Prieš ketverius metus pirmąją išankstinio balsavimo dieną rinkėjai buvo aktyvesni – tuomet balsuoti atėjo 34 tūkst. 921 arba 1,42 proc. rinkimų teisę turinčių žmonių.
Šiemet aktyviausi buvo Neringos gyventojai – čia balsavo 8,37 proc. rinkėjų. Mažiausias buvo Kauno rajono gyventojų aktyvumas – 0,46 procento.
Vilniuje balsavo 1,16 proc. rinkėjų, Kaune – 1,26 proc., Klaipėdoje – 0,71 procento.
Balsavimas iš anksto tiesiogiai renkant merus ir savivaldybių tarybas prasidėjo antradienį.
Trečiadienį jis tęsiamas, taip pat pradėjo balsuoti rinkėjai specialiuosiuose paštuose – ligoninėse, socialinės globos ir rūpybos įstaigose, kariuomenėje, laisvės atėmimo vietose.
Balsuoti iš anksto rinkėjai gali bet kurioje šalies savivaldybėje, nepaisant to, kurios savivaldybės valdžią renka. Didžiuosiuose miestuose įrengta papildomų balsavimo vietų: Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centre, A. Sacharovo aikštėje prie Spaudos rūmų bei miesto centre esančioje Lukiškių aikštėje; Kaune – Dariaus ir Girėno stadiono pastate.
Kovo 3–4 dienomis rinkimų komisijų nariai organizuos balsavimą rinkėjų namuose. Tokiu būdu balsuoti gali neįgalieji, juos namuose slaugantys asmenys, dėl ligos nedarbingi žmonės. Kaip ir anksčiau, taip ir per šiuos rinkimus, balsuoti namuose galės rinkėjai, sulaukę 70 ir daugiau metų.
Rinkimų dieną – kovo 5-ąją – balsuoti bet kurioje Lietuvos savivaldybėje jau nebebus galimybės, rinkėjai turės atvykti į tos savivaldybės, kurioje yra deklaravę gyvenamąją vietą, rinkimų apylinkes 7–20 valandomis.
Iš viso šiuose rinkimuose balsavimo teisę turi 2 mln. 385 tūkst. 262 rinkėjai.
Šiemet renkami 1498 savivaldybių tarybų nariai ir 60 merų.
VRK duomenimis, dėl šių mandatų
