„Per visą savo darbo laiką esu nemažai priėmusi nepilnamečių gimdymų, bet šiuo laiku nepilnamečių gimdymų mažėja. Vien nuo 2016 metų yra sumažėję nuo 281 gimdymo iki 106. Nepilnametės nuo 12 iki 18 metų žymiai mažiau gimdo ir nutraukia nėštumą“, – „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ kalba akušerė ginekologė prof. Kornelija Mačiulienė.
Gydytoja svarsto, kad šiam pokyčiui įtakos turi psichologinis bei socialinis nepilnamečių ruošimas ir mokyklose dėstomos programos. Tačiau, profesorės nuomone, ugdymo programos vis dar nėra tinkamai išpildytos ir suvienodintos. O jei apie brandą ir lytinį gyvenimą nėra kalbama net namuose, paauglės turi mažiau žinių ne tik apie nėštumą, bet ir apie savo kūną apskritai.
K. Mačiulienė prisimena atvejį, kai nepilnametė gimdė, nežinodama, kad yra nėščia.
„Kelios mergaitės dirbo darže ir pastebėjo, kad viena mergaitė nuolat lekia tuštintis ar šlapintis. Tai buvo labai dažnai. Jos pasakė apie tai savo vadovei. Ji iškvietė greitąją pagalbą, nes mergaitei buvo labai dideli skausmai. Greitosios pagalbos darbuotoja nustatė, kad jai yra didžiulė cista.
Kada atvežė mums į priėmimo skyrių, aš paklausiau tos mergaitės, kurioje vietoje skauda. Ji aiškiai parodė, kad yra padidėjęs pilvas, bet jau tuo metu aš ir priėmiau naujagimį. Mergaitė tikrai nežinojo, kad yra nėščia“, – prisimena K. Mačiulienė.
Vėliau paaiškėjo, kad mergaitė apie nėštumą nesuprato, nes apie tai neturėjo pakankamai žinių.
„Paskui aš su ja labai daug kalbėjau. Jos mąstysena buvo tokia, kad jeigu aš noriu, aš pastosiu, jeigu aš nenoriu – nepastosiu. Sakau, bet jūs juk gyvenote lytinį gyvenimą. Tai paskui labai sunkiai turėjau išaiškinti, kas yra lytinis gyvenimas“, – teigia profesorė.
Panašių atvejų, kai nepilnametės nežinojo, kad laukiasi, K. Mačiulienė matė ir daugiau. Viena 16-metė slėpė nėštumą nuo savo motinos, kuri tuo pat metu irgi buvo nėščia. Taip sutapo, kad gimdė jos abi, tik skirtingose gimdyklose. Motina su dukra viena apie kitą nežinojo. Kai jos susitiko koridoriuje, motina buvo išsigandusi, bet iškart ėmėsi močiutės pareigų.
Anot K. Mačiulienės, kai kurios paauglės, pastebėjusios kūno pokyčius, ne visada suvokia, kad tai dėl nėštumo.
„Jaunos merginos žurnaluose skaito tas rubrikas, kur reklamuojamas grožis, gražus kūnas. Tai jos dažniausiai kreipiasi ne dėl nėštumo, o dėl kūno pakitimų, pavyzdžiui, krūtų, lytinių lūpų didėjimo. Bet kad yra užsimezgęs nėštumas, joms dažniausiai visiškai neaišku ir tai beveik jų nejaudina. Kai pasakai, kad yra nėštumas, sako, taip, pilvas didėja – na ir kas? Aš sportuoju, viską darau, bet labai negražios krūtys. Tokių atvejų buvo ne vienas“, – sako akušerė ginekologė.
Vis dėlto nėštumo gali nepastebėti ne tik paauglės, bet ir suaugusios moterys, ypač jei joms prasidėjo menopauzė.
„Kai vyras atvežė savo 49 metų žmoną su dideliais skausmais ir kai mes priėmėme gimdymą, tai ir vyras, ir moteris buvo šoke“, – prisimena K. Mačiulienė.
Gimdykla – ne vieta pamokslauti
Anot akušerės ginekologės, svarbu suprasti, kad vienokia situacija yra tada, kai moteris gimdo, nes yra pasiruošusi tapti mama ir pasirūpinti savo vaiku, kitokia – kai gimdo tam nepasiruošusi paauglė. Dažniausiai tokios gimdyvės blaškosi, šaukia. K. Mačiulienės teigimu, labai svarbu jas paguosti, palaikyti.
„Negalima jokiu būdu nei įžeisti, nei įžeidžiančio klausimo klausti. Turi kuo greičiau ją nuskausminti, kad ji jaustų komfortą, ir guosti, kad viskas bus gerai bent tuo momentu. Paskui ją galima pradėti mokyti, kaip elgtis su tuo vaiku, kad ji bus motina, kas jai padės. Tokių klausimų gimdymo metu užduoti negalima. Ją reikia kuo labiau apgaubti šiluma ir kuo daugiau gerų žodžių pasakyti“, – tvirtina K. Mačiulienė.
Gydytoja pabrėžia, kad ir po gimdymo su motinomis, ypač nepilnametėmis, reikia elgtis kuo švelniau ir jokiu būdu nemoralizuoti. Juk dauguma gimdančių paauglių yra kilusios iš skurdesnio, dažnai mažiau išsilavinusio socialinio sluoksnio.
Todėl po gimdymo su nepilnametėmis mamomis kalbasi ne tik akušerės, bet ir psichologai, socialiniai darbuotojai.
„Dirba brigada. Su nepilnamete yra sunku. [Reikia bendrauti] jos nepažeidžiant ir dar giliau nesmukdant į motinystės praradimo jausmą. Galima labai lengvai sužlugdyti su netaktiškais klausimas“, – kalba profesorė.
Psichologė Giedrė Širvinskienė pabrėžia, kad nėščias paaugles labai dažnai lydi baimė pasakyti artimiesiems ir pačiai sau pripažinti, kad laukiasi.
„Mes kalbame apie ankstyvą nėštumą ir ankstyvus lytinius santykius. Nemažai atvejų gali būti, kai labai jaunos merginos patiria spaudimą tokiems santykiams. Lygiai taip pat joms gali būti nesaugu, jos gali bijoti pripažinti, kad tai iš tiesų buvo“, – teigia G. Širvinskienė.
Nors nėštumas daugeliui asocijuojasi su teigiamomis emocijomis, psichologė pabrėžia, kad pats nėštumas yra priskiriamas prie stresą keliančių gyvenimo įvykių. Apie nėštumą nenutuokiančios arba jo neplanavusios paauglės stresas yra dar didesnis nei moters, kuri planavo vaiką.
„Kaip pasakyti tėvams, galbūt jie bars – tai irgi svarbus aspektas, kuris dažnai stabdo merginas prisipažinti“, – priduria psichologė.
Lytinio švietimo pradžia – namuose ar mokykloje?
Anot K. Mačiulienės, pagrindinis ugdymas kūno pažinimo, lytiškumo temomis turėtų prasidėti namuose.
„Tėvai visą laiką turėtų pradėti kalbėti nuo lytinių organų higienos, pastabų apie tai, kada prasideda krūtų augimas. Mergaites stebina ne tai, kad atsirado pirmosios mėnesinės, o kad padidėjo krūtys, jas skauda. Kai apie visa tai pradeda su mama ar tėčiu kalbėti, tada mergaitei yra žymiai lengviau pereiti prie lytinio švietimo klausimų.
Jeigu mes nekalbame apie jos kūno pakitimus, kurie vyksta jau nuo 10–11 metų, tada yra labai sunku pereiti tiesiai prie lytinio gyvenimo, kad tu turi saugotis, tą daryti, aną daryti – taip niekada nieko nebus. Tėvai turi pradėti nuo pat pirmųjų dienų, išaiškinant, kaip viskas atsiras“, – sako K. Mačiulienė.
Gydytoja pabrėžia, kad svarbus lūžio taškas mergaitės gyvenime yra pirmųjų mėnesinių atsiradimas. Nuo tos dienos jau galima dėstyti, kas tai yra, kas nutinka, jei menstruacijų nebūna ir pan. Tą padaryti gali padėti įvairios knygos ir kitos šviečiamosios priemonės.
Psichologė G. Širvinskienė pritaria, kad šeima turi dideles galimybes sukurti artimą ryšį su bręstančiais vaikais.
„Žmogus gimsta lytiškas, jis gimsta mergaite arba berniuku. <...> Brendimo laikotarpis yra labai jautrus ir labai svarbios žinios apie tai, kas vyksta su kūnu, kaip jis keičiasi. Tuo laikotarpiu galima išvengti daug problemų, mokantis gerbti save, gerbti kitą žmogų. Kai jaunuoliai subręsta, jie tampa vaisingi. Jie turi žinoti, kokiu būdu atsiranda pastojimas“, – kalba psichologė.
Vis dėlto mokyklose sistemingo švietimo šiomis temomis K. Mačiulienė ir G. Širvinskienė pasigenda.
„Visų pirma, mums Lietuvoje reikia vienos programos, kurioje labai aiškiai būtų determinuota, nuo kokios amžiaus mums reikia pradėti kalbėti. Aš manau, kad jau nuo 10 metų turim aiškinti apie mėnesinių atsiradimą ir pasekmes. [Reikia], kad būtų vieninga programa. Dabar vienose mokyklose yra skaitoma pagal vieną programą, kitose – pagal kitą. Kol mes neturėsim vienodos programos ir nustatyto vienodo amžiaus, negalėsime nieko šviesti, todėl kad tas švietimas bus vienoje mokykloje vienoks, kitoje – kitoks“, – įsitikinusi K. Mačiulienė.
„O namuose, jeigu yra geras ryšys su mergaite, mamos visada paruošia. Kiek žinau mamų, jos jau nuo 8– 10 metų pradeda sakyti, kas yra kas. Kai 7–8 metų mergaitėms prasideda hormonų audros, jos atranda savo lytinius organus, krūtis ir tokius klausimus užduoda.
Kada motinai užduoda tuos klausimus, negalima sakyti, kad čia tau per anksti, tau nieko nereikia žinoti. Būtent reikia atsiliepti į kiekvieną vaiko klausimą. Ir pati mama supras, kad vaikas labai daug klausia lytiškumo klausimų, bet mes tiesiog: tau per anksti, tu nieko nežinai, tu nieko nesuprasi ir t.t. <...> Tuo labiau, kad dabar mėnesinės prasideda ne nuo 12–14 metų, o vidurkis yra 11–12 metų. Mes turim tam ruoštis“, – priduria ji.
G. Širvinskienė pabrėžia, kad kuriant udymo programas, turėtų būti įtraukiami ir tėvai, nes „pirmiausia jie yra atsakingi už savo vaikų gyvenimą“.
„Turėtų būti girdimas ir tėvų balsas“, – teigia psichologė.
Svarbu ne drausti santykiauti, o skatinti saugotis
Nuo šio rudens mokyklose pradėjus dėstyti „Gyvenimo įgūdžių“ pamokas, socialiniuose tinkluose užvirė žmonių batalijos. Dalykas aprėpia daugelį su saugumu, sveikata bei emocijomis susijusių dalykų. Dalį tėvų įsiutino programos dalis, kurioje kalbant apie lytiškumą, atvirai pasakojama ir apie seksą, masturbaciją, homoseksualumą, lytinės tapatybės pasirinkimą.
K. Mačiulienė atkreipia dėmesį, kad sulaikyti bręstančius žmones nuo sekso yra labai sunku ir neveiksminga. Pasak profesorės, kur kas didesnė yra kita problema.
„Per ilgą savo gyvenimo patirtį galiu tik tiek pasakyti, kad uždrausti lytinius santykius, kada iš abiejų pusių liepsnoja hormonai, yra labai sudėtinga. Tai geriau aiškinti, kad būtina kontracepcija.
Taip pat mes turim išaiškinti, kad jei lytinius partnerius keičia tiek vyras, tiek moteris, jie turi turėti dvigubą kontracepciją. Jeigu geria kontraceptikus, tai nereiškia, kad nereikia užsidėti prezervatyvo, nes lytiškai plintančios ligos kaip tik yra paauglių bėdos. Jie galvoja, kad jei išgers greitąją kontracepciją ir neturės prezervatyvo, nėštumo galbūt išvengs, bet jokiu būdu neišvengs lytiškai plintančių ligų. Čia dar yra didelė problema paauglių tarpe“, – tikina akušerė ginekologė.
Su paauglėmis nuolat bendraujanti K. Mačiulienė sako, kad Lietuvoje jaunos merginos lytinius santykius pradeda vidutiniškai nuo 16 metų. Apie 30 proc. – nuo 15 metų. Iš jų beveik 70 proc. merginų lytinių santykių metu nesisaugo.
„Mes privalom įdiegti, kad jos bent kažkokį kontraceptiką turėtų naudoti. Noriu nenoriu – čia jau nelieka vietos. Nesakau, kad reikia gerti piliules, užtenka ir prezervatyvo, kuris apsaugo ir nuo nepageidaujamo nėštumo, ir nuo lytiškai plintančių ligų“, – paaiškina K. Mačiulienė.
Viso interviu klausykitės „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“:
