Stebint pastarųjų kelerių metų įvykius ir informaciją viešojoje erdvėje matyti, kad Rusija veikia vis aktyviau ir agresyviau, sako informacinių karų ekspertas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) mokslo darbuotojas Nerijus Maliukevičius.
„Manau, kad esminis pokytis, kurį matome, yra apskritai tokių įtakos operacijų agresyvumas ir aktyvumas. Paskutinė naujiena apie sulaikytus asmenis (dėl „Ikea“ padegimo – red. past.) tik iliustruoja, kad užsiimama ne tik informacinėmis atakomis, bet ir realiomis fizinėmis sabotažo akcijomis, provokacijomis, o visa tai daroma panaudojant tam tikrą indoktrinaciją ir mobilizaciją socialiniais tinklais“, – teigia ekspertas.
Anot N. Maliukevičiaus, visa tai rodo, kad Rusija iš tiesų ima veikti kaip radikali teroristinė valstybė, kuri savo pasekėjų, kaip ir kitos teroristinės organizacijos, vis dažniau ieško socialiniuose tinkluose.
„Reikia suprasti, kad Rusija iš tikrųjų pradeda veikti kaip tam tikra radikali teroristinė organizacija. Jeigu mes anksčiau kalbėdavome, kad islamo valstybės, radikalai naudodavo socialinius tinklus rekrūtuojant savo rėmėjus, kovotojus ir pan., tokia sistema pasiskolinta ir Kremliaus. Jie iš principo naudoja šiuolaikines technologijas bandant atrasti tam tikrus provokacijų, sabotažo vykdytojus“, – pastebi ekspertas.
„Tai tik iliustruoja, kad jiems apskritai fiziškai sunkiau veikti mūsų, Vakarų, erdvėje, nes realūs žvalgai, kurie fiziškai dirbdavo šį darbą, yra išprašyti iš diplomatinių atstovybių. Tai jie ieško kitų būdų, kaip vykdyti tokias akcijas“, – priduria N. Maliukevičius.
Paplūdimyje – į raketą panašus radinys: kariuomenė paaiškino, kas tai
Antradienio pavakarę Melnragėje pastebėtas raketą primenantis daiktas. Į įvykio vietą atvyko Karinių jūrų pajėgų kariškiai, kurie nustatė, kad daiktas nepavojingas ir jį išgabeno į saugią vietą.
Lietuvos kariuomenė paaiškino, kad radinys yra trumpo nuotolio raketos dalis.
„Vakar Klaipėdos paplūdimyje rastas į sprogmenį panašus objektas identifikuotas kaip RF trumpo nuotolio žemė-oras raketos 9M335 (SA-22 Greyhound) paleidimo dalis. Ši raketos dalis oro gynybininkų kartais vadinama „boosteriu“ arba „starteriu“, ir yra skirta užtikrinti pradinį raketos pagreitį bei stabilizuoti skrydį iš karto po paleidimo“, – nurodo kariuomenė.
Raketos dalis galimai buvo iššauta iš rusų oro gynybos sistemos Pantsir.
„Tikėtina, kad ši raketos dalis buvo iššauta iš Rusijos karinio laivo oro gynybos sistemos Pantsir-M, tai – vidutinio nuotolio (pagal NATO skirstymą) oro gynybos sistema, veikianti iki 20 kilometrų į tolį ir 15 kilometrų į aukštį“, – paaiškina kariuomenė.
Paplūdimyje galėjo atsidurti dėl rusų pratybų
Viena iš versijų, kad raketos dalis Klaipėdos paplūdimyje galėjo būti iššauta per rusų pratybas Baltijos jūroje.
„Rusija Baltijos jūroje nuolat atlieka šaudymo pratybas iš laivų, tai – įprasta ir mums žinoma veikla. Kadangi šaudymo rajonai yra netoli Lietuvos teritorinių vandenų bei išskirtinės ekonominės zonos, tad labiausiai tikėtinas scenarijus – po šūvio išdegęs „starteris“ nukrito į jūrą ir, nors taip pasitaiko retai, jis galėjo būti išplautas į krantą“, – teigia kariuomenė.
Ji pažymi, kad išdegęs starteris nėra nesprogęs daiktas, tai – tuščias kevalas, todėl pavojaus nekelia.
Tačiau socialinėje erdvėje gyventojai pradėjo spekuliuoti, neva tai speciali provokacija. N. Maliukevičius neskuba įvykio vertinti kaip provokacijos ir pabrėžia, kad prieš komentuojant pirmiausia reikėtų pasitikėti valstybės institucijų informacija.
„Man atrodo, svarbiausia yra atsižvelgti į tai, ką sako Lietuvos kariuomenė ir Vyriausybės informacijos šaltiniai, nes reikia suprasti, kad informacinio triukšmo lauke, ypač tokios įtampos laikais, labai lengva pasiduoti panikai, gandams ir kartais tikslingoms manipuliacijoms, o kartais tam tikrai emocinei informacijai“, – teigia ekspertas.
„Aš suprantu, kad nerimo yra daug, bet tam ir yra krizių komunikacijos sistema, kad ji tą nerimą mažintų“, – pažymi jis.
Pataria nepanikuoti, remtis patikimais šaltiniais
Lietuvos politikai ir strategai perspėja, kad įvairių sabotažų, diversijų ir kitokių neramumų iš priešiškų jėgų sulauksime dar ne vieną kartą. Ypač budriems raginama būti per rudenį vyksiančias bendras Rusijos ir Baltarusijos pratybas „Zapad“.
Šiuo laikotarpiu N. Maliukevičius pataria remtis tais pačiais principais: sekti patikimų Lietuvos institucijų informaciją, tikrinti šaltinius ir nepanikuoti.
„Nesigąsdinti dėl iš Rusijos, Baltarusijos pametėjamos dezinformacijos ir propagandos, o remtis mūsų patikimais, patikrintais šaltiniais. Visada tikrinti, kritiškai vertinti informaciją, kuri yra prisotinta emocijomis, gąsdinimais ir pan.“, – sako jis.
Visgi ką daryti su tais, kurie nė nenori tikėti Lietuvos institucijomis? Anot eksperto, tokių žmonių visada bus, tačiau jie dažniausiai ir papuola į priešiškų jėgų pinkles.
„Visada istorijoje buvo tie, kurie lengvai patiki gandais, nenori informacijos tikrinti ir pan., bet dažniausiai jie skaudžiausiai nudega. Vieni tikrina informaciją ir mokosi iš kitų klaidų, o kiti pasimokys tik kai nudegs, kalbant ne tik apie Rusijos propagandą: kai praras pinigus finansinių machinacijų metu, praras sveikatą patikėję šarlatanais ir t. t. Galima raginti, galima mokyti, bet jeigu žmogus nerodo noro ir iniciatyvos, deja, jis už tai dažnai sumoka labai didelę kainą“, – komentuoja N. Maliukevičius.
Jauniškis: „Ponai ir ponios, ruoškimės ir būkime pasiruošę blogiausiam“
Kovo 7 d., dvi žvalgybos institucijos – Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) – pristatė Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.
„Vertinimas jubiliejinis (10-asis – red. past.), kaip ir turėtume švęsti, bet šventino džiugesio jame nerasite. Kaip pastebėjote ir atsimenate, paskutinius 10 metų savo vertinimuose optimizmu netrykšdavome, šiais metais, beje, netrykšime taip pat. Kita vertus, juk kalbame apie grėsmes. Rožiniai akiniai jų nei sumažins, nei padės išvengti“, – spaudos konferencijoje kalbėjo VSD vadovas Darius Jauniškis.
„Pastarojo meto didžiosios politikos viražai turėtų tapti mums ir visai Europai dar vienu, jau nuo kadais girdimu, raginimu. Ponai ir ponios, ruoškimės ir būkime pasiruošę blogiausiam“, – pridūrė jis.
VSD vadovas pabrėžė, kad panikuoti nėra pagrindo. Priešingai – reikia išlaikyti blaivų protą ir priimti teisingus sprendimus.
„Norėčiau akcentuoti vieną svarbų dalyką – ne, pagrindo panikai nėra. Mano galva, panika sunkiose aplinkybėse atima protą, galimybę blaiviai vertinti situaciją ir priimti teisingus sprendimus, o jų mums šiandien ypatingai reikia – sveiko proto ir teisingų sprendimų“, – teigė D. Jauniškis.
Jis įvardijo, kad pagrindiniais grėsmių šaltiniais Lietuvai išlieka trys valstybės.
„Šių metų grėsmių vertinime konstatuojame – pagrindiniai grėsmių šaltiniai išlieka vis agresyvėjanti Rusija, vis labiau nuo jos priklausanti Baltarusija bei priešiškumo (nevengianti – red. past.) Kinija. Metai po metų įtampa auga ir panašu, kad nėra prielaidų jai mažėti“, – sakė VSD vadovas.
„Deja, mažai tikėtina, kad artimoje perspektyvoje situacija iš esmės keisis į gera. Nepaisydama didžiulių nuostolių Ukrainoje, sunkai pakeliamos naštos ekonomikai ir savo visuomenės skurdinimo, Rusija vis didina karo mašinos apsukas. Sekdamos Kremliaus pavyzdžiu, kitos autokratinės valstybės siekia išardyti demokratinio pasaulio tvarką ir kurti naują, kuri būtų grindžiama ne pagarba žmogaus teisėms ar valstybių suverenitetui, bet prievarta ir nužmoginimu“, – kalbėjo jis.
Grėsmių vertinime nurodoma, kad Rusija artimoje perspektyvoje ne tik išliks pajėgi užtikrinti panašų karo Ukrainoje finansavimo lygį, bet, tikėtina, ir jį didinti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
