Šiuo metu norint gauti leidimą ginklui, kiekvienas gyventojas turi praeiti kelis etapus. Vienas iš jų – elektroninės medicininės pažymos gavimas (forma 049/a). Gavus pažymą, ji galioja penkis metus laiko. Po 5 metų, norint prasitęsti leidimą, vėl reikalinga gauti analogišką pažymą.
Kaip nurodė Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis, jei žmogus psichine liga suserga penkių metų laikotarpyje ir kreipiasi į gydytojus, gydytojai apie pasikeitusią gyventojo svekatą turi informuoti policiją raštiškai. Tuomet policija gavusi informaciją, laikai paima ginklą(-us), o žmogus siunčiamas tikrintis sveikatos iš naujo.
Vis dėlto, R. Matonis patikino, jog tokių atvejų – itin mažai ir pasiūlė, kaip būtų galima sistemą patobulinti. Pasak policijos atstovo, būtų galima dabartinę tvarką automatizuoti.
„Mes siūlome sukurti automatizuotą sistemą, kad gydytojas, nustatęs tokią ligą, pažymi tai e-sveikatos sistemoje, iš kur automatiškai informacija atkeliautų iki policijos“, – paaiškino R. Matonis.
Dovilė Šakalienė – nepriimkime skubotų sprendimų ir nestigmatizuokime psichinės sveikatos
Nepaisant plačiai po visuomenę nuskambėjusio pagrobimo atvejo, pastaruoju laikotarpiu ginklų prieinamumas didėja – siūloma namie leisti laikyti ir automatinius ginklus, anksčiau kariuomenėje tarnavusiems gyventojams. Tokių Lietuvoje yra apie 100 tūkstančių. Šie sprendimai motyvuojami Rusijos keliama grėsme, artėjimu prie visuotinės gynybos idėjos.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narė, socialdemokratė Dovilė Šakalienė teigia, jog politikams nereikėtų daryti skubotų išvadų, remiantis vienu atveju.
„Man atrodo, kad nereikia į kiekvieną tokį atvejį reaguoti, šokinėti tarp skirtingų sprendimų – tai mes norime suteikti žmonėms lengvesnes galimybes įsigyti ginklus, nes norime įgyventi visuotinę gynybos koncepciją, tai norime riboti ginklų prieinamumą po nusikaltimo, kurį padarė žmogus, neaišku ar turėjęs psichinių sutrikimų. Sulaukime visų duomenų, išanalizuokime, ar jis iš tiesų turėjo psichinių problemų.
Tada atsakykime į klausimą, ar buvo kokios nors spragos įgyvendinant teisės aktus, kurie šiandien veikia. Ir galiausiai – ar yra spragos pačiuose teisės aktuose. Pasiekėme tokį lygį, kai kolegos pradeda registruoti tai į vieną pusę, tai į kitą“, – teigė D. Šakalienė.
NSGK narė taip pat teigė, jog kiekvienas įstatymas, didinantis ginklų prieinamumą yra aptariamas ir su vidaus reikalų ministerija ir policijos departamentu – siekiama užtikrinti, jog ginklai nepatektų į visuomenei pavojingų žmonių rankas.
„Dabar, kai turėjome tendenciją suteikti kaip įmanoma daugiau galimybių žmonėms, kurie yra pasiruošę ginti Lietuvą įsigyti ginklus, mes visada į diskusijas įtraukiame VRM, policijos departamentą. Kalbame su jais, kaip tai padaryti, nepadarant ginklų prieinamų žmonėms, kurie galėtų kelti pavojų aplinkiniams. Kurie nėra patriotiškai nusiteikę, bet yra tiesiog nusikaltėliai“, – pabrėžė D. Šakalienė.
Socialdemokratė taip pat priminė, jog psichinius sutrikimus turintys žmonės dažniausiai nėra pavojingi – esą kuriamos asociacijos tarp psichinių sutrikimų ir keliamo pavojaus nėra pagrįstos faktais, bet padeda stiprinti stigmas.
„Tai yra mitas, kuris labai seniai paneigtas – kad psichikos sveikatos sutrikimus turintys asmenys yra pavojingi, labiausiai linkę daryti nusikaltimus. Absoliuti dauguma asmenų, kurie daro įvairius nusikaltimus, neturi psichikos sveikatos ligų. Nereikėtų taip imti ir apibendrinti, nes tai stiprina stigmą“, – sakė D. Šakalienė.
„Be to, psichikos sveikata yra labai plati sritis. Tai gali būti ir epizodiniai momentai – pavyzdžiui depresija, kuri ištiko po artimojo mirties. Žmogus po gedėjimo laikotarpio gali atsigauti. O yra ir chroniškos, ilgalaikės ligos“, – pridūrė Seimo narė.
Saulius Skvernelis – ginklų prieinamumo problema nesprendžiama 30 metų
Kiek kitaip ginklų leidimų išdavimo tvarką įvertino NSGK narys, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis. Pasak jo, nors ir neverta daryti skubotų išvadų, vis dėlto, dabartinę tvarką jis įvardijo kaip įstatymų spragą, kylančią iš sveikatos duomenų jautrumo.
„Ši problema 30 metų nesprendžiama. Aš buvau įvairiose policijos pareigose, buvo ieškodama sprendimo būdų. Bėda yra tokia, kad sveikatos duomenys yra labai jautrūs. Ir jei žmogus nuėjo gydytis kur nors privačiai dėl savo psichinių sutrikimų, tie duomenys ten ir lieka, jie niekur daugiau nepatenka. Jokio specialaus registro nėra“, – sakė S. Skvernelis.
Seimo narys taip pat įvardijo galimą problemos sprendimą – pasak jo, vertėtų įpareigoti medikus, išduodančius pažymas, leidžiančias įsigyti ginklą, tikrinti pacientus policijos registre.
„Tokio pobūdžio paslaugas (išduodantys pažymas, leidžiančias įsigyti ginklą) teikiantys medikai būtų įpareigoti patikrinti kiekvieną medicininės pažymos ginklui įsigyti prašantį žmogų policijos registre. Tada būtų prievolė pranešti policijai. Tai būtų įstatymiškai įmanoma sureguliuoti. Jeigu duomenis teiks bet kam iš policijos – tokių dalykų irgi negali būti“, – dėstė S. Skvernelis.
S. Skvernelis taip pat pabrėžė, jog leidimus turėti ginklą gali būti pavojinga išduoti ne tik diagnozuotas ligas turintiems žmonėms, bet ir turintiems psichologines problemas.
„Gali būti ne tik psichinė liga, bet ir psichologinės problemos, galinčios įtakoti neteisėtą ginklo panaudojimą. Tai yra spraga – šios informacijos policija negauna“, – pabrėžė S. Skvernelis.
Pasak S. Skvernelio, dabartinė numatoma ginklų įsigijimo tvarka yra per daug liberali ir ateityje gali lemti dažnesnius nelaimingų atsitikimų atvejus.
„Pastaruoju metu yra liberalizuojama ginklų įsigijimo tvarka. Prisidengiant karu Ukrainoje yra leidžiama namie laikyti automatinius ginklus. Mes taip keliame grėsmės lygį. Pasaulio praktika rodo, jog masinių šaudymų be jokios priežasties pasitaiko – prisiminkime išpuolį Čekijoje“, – priminė S. Skvernelis.
Siūlo sudaryti registrą
Psichiatras Leonas Kačinskas – vienas iš medikų, susilaukiantis nemažai kreipimųsi dėl noro įgyti medicininę pažymą, leidžiančią įsigyti ginklą.
„Kreipiasi pastoviai. Pradedant nuo medžiotojų, baigiant savigyna“, – teigė L. Kačinskas.
Pasak psichiatro, reikėtų sugriežtinti ginklų išdavimo tvarką. Vis dėlto, pasak jo, pagrindinės problemos yra ne medicininės pažymos įgijimo tvarkoje, o kituose veiksniuose – pasak psichiatro, trūksta bendro registro, bei leidimų turėti ginklą peržiūrėjimo.
„Reikia žiūrėti visą sistemą. Esmė yra ne ar 5 metams išduodama medicininė pažymą, ar 20.
Eina kalba apie tai, kad nėra registro. Kaip ir šituo atveju – buvo išduotas leidimas turėti ginklą, nors buvo administracinio kodekso nusižengimų iki mergaitės pagrobimo. O leidimas panaikintas nebuvo. Apie tokias problemas ir reikėtų kalbėti. Išdavimo tvarka – svarbus klausimas, bet ne mažiau svarbu ir greita reakcija po incidentų“, – paaiškino psichiatras.
Panašią nuomonę išsakė ir žinomas advokatas Gintaras Černiauskas. Pasak jo, dabartinė ginklų įsigijimo tvarka yra nepakankamai griežta.
„Aš manau, kad leidimui turėti ginklą turėtų būti taikomos kur kas griežtesnės procedūros. Pažymos išdavimas penkerių metų laikotarpiui aiškiai rodo, kad žmogus per tą laikotarpį gali susirgti įvairiomis ligomis. Tos informacijos neturėjimas teisėsaugos institucijose priveda prie to, kad psichiškai nesveikas žmogus gali turėti ginklą. Tvarka turėtų būti peržiūrėta“, – sakė G. Černiauskas.
Pasak advokato turėtų būti sukuriamas registras, o medicininės pažymos išdavimo laikotarpis – trumpinamas.
„Pirmiausia, turi būti sukurtas ginklų registras. Ir patikra turi būti vykdoma kasmet, o ne kas 5 metus. Tik sveikas žmogus gali turėti ginklą“, – teigė G. Černiauskas.
Griežtinimams nepritaria
Siūlymams griežtinti tvarką nepritaria ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius. Pasak jo, dalį politikų šiuo metu nugali neracionali baimė. A. Marcinkevičius pabrėžė, jog medikai negali numatyti ateities – ar žmogui po patikros nepablogės sveikata.
„Ir teismo psichiatrai ir psichologai jums tą patvirtins – jeigu jie gali konstatuoti faktą, kad žmogus yra sveikas ir jie nemato, riziką rodančių indikacijų, jie konstatuoja jog tuo metu su žmogumi viskas yra tvarkoje. Garantuoti, kad jam viskas bus gerai laiko perspektyvoje – nei vienas medikas tokių garantijų neduos“, – teigė A. Marcinkevičius.
„Kalbu retoriškai, bet jeigu jūs šiandien ryte jaučiatės gerai, tai visiškai nereiškia, jog gerai jausitės ir vakare, kad negalite susirgti“, – pridūrė A. Marcinkevičius.
A. Marcinkevičiaus nuomone, jei registras būtų sukurtas, policija ko gero juo dažnai nesinaudotų – pašnekovo nuomone, tai pareikalautų per daug darbo ir duotų pernelyg mažą rezultatą, mat nuo neteisėto ginklo panaudojimo Lietuvoje nukenčia palyginti nedaug žmonių.
„Tarkime psichinių ligų registras būtų viešai prieinamas policijos pareigūnams. Ar jie kiekvieną dieną sėdės ir tikrins tūkstančius žmonių, ar jie nesusirgo psichine liga?
Jeigu jau kalbėti apie tai, kad tai yra labai didelė grėsmė, aš priminsiu faktus. Kiekvieną mėnesį per eismo įvykius Lietuvoje nukenčia daugiau žmonių, nei nukentėjo dėl neteisėto ginklų panaudojimo nuo 1996 metų“, – teigė A. Marcinkevičius.
Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas teigė, jog nors netinkamai naudojami ginklai gali kelti grėsmę, tą patį galima pasakyti ir apie automobilius. Tačiau, nėra siekiama apriboti jų įsigijimo.
„Tai gal ir iš vairuotojų atimti vairuotojo pažymėjimus? Nes kalba eina apie padidinto pavojaus šaltinio valdymą. Automobilis yra padidinto pavojaus šaltinis, šaunamasis ginklas – taip pat. Eismo įvykių taip pat yra neatsargių, tyčinių. Tai kodėl yra išskiriama viena grupė? Juk vairuotojų yra kur kas daugiau“, – klausė advokatas.
