Kaip naujienų portalui tv3.lt pasakoja J. Rasikas, Ignalinos rajone apgyvendinti migrantai iškėlė tam tikrus reikalavimus, dėl kurių jie ėmėsi streikuoti.
„Norėjo, kad telefonai būtų grąžinti, leisti pasivaikščiojimai. Reikalauta ir patalpų atskyrimo – būtų leista moterims atskirai miegoti nuo vyrų“, – sako jis.
Viena mergina išvežta
Norėdami, kad iškelti reikalavimai būtų vykdomi, pabėgėliai atsisakė valgyti pusryčius. Šią įtampą, anot Ignalinos rajono mero, išprovokavo mergina – elgėsi aršiai, nenorėdama grįžti į patalpas.
„Ji buvo po kovido iš Abromiškių grįžusi. Nuo jos viskas ir prasidėjo. Sukėlusi neramumus moteris buvo eliminuota iš tos grupės, išvežta kažkur. Pasienis ją išsivežė“, – patikino jis.
Naujienų portalą tv3.lt Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) patarėjas Giedrius Mišutis informuoja, kad „žmonės, dėl kurių incidentai galimi ar matomos grėsmės bendrose gyvenamosiose erdvėse, užbėgant už akių didesniems konfliktams ar incidentams, perkeliami į kitas vietas“.
J. Rasiko teigimu, kai moterį iš savivaldybės patalpų pasiėmė pasieniečiai, derybų būdu susitarta su migrantais ir kilę neramumai suvaldyti.
Išeiti pasivaikščioti į lauką, anot jo, migrantams dabar galima laisviau – savivaldybė išsinuomojo tvoras, o telefonai buvo grąžinti. Tiesa, ne visiems.
Paklaustas, kodėl telefonai iš migrantų yra paimami, G. Mišutis paaiškina, kad po sulaikymo neteisėti migrantai, kurie turi telefonus, pirmiausia yra pristatomi į VSAT užkardas, todėl ten, pagal vidaus numatytas tvarkas, telefonais migrantai negali naudotis – jie iš jų yra atimami.
„Užkardose jie būna tol, kol jiems yra padaromi testai dėl COVID-19, o tada, jeigu viskas gerai, jie perkeliami į kitas patalpas, šiuo atveju, į savivaldybės patalpas. Po to laiko, kol jie nebebūna VSAT objektuose, atsiduria savivaldybėse, kaip taisyklė, tie telefonai, yra jiems grąžinami.
Bet strateginiuose objektuose po sulaikymo jie negali turėti telefonų, kad būtų išlaikytas institucijos vidaus saugumas“, – pasakoja jis.
Nerimas lydi visus
Nors teritorija, kurioje gyvena 50 neteisėtų migrantų, yra saugoma 5 Viešojo saugumo pareigūnų ir šuns, vis dėl to, savivaldybės gyventojai naktimis miega ne itin saldžiai – nerimauja dėl saugumo.
„Šioks toks nerimas yra visiems. Kaip bebūtų, dabar migrantai yra atvirose teritorijose, lygmenyse. Saugumas yra užtikrinamas, stengiamasi, kad neįvyktų kažkokie konfliktai. Bet tas nerimas yra.
Tačiau žmonės juos retai sutinka, nes jie nėra apgyvendinti čia pačiame centre ar labai matomoje vietoje“, – pasakoja meras.
Jaučiama didesnė gyventojų baimė, pasak jo, buvo jaučiamas iškart, kai buvo padidėjęs migrantų iš Baltarusijos ėjimo per sieną srautas.
„Tuomet mūsų ūkininkai juos aptikdavo laukuose. Tai didesnis pasienio gyventojų nesaugumo jausmas tuomet ir buvo. Dabar, kai jie yra patalpose, jų yra mažiau – kai yra teritorija, kurioje jie gali vaikščioti ir kai yra pareigūnai, kurie saugo“, – patiko J. Rasikas.
Savo ruožtu jis pats važinėja į gyvenvietės, kalba su žmonėmis: „Bendradarbiaujam kaip partneriai su visomis Vidaus reikalų ministerijos (VRM) struktūromis – ir policija, ir pasieniu, ir VST. Bendraujame pastoviai, žiūrime, kad viskas būtų tinkama ir saugumas būtų gyventojų užtikrintas“.
„O viduje, kas gali vykti ar negali – čia ne mūsų reikalas“, – priduria jis.
Kiek savivaldybė išleidžia saugumui, J. Rasikas tiksliai pasakyti negali, tačiau patvirtina, kad „nemaža su yra susidariusi nuo liepos 3 d.“.
Pasieniečiai sulaikė 110 migrantus
Per parą, t. y. visą trečiadienį, pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 110 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusių migrantų. Vien liepą tokių sulaikytų užsieniečių skaičius yra 1 677. Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 2 338 neteisėti migrantai.
Tarp visų 110 trečiadienį sulaikytų užsieniečių 92 prisistatė Irako piliečiais ar turėjo šios šalies dokumentus.
Migrantams bus atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo šie asmenys yra izoliuoti. Įvykių aplinkybės tikslinamos, vyksta tyrimai. Apie pasiprašiusius prieglobsčio asmenis informuotas Migracijos departamentas, kuris nagrinėja tokius prašymus.
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos iki vidurnakčio iš trečiadienio į ketvirtadienį bandė patekti 2 338 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra 29 kartus didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Liepą pasieniečiai sulaikė 1 567 migrantus. Birželį tokių buvo 473, gegužę – 77, balandį – 70, o kovą – 8.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 1 307. Taip pat sulaikyti 184 Kongo, 123 Kamerūno, 78 Gvinėjos, 74 Irano, 72 Afganistano, 71 Rusijos, 69 Sirijos bei kitų šalių piliečiai.
Nuo metų pradžios, pirminiais duomenimis, daugiausia migrantų sulaikyta Druskininkų savivaldybės ribose – 575. Šalčininkų rajone sulaikyti 531 neteisėtai iš Baltarusijos patekęs užsienietis, Varėnos – 410, Ignalinos – 385, Švenčionių – 199, Lazdijų – 153.
Didelė dalis sulaikytųjų per Lietuvą siekia patekti į Vakarų Europos valstybes.
Labai išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams pagalbon atėjo pajėgos iš kitų Lietuvos institucijų, tarp jų kariuomenės, taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX bei Estijos pareigūnai.
