reiškia didesnį karių ir technikos dislokavimą, kad būtų galima veiksmingai pasipriešinti galimai priešo agresijai. Kita galima atgrasymo strategija yra atgrasymas bausme (deterrence by punishment), kuri reikštų tam tikrus veiksmus, jeigu agresija įvyktų. Bet atgrasymas per paneigimą labiau atitinka Lietuvos interesus, mat niekas nenori, jog agresijos atveju Lietuvoje įvyktų tai, kas įvyko Bučoje ar Borodiankoje Ukrainoje.
Skvernelis: Anušauską apgynė Landsbergis vyresnysis
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas, buvęs premjeras Saulius Skvernelis pasakojo, kad komiteto posėdyje realiai buvo aiškinamasi, kaip kas supranta su Vokietija sudaryto susitarimo dėl brigados dislokavimo prasmę ir net atskirus žodžius.
„Mes beveik valandą laiko kalbėjomės, kaip kas supranta tekstą, apsirašytą susitarimą. Ir jeigu čia tokios diskusijos vyksta, tai atsiradus poreikiui skubiai realizuoti susitarimą, jeigu mes pradėsime tekstus nagrinėti, kaip kas suprantame, tai bus didžiulės problemos. Reikia šitoje istorijoje tašką padėti, turėtų arba dar kažkoks susitarimas būti, arba komunikacija iš abiejų valstybių vyriausybių, kad sprendimas yra priimtas ir jį suprantame vienodai: brigada bus Lietuvoje pastoviai dislokuota tada, kai bus sukurta infrastruktūra. Ir priklausomai nuo infrastruktūros kūrimo palaipsniui šita brigada turi būti dislokuojama nuolat Lietuvoje. Šiandien tikrai toks interpretavimas ir skirtingas teksto suvokimas kelia didelį nerimą“, – pasakojo S. Skvernelis.
Politikas sako, kad realiai ministras A. Anušauskas buvo išgelbėtas tuomet, kai jį viešumoje užstojo konservatorių patriarchas Vytautas Landsbergis. Tačiau S. Skvernelis siūlė tartis su Vokietija ir paskelbti bendrą pareiškimą, nes dabar jam nepasirodė, kad tikrai iki galo yra akivaizdu, jog 2025 m. pabaigoje sukūrus visą infrastruktūrą Lietuvos atsiras ir vokiečių karių brigada su visa amunicija.
Ministrą sukritikavo ir Nausėda
Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas kiek anksčiau sunervino kai kuriuos kolegas, o tai išsiveržė vieša kritika, kad ministras nepakankamai spaudžia sąjungininkę Vokietiją užtvirtinti, jog parengus infrastruktūrą vokiečių brigada išties atsidurs Lietuvoje. Kol kas Lietuvoje įkurdintas tik brigados priešakinio vadovavimo elementas, o pati brigada kritiniu atveju, tai yra, jei Rusija ar Baltarusija ruošis mus pulti, Lietuvoje atsidurs per 10 dienų.
A. Anušauską dėl to sukritikavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas, užsienio reikalų ministras ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Gabrielius Landsbergis bei prezidentas Gitanas Nausėda.
Pagrindinis kritikos aspektas – ministras A. Anušauskas per spaudos konferenciją su Vokietijos gynybos ministre Christine Lambrecht, kur dalyvavo ne tik Lietuvos, bet ir Vokietijos žiniasklaida, neakcentavo, jog galutinis tikslas turi būti brigados buvimas Lietuvoje su aiškiomis datomis bei kiekvienos pusės įsipareigojimais.
Nors NATO viršūnių susitikimo deklaracijoje buvo fiksuota, kad rytinėse Aljanso narėse bus dislokuotos brigados dydžio gynybai pilnai parengtos kovinės grupės, o Lietuvos prezidentas G. Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas yra pasirašę bendrą komunikatą, kuriuo patvirtinamas Vokietijos įsipareigojimas dislokuoti brigadą Lietuvoje, tačiau, kaip pasakoja su situacija susipažinę asmenys, Vokietijoje nėra aiškaus sutarimo tarp skirtingų institucijų.
Šis kontekstas lemia, kad Lietuvai trūks-plyš reikia įkalti nuostatą visų politinių srovių vokiečiams, jog Lietuvoje turi būti dislokuota kovai su priešu pasiruošusi brigada su visa sunkiąja ir kita ginkluote.
Galinga Lietuvos armija
