Specialistų teigimu, išgirdus apie tokį didelį laimėjimą, gali padaugėti perkančių loterijos bilietus. Taip pat įspėjama nepasiduoti pagundai, o specialistai dar primena, kad loterija, kaip ir kiti azartiniai lošimai, gali sukelti priklausomybę.
Loterijos gali sukelti priklausomybę
Lietuvos priklausomybės ligų instituto ekspertas, Lošimų priežiūros tarnybos vyriausiasis specialistas Oleg Mackevič sako, kad loterijos Lietuvoje yra populiarios. Tai yra senas tradicijas turintis žaidimas, tačiau kaip ir kiti azartiniai lošimai, loterijos taip pat gali būti pavojingos.
„Jeigu vieną kartą pasiseka, gali kilti nuostata, kad gali pasisekti ir visą laiką. Žinoma, kad nerekomenduotina dalyvauti nepilnamečiams asmenims. Savireguliaciniai procesai pas tokį žmogų yra nesusiformavę.
Iš kitos pusės, gali formuotis netinkamos nuostatos, kad aš galiu laimėti, kad aš sėkmingas arba kad aš galiu daryti įtaką ir atspėti tam tikrus skaičius“, – tv3.lt komentuoja O. Mackevič.
Loterija yra lošimas iš pinigų, kuriam nereikia jokių žinių ar įgūdžių, tai yra sėkmės klausimas. Kaip sako specialistas, azartiškumas kartą laimėjus loterijoje auga, tad vėliau norisi žaisti dar ir dar.
„Pasibaigia tuo, kad lošimuose dalyvauju per daug, iš loterijos galiu pereiti į lošimus. Jeigu kalbant apie mūsų klientus, kai kurie pažymi, kad vaikystėje, paauglystėje pirkdavo trinamus bilietėlius. Azartiškumas gali augti“, – sako O. Mackevič.
Specialistas treigia, kad dalyvaujant pramoginiais tikslais, didelių problemų nekyla. Pramoginiu tikslu nusipirkęs bilietėlį arba žaisti nuvykęs žmogus dažniausiai būna nusistatęs tam skirtą pinigų sumą. Jei pralošus iš anksto suplanuotą sumą kyla noras leisti dar daugiau pinigų, reikėtų sustoti.
„Pasitikrinimo elementai būtų trys: per laiką, pinigus ir emocijas. Kaip ir bet kokiai pramogai, aš vis tiek ją planuoju. Priėmiau sprendimą sudalyvauti lošime, tai aš vis tiek turėčiau įsivardinti, kiek pinigų ketinu išleisti. Aišku, svarbu, kad tai būtų lėšos, skirtos pramogai.
Antra, kiek toje pramogoje ketinu laiko būti. Trečia, stebėti, kas vyksta, kai šiuos du dalykus padariau. Jei nusprendžiau, kad išleisiu 50 eurų, palošiu dvi valandas, visus šiuos rėmus išlaikau ir tikrinu save, kaip jaučiuosi. Jei atsakymas yra, kad visai faina, gerai praleidau laiką – viskas tvarkoje.
Bet jeigu nusprendžiau išleisti 50 eurų, o laiko liko, neišėjo tos dvi valandos, gal primesiu dar 10 eurų, mes, kaip specialistai, keliame klausimą, ar iš tikrųjų lošimas nesukels problemų ateityje“, – sako O. Mackevič.
Priklausomybė lošimams vystosi lėtai, todėl ją pastebėti gali būti sunku. Todėl dažniausiai į specialistus kreipiamasi tada, kai lošimo stažas jau siekia bent kelis metus.
Dažniausiai žaidžia pažeidžiamiausi
Specialistas sako pastebintis, kad dažniausiai loterijoje dalyvauja pažeidžiami asmenys. Tokius žmones naujienos apie laimėtus didelius prizus gali paskatinti aktyviau pirkti bilietus.
„Loterijoje daugiau dalyvauja mažesnes pajamas turintys asmenys, kiek mačiau statistiką, namų šeimininkės. Kartais tai laikoma tokia, pavadinkime, miela iliuzija, kad jeigu aš laimėsiu, tai kažkas pasikeis. Nėra, kad nuolatos, nuosekliai, liguistai dalyvauju loterijose, bet tokią iliuziją turiu – kaip būtų faina, jei laimėčiau. Aišku, kada matau tokius laimėjimus iš išorės, kai žmonės laimi, kažkiek pavydo atsiranda“, – komentuoja O. Mackevič.
Eksperto nuomone, galima tikėtis šiek tiek suintensyvėjusio žmonių noro dalyvauti loterijoje.
O. Mackevič taip pat pasakoja, kad neretais atvejais galima pastebėti, jog žmonės vaikosi sėkmę. Išgirdę, kad vienoje parduotuvėje pirktas bilietas žmogui atnešė milžinišką laimėjimą, kiti gali užplūsti bilietų pirkti ten pat.
Svarbu nepasiduoti emocijoms
Laimėjus didelę sumą pinigų svarbu nepasiduoti emocijoms ir viso laimėjimo nepaleisti vėjais. Kaip sako specialistas, gali būti pravartu pagalbos kreiptis ir į ekspertus. O. Mackevič sako, kad netikėtai tapus milijonieriumi praverstų psichologo ir ekonomisto konsultacijos.
Psichologas padėtų susitvarkyti su jauduliu, o ekonomistas padėtų įsivertinti galimas investicijas.
„Dažniausiai tokius laimėjimus gauna žmonės, kurie niekada gyvenime nevaldė tokios pinigų sumos. Jie nesupranta, ką daryti. Tai paprastas dalykas, kai gali sau leisti viską. Dažnai ta fantazija taip paleidžiama, kad nustoju sekti, jog tie pinigai tirpsta.
Atsiranda noras patenkinti visus savo poreikius, kurių kažkada negalėjau patenkinti. Žmonės metasi į kruizus, o kad kruizas būtų smagesnis, išsinuomoja savo jachtą. Tada malūnsparnis, kad nereikėtų plūduriuoti, galima nuskristi iš salos į salą. Gale net nemato, kokias sumas tai kainuoja“, – sako O. Mackevič.
Laimėjus loterijoje netikėtai pakinta gyvenimas, žmogui gali nebereikėti dirbti, netikėtai nusirita dalis problemų. Svarbu nepaleisti vadžių, stebėti pinigus ir galvoti, kur juos panaudoti, nes laimėjus loterijoje, kaip sako specialistas, „dingsta noras fantazuoti“.
Populiarėja nuotoliniai lošimai
Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, 2020-uosius lyginant su 2019-aisiais, matyti, kad pernai lošimų pajamos (GGR), gautos iš azartinių lošimų sumažėjo 8,1 proc., tai yra 9,1 mln. eurų.
GGR, gautos iš lošimo vietų sumažėjo 39,07 proc., tai yra 28,2 mln. eurų. Tačiau kaip pastebima Lošimų priežiūros tarnybos pateikiamuose veiklos rezultatuose, stipriai padidėjo pajamos, gaunamos iš nuotolinių lošimų. Šis skaičius pernai augo 47,08 proc. arba 19,1 mln. eurų.
Kaip sako O. Mackevič, tokioms tendencijoms įtakos galėjo padaryti ir karantinas.
„Visame pasaulyje investuojama į online. Tai yra pramoga, kuriai nereikia specialiai apsirengti. Jie kalbu apie kazino, man reikia susiruošti, turiu nuvažiuoti į vietą, gal per tą laiką persigalvosiu. Online – čia ir dabar.
Kalbant apie karantiną, visų bendra psichologinė būsena yra prislopusi, jei galima taip pasakyti. Esame daugiau dirglūs, norime kažkokių kitokių jausmų. Lošimas suteikia atsitraukimą nuo realybės. Kai kurie žmonės taip atsitraukia nuo realybės, kad labai sunkiai į ją grįžta ir tampa priklausomi nuo lošimų.
Žinoma, šiuo metu padaugėjo. Taip pat pastebime, kad padaugėjo besikreipiančių pagalbos, konsultacijų“, – sako O. Mackevič.
GGR pernai iš viso siekė daugiau nei 103 mln. eurų. 42 proc. šios sumos buvo gauta iš lošimų vietų, o kiti 58 proc. iš nuotolinių lošimų.