• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pirmadienio vakarą prie debatų pakylos pirmą kartą stojo kandidatai į prezidentus ekonomistas GitanasNausėda, Seimo narė Ingrida Šimonytė ir premjeras Saulius Skvernelis. Jie aptarė Lietuvos santykius su Rusija, Astravo atominės elektrinės klausimą... 

18

Pirmadienio vakarą prie debatų pakylos pirmą kartą stojo kandidatai į prezidentus ekonomistas GitanasNausėda, Seimo narė Ingrida Šimonytė ir premjeras Saulius Skvernelis. Jie aptarė Lietuvos santykius su Rusija, Astravo atominės elektrinės klausimą... 

REKLAMA

Debatus organizuoja naujienų agentūra BNS, Rytų Europos studijų centras, Konrado Adenauerio fondas ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Santykiai su Rusija

Paklausta, kokius Lietuvos santykius plėtotų su Rusija, Ingrida Šimonytė siūlo prisiminti, kodėl jie šiuo metu yra tokie, kokie yra. Kandidatės teigimu, Baltijos šalys turėtų turėti vieningą poziciją Rusijos atžvilgiu.

„Be galo skiriasi mūsų su Rusija požiūriai į tai, kokie turėtų būti principai ir toji pasaulio tvarka. Mes, kaip maža valstybė, nežinau, ar galime, nepažeisdami savo vertybių ir įsitikinimų, galvoti, kad kartais tas taisykles galima paminti. Man atrodo, reikia kalbėti apie tai, kad Baltijos valstybėms reikia formuoti tam tikrą vieningesnę poziciją Baltijos šalių atžvilgiu“, – sakė I. Šimonytė.

REKLAMA
REKLAMA

Saulius Skvernelis teigia, kad iškilus būtinybei, palaikytų santykius su Rusija.

„[Estijos prezidentės sprendimas susitikti su Putinu] nėra lengva pozicija. Reikia turėti drąsos, susitikus su vienos iš galingiausių valstybių lyderiu, tai padaryti. Bet nacionalinis interesas yra aukščiau visko. <...> Gerbiu Estijos drąsą kalbėtis su agresyviu priešininku“, – sakė S. Skvernelis.

REKLAMA

Gitanas Nausėda sakė, kad su Rusija nereikia uždaryti langų ekonominiais ir kultūriniais klausimais, bet jis palaiko dabartinę Lietuvos poziciją Rusijos atžvilgiu.

„Lietuvos pozicija, mano manymu, visada buvo nuosekli ir susieta su tuo, kad tai, kas įvyko Ukrainoje, negali būti toleruojama 21 amžiuje, kad tai yra grubus susitarimų pažeidimas. Dėl tos priežasties Vakarų bendruomenės pozicija buvo pakankamai solidari. Man imponuoja Lietuvos pozicijoje tai, kad jis buvo nuosekli, tęstinė, pagrįsta vertybiniais principais. Todėl tokią politiką aš remiu“, – kalbėjo G. Nausėda.

REKLAMA
REKLAMA

Astravo atominė elektrinė

Paklaustas, kaip ketina elgtis Lietuvos pašonėje išaugusios Astravo AE kausimu, S. Skvernelis ramino, kad Lietuva šiuo klausimu turi Lenkijos palaikymą. Jei nepavyktų Astravo AE paversti dujine sistema, premjeras siūlo elektrinę stebėti iš techninės pusės, kad pavyktų užtikrinti, jog ten nebūtų incidentų.

„Dėl pačios elektrinės – nekalbėsiu, kas atsakingas ar kaltas už tai. Mano tikslas yra užtikrinti ir padaryti viską, kad elektrinė nepradėtų veikti. Vienintelis realus kelias – paskutinis šiaudas – pakeisti dujinę elektrinę su tam tikrais finansiniais ištekliais“, – sakė S. Skvernelis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot G. Nausėdos, šiuo klausimu negalima imtis spontaniškų sprendimų. Kandidatas sako, kad Astravo AE reikia vertinti kaip didžiulę grėsmę Lietuvai.

„Priešingu atveju efektyvi atsiribojimo politika būtų tiesiog sunkiai įgyvendinama. Nematau priežasčių, kodėl mūsų pozicija Astravo AE turėtų aptemdyti mūsų santykius su Baltarusija. Manau, kad reikia bendradarbiauti politiniu ir ekonominiu lygmeniu, tačiau Astravo AE klausimo apeiti negalima“, – kalbėjo G. Nausėda.

REKLAMA

I. Šimonytės teigimu, Lietuva dėl Astravo AE turėtų burtis į koaliciją su kitomis kaimyninėmis šalimis ir bandyti šį klausimą spręsti kartu.

„Pats Astravas, aišku, kad yra geopolitinis projektas ir pakankamai didelis finansinis iššūkis pačiai Baltarusijai. Manau, kad mūsų pozicija turi būti paprasta – kuo greičiausi užtikrinti, kad nėra jokių galimybių šiai elektrai papulti į Lietuvos rinką“, – siūlė I. Šimonytė.

REKLAMA

Dviguba pilietybė

Užduoti klausimus kandidatams turėjo progos ir transliaciją internetu stebėję žiūrovai. Vienas nuskambėjusių klausimų – kokia kandidatų pozicija dvigubos pilietybės referendume.

„Manau, kad reikėtų keisti pačią definiciją. Turime kalbėti apie Lietuvos pilietybės išsaugojimą, čia esminis dalykas. Manau, kad šiandien tai yra vienintelis racionalus kelias išsaugoti didžiąją dalį mūsų šalies piliečių, kurie išvažiavo“, – sakė S. Skvernelis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Pritarčiau LR pilietybės išsaugojimui. Aišku, yra labai svarbus ir moralinis šito klausimo aspektas. Pasisakau už tai, kad Lietuva yra didelė šeima, nepaisant to, kad buvo keletas didelių emigracijos bangų. Šiandien privalome aiškiai konstatuoti, kad jūs visi, mielieji, esate mūsų šeima ir mes iš jūsų pasų neatimsime“, – kalbėjo G. Nausėda.

Teismų krizė

Kalbėdamas apie šiemet nuskambėjusį teisėjų ir advokatų korupcijos skandalą, S. Skvernelis siūlė, kad analogiškas problemas išspręstų tarėjų institutas bei nauji instrumentai, tiriant korupcinius nusikaltimus.

REKLAMA

„Mes dar neturime atsakymų, ar tai buvo vienetinis epizodas, ar tai atskleidė sisteminius dalykus. Mano nuomone, tai ir sisteminių dalykų problema. Pirmiausiai, dėl teisėjų paskyrimo sistemos – matome, kad jie nevisiškai tinkamai veikia, teisėjai turi laviruoti priimdami savo sprendimus, kad galėtų tikėtis geresnės karjeros teismuose“, – sakė S. Skvernelis.

REKLAMA

G. Nausėda antrinai minčiai įsteigti tarėjų institutą bent jau kaip eksperimentą.

„Mano manymu, turime pakankamai uždarą teismų sistemą, kur visuomenė turi ribotas kontrolės galimybes. Teisėjų taryba priima sprendimus dėl teisėjų atleidimo, karjeros. Mano pasiūlymas būtų viešumą didinti ir kitaip formuojant teisėjų tarybą, įtraukiant visuomenininkų atstovus, ir įdiegiant visuomenės tarėjų institutą“, – siūlė G. Nausėda.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

I. Šimonytė siūlo teisėjų krizės istorijos negretinti su visa teismų sistema, kurioje yra ir daug sąžiningai dirbančių žmonių.

„Man atrodo, kad mums reikia apsaugoti save ir visuomenę nuo to, kad pasmerktume visą teismų sistemą. Teismų sistemoje yra aibė puikiai dirbančių žmonių. Korupciją teismų sistemoje gali išnaikinti ne prezidentas, o mūsų pačių nepakantumas korupcijai“, – kalbėjo I. Šimonytė.

REKLAMA

„Tikrai referendume dalyvausiu. Manau, kad jame turėtume dalyvauti vien tam, kad politikai matytų, kokia yra visuomenės nuomonė. Balsuosiu už pilietybės išsaugojimo galimybę tiems žmonėms, kurie išvyko po Kovo 11-osios“, – teigė I. Šimonytė.

Šeši kandidatai ir trys pretendentai

Kol kas patvirtinti šešis kandidatai respublikos prezidentus, kuriuos savo parašais parėmė ne mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų. Tai eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis, filosofas Arvydas Juozaitis, ekonomistas Gitanas Nausėda, premjeras Saulius Skvernelis, Seimo narė Ingrida Šimonytė ir europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis.

Antradienį Vyriausioji rinkimų komisija, skelbs ar parašus surinko Seimo nariai Mindaugas Puidokas ir Naglis Puteikis bei europarlamentaras Valentinas Mazuronis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų