Pasak prezidento patarėjo, tarybos posėdyje buvo pristatyti visų lygmenų oro gynybos sistemų tolimesnės plėtros planai. Šiuo atveju kalbama apie labai trumpo nuotolio, trumpo, vidutinio ir ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas, posėdyje aptarta, ką turi Lietuva ir ką turi partneriai.
„Bendras kontekstas pasikeitė po praeitos savaitės incidento, nutikusio Lenkijos ir Ukrainos pasienyje. Buvo fiksuota, kad tokių karinio pobūdžio incidentų tikimybė yra išaugusi ir oro gynybos poreikis yra padidėjęs. NATO buvo pakviesta imtis veiksmų ir stiprinti oro gynybą visame rytiniame flange. O šiandieną svarstant visus įsigijimo projektus, kurių turime ne vieną kariuomenėje, Valstybės gynimo tarybos nariai sutarė, kad būtina spartinti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų įsigijimą“, – teigė K. Budrys.
„Pas mus tai buvo planuose, bet gerokai vėliau. Tiesiog mėginsime priartinti prie dabarties. Žinant pasiūlą ir paklausą, tai nebus taip lengva padaryti, bet kitais metais mes inicijuosime keletu metų anksčiau šį procesą“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Valstybės gynimo taryba svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos reikalus. Į jos sudėtį įeina prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Tarybai vadovauja prezidentas.
„Jeigu kalbėtume apie tolimojo nuotolio sistemas „Patriot“, tai vienos sistemos kaina prasideda nuo milijardo. Tai sistemos, kurios reikalauja daugiau Aljanso dėmesio Rytų flangui. Nacionaliniu mastu mums būtų be galo sudėtingą tą padaryti dėl žinomų priežasčių, dėl kainos, bet reikia ankstinti vidutinio nuotolio sistemų įsigijimą ir kalbėtis su NATO, kad Rytų flange oro gynybos sistemų būtų daugiau“, – teigė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Prezidentas G. Nausėda pirmadienį sušaukė Valstybės gynimo tarybą, kuriame norėta apsvarstyti Lietuvos ir regiono oro gynybos stiprinimą, karinę ir kito pobūdžio paramą Ukrainai.
Regiono oro gynyba labiau susirūpinta po to, kai Lenkijoje, netoli sienos su Ukraina, nukritus raketai žuvo du vietos gyventojai. Į tai reaguodama Lietuvos kariuomenės oro gynybos vienetuose padidintas parengties lygis.
Vašingtonas ir Varšuva mano, kad raketą paleido nuo rusų atakų besiginančios ukrainiečių pajėgos, tačiau galutinė atsakomybė už šį incidentą vis tiek tenka Maskvai, nes būtent Rusija vykdo plataus masto karą prieš Ukrainą.
Kol kas Lietuva haubicų ir NASAMS sistemų neperleidžia
Valstybės gynimo taryba taip pat turėjo spręsti, ar perduoti Ukrainai haubicų „PzH 2000“ ir oro gynybos sistemų NASAMS. Tai svarstoma sulaukus Ukrainos prašymo. Kaip galima suprasti iš prezidento patarėjo K. Budžio komentarų po Valstybės gynimo tarybos posėdžio, Lietuva šiuo metu neatsisakys šių pajėgumų, bet konsultuosis su partneriais dėl galimybės atkurti juos, jeigu perduotų Ukrainai. Tačiau Lietuva Ukrainai tieks amuniciją, skirtą „PzH 2000“ haubicoms.
„Buvo peržiūrėta plati parama, kuri prasidėjo dar iki karinių veiksmų ir tęsėsi visą tą laiką bei tęsis ir ateityje. Buvo konstatuota, kad Lietuva rems Ukrainą visomis priemonėmis iki pergalės ir po jos Ukrainai vėliau integruojantis į tarptautines organizacijas, ateinant į europinę ir NATO šeimą. Ta parama iš tikrųjų yra ne tik karinė, taip pat civilinė, humanitarinė, ekonominė ir finansinė. Šiai dienai prioritetas po spalio mėnesį prasidėjusių Rusijos tikslinių atakų naikinant civilinę kritinę infrastruktūrą yra Ukrainos energetikos sistemos funkcionavimo atstatymas ir pirmiausia, kas yra susiję su elektros energijos perskirstymo linijomis. Čia yra skiriamas tikrai didelis dėmesys, vykdomas ne vienas projektas“, – sakė K. Budrys.
Anot patarėjo, bendra Lietuvos parama Ukrainai siekia daugiau nei 600 mln. eurų, bet tai neapima privačių ir pilietinių iniciatyvų. Karinė parama sudaro daugiau nei 200 mln. eurų.
„Kalbant apie karinę paramą buvo apžvelgtas krašto apsaugos sistemos paramos paketas Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms ir čia reikia išskirti kelias sritis. Visų pirma, įsigijimai, kuriuos vykdysime artimiausiu metu iš Lietuvos gynybos pramonės ir tieksime Ukrainai. Sumos yra link 40 mln. eurų iš to, ką gaminame Lietuvoje. Tai ir antidroninė įranga, įvairios elektrooptinės sistemos“, – aiškino prezidento patarėjas.
Pasak K. Budrio, Lietuva taip pat remontuoja Ukrainai kai kurią karinę įrangą, kurią pati buvo perdavusi, dalyvauja Ukrainos karių rengime, teikia reabilitacijos paslaugas kare sužeistiems Ukrainos kariams, padeda teikdama ekspertinę pagalbą dėl reformų.
„Svarstant kitus paramos būdus fiksuota, kad iš karinės įrangos, kurią galime perduoti, tai artimiausiu metu bus svarstoma artilerijos amunicijos perdavimas Ukrainos pusei“, – teigia šalies vadovo patarėjas ir Valstybės gynimo tarybos sekretorius.
Paklaustas konkrečiai apie haubicų „PzH 2000“ ir oro gynybos sistemų NASAMS perdavimą Ukrainai, K. Budrys sakė, jog šiuo metu yra kreiptasi į partnerius dėl galimybių atkurti Lietuvos pajėgumus, jeigu tokia ginkluotė Ukrainai būtų perduota.
„Dėl ypatingos svarbos pajėgumų perdavimo (o šios įvardintos ginklų sistemos ten ir papuola) buvo tartasi, kad mes ir toliau kalbėsimės su partneriais ieškodami būdų atstatyti mums ypatingos svarbos karinius pajėgumus. Kol tokių būdų ir priemonių, kada mes aiškiai galėtume tai padaryti, nėra, tol tuos pajėgumus mes išlaikome“, – teigė K. Budrys.
