Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas balsavo dėl baudžiamojo kodekso pataisų, kuriomis siūloma dekriminalizuoti mažo kiekio kanapinių medžiagų turėjimą be tikslo jas platinti. Didžioji dauguma parlamentarų projektui pritarė.
Generalinės prokurorės pavaduotojas G. Ivanauskas mano, kad dabartinės bausmės už mažo kanapių kiekio turėjimą yra gana tinkamai sureguliuotos.
Kaip aiškina jis, Administracinis Kodeksas (AK) numato atsakomybę už narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, o Baudžiamasis Kodeksas (BK) reglamentuoja atsakomybę tais atvejais, kai pas asmenis šios medžiagos yra randamos.
„Turime ganėtinai aiškiai išdėstytą atsakomybių paskirstymą, šiuo atveju atsakomybė už nedidelio kiekio neteisėtą turėjimą savo reikmėms – yra numatyti viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda arba areštas.
Nėra, kaip dažnai viešojoje erdvėje kalbama, skiriamos laisvės atėmimo bausmės už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėjimą savo reikmėms. Mes tokios bausmės, pagal dabartinį BK, net neturime. Laisvės atėmimo bausmė net neskiriama už nedidelio kiekio turėjimą savo reikmėms“, – „Žinių radijo“ laidoje trečiadienį sako G. Ivanauskas.
Anot jo, ir AK, ir BK galioja tam tikros atleidimo nuo atsakomybės sąlygos ir galimybės. Esant laiduotojams, nuo atsakomybės gali būti atleidžiamas žmogus, kuris pirmą kartą papuolė su narkotinėmis medžiagomis.
Už jaunuolius dažnai laiduoja tėvai, tokiu atveju jaunuoliai atleidžiami nuo atsakomybės ir jokių įrašų jų istorijoje nelieka, jie nėra vertinami kaip teisti, nebent per teismo nustatytą laikotarpį dar sykį nusižengia.
Vakarų šalys eina link dekriminalizavimo, kai kurios ir link legalizavimo. Lietuva yra užstrigusi vis paaštrėjančių ir pasimirštančių diskusijų lygmenyje.
„Visuomenei kartais pateikiama klaidinga informacija. Iki 2017 m. turėjome tokią pačią politiką. Iš esmės buvo administracinė atsakomybė už vartojimą ir nedidelio kiekio turėjimą. Buvo numatyta ir baudžiamoji atsakomybė už nedidelio kiekio turėjimą savo vartojimui.
Teismų praktika per visą šį laikotarpį buvo suformavusi labai aiškiai – tais atvejais, kai nustatoma, kad asmuo yra tik vartojęs, taikoma administracinė, kai nustatoma, kad pas jį randamos tam tikros narkotinės ar psichotropinės medžiagos, taikoma baudžiamoji. Pagal tokią teisminę praktiką, pas mus susiformavusią, buvo ir tam tikri įstatymų pakeitimai padaryti, nuo 2017 m. jie labai tinkamai ir tvarkingai, su aiškia teismine praktika taikomi.
2018 m. Seimas pas mus patvirtino tam tikrą narkotikų kontrolės ir prevencijos programą. Pagal ją numatyta, kad iki 2028 m. Lietuvoje bus padarytos tinkamos prevencinės, reabilitacinės, gydymo programos ir tuo pačiu bus sprendžiamas dekriminalizavimo klausimas“, – komentuoja G. Ivanauskas.
Anot jo, kai kurios šalys, nuėjusios legalizavimo keliu, šiuo metu sprendimo gailisi.
„Nėra teisinga kalbėti, kad pas mus yra kvaili įstatymai – pas mus labai geri įstatymai. Kas liečia bausmes, jas sureguliuoti reikia“, – pastebi pašnekovas.
G. Ivanausko teigimu, Lietuvoje vis dar nėra tinkamų prevencinių, gydymo ir reabilitacijos programų, o kai jos bus įgyvendintos, tuomet bus galima pradėti diskutuoti apie bausmes.
„Tiek AK, tiek BK turi sureguliuoti atsakomybės klausimą taip, kad asmenys, pakliuvę su narkotinėmis medžiagomis, galėtų būti atleisti nuo atsakomybės su ta sąlyga, jei sutinka gydytis. Jeigu jie neturi priklausomybės ir tai yra jaunimas, kuris pirmą kartą papuolė, turėtų būti atleidžiami nuo atsakomybės, jeigu sutinka praeiti prevencines programas.
Bet kai išgirstame, kad šiandien nėra prevencinių programų būtent kanapių vartojimui ir sakome, kad dekriminalizuokime šias medžiagas, bet neturime prevencinių programų joms specialių, sakome, kad atsakomybės klausimas keliamas per anksti“, – teigia G. Ivanauskas.
Visą „Žinių radijo“ laidą galite išklausyti žemiau:
