JAV mokslininkas, Merilendo universiteto erdvinės ekologijos specialistas Matthew Fitzpatrickas sukūrė interaktyvų žemėlapį, kuriame pateikia informacija apie tai, koks klimatas 2080 m. galėtų būti skirtinguose pasaulio miestuose. Prognozės pateikiamos remiantis penkiais klimato skaičiavimo modeliais.
Žemėlapio duomenimis, jei nesumažinsime klimato kaitą sukeliančių dujų emisijų, 2080 m., prognozuojama, Vilniaus klimatas bus kaip Surčino miesto Serbijoje. Kitu atveju, jei imsimės veiksmų mažinti globalinį atšilimą, Vilniaus klimatas taptų panašiausias į Rumunijos miesto Satu Marės.
Tik kiek tokiomis prognozėmis galima tikėti? Klimatologas Justas Kažys sako, kad tokios ateities projekcijos yra vienas iš būdų numatyti, ko galime sulaukti.
„Deja, ar tai būtų Serbijos teritorija, ar Rumunijos, vis tiek tai rodo, kad klimato sąlygos pas mus bus karštesnės, dalinai sausesnės, ypač vasaros metu, o žiemą mes kaip tik turėsime šiltesnę, kas sudarys sąlygas būti daugiau kritulių, nes vietoje sniego dažniau kris lietus. Žiemos nepranyks, šaltis vis tiek gali įsiveržti, taip pat ir projektuojamuose miestuose“, – komentuoja klimatologas.
Išsitrina metų laikų ribos
Ilgai laukti nereikėjo – jau šiemet birželis ir liepa buvo 1–2 laipsniais šiltesni už daugiametę normą. Netrūko ir anomalijų: turėjome karščio bangų, sezoninių audrų, o liepą Šiaulių ir Kelmės rajonuose praūžė Lietuvoje itin retai matomas viesulas.
Negana to, buvo ankstyvas pavasaris. Specialistai skaičiuoja, kad medžiai sužydėjo ir ėmė nokinti vaisius apie tris savaites anksčiau. Jeigu vasara ir toliau bus šilta ir be katastrofiškų reiškinių, derlių galėsime nuimti beveik mėnesiu anksčiau.
„Iš esmės mes jau patiriame tam tikrą dabartinės Rumunijos klimatą, šią vasarą ypač“, – įspėja J. Kažys.
Dar vienas klimato kaitos požymis – nykstančios metų laikų ribos. Jei anksčiau sezonai turėdavo labai aiškius požymius, dabar žiema gali priminti rudenį arba pavasarį, kai kurios pavasario arba rudens dienos – vasarą ir t. t.
„Mes prarandame keturių sezonų laikmetį. Tampame šalimi, kurioje žiema būna vėsus, šaltas oras, kuris staigiai pasikeičia į vasarišką cirkuliaciją, t. y. turime labai greitai sužydėjusius sodus. Viskas vyksta vienu metu, to reikia nepamiršti ir ruoštis“, – teigia J. Kažys.
Problema, kad keičiantis metų laikams sulaukiame vis daugiau ekstremalių reiškinių. Pavyzdžiui, potvyniai gali užlieti ne tik pavasarį, bet rudenį (tai nutiko pernai pajūryje). Deja, orų anomalijos, anot J. Kažio, bus gana dažnas svečias ir ateityje.
„Jeigu orai tik sušiltų arba pasidarytų labiau lietingi, prie to galima labai prisitaikyti ir netgi gauti tam tikrą naudą, ypač mūsų kraštuose, tačiau vis dažnėjantys ekstremalūs reiškiniai (labai didelės sausros ar karščio bangos, liūtys su labai dideliais krušos atvejais, staigus vėjo pakilimas) yra pasekmė išbalansuotos orų sistemos, su kuria mes turėsime gyventi ir ateityje“, – pažymi klimatologas.
„Liūdniausia yra tai, kad mes įsivaizduojame, kad visa tai, kaip yra dabar, taip ir išliks ateityje. Turbūt to tikėtis nelabai verta, bet visgi išsaugoti gerą kontaktą su gamta, su pasauliu, nenuskriaudžiant ir žmogaus, yra įmanoma“, – dėsto jis.
Klimatologas Justas Kažys: veiksmų reikia imtis jau dabar
Kalbas apie visuotinį atšilimą neretai lydi pozityvus požiūris, neva šylant klimatui galėsime užsiauginti tokių gėrybių, kokios augdavo tik šiltuose kraštuose. Iš tiesų Lietuvoje jau auga kai kurios egzotinių augalų rūšys, tačiau, anot J. Kažio, ne viskas taip gražu, kaip norėtųsi. Mat klimatas keičiasi ne nuosekliai – vietoje ramių ir vos keliais laipsniais šiltesnių orų mes sulaukiame vis daugiau pavojingų reiškinių.
„Vis dėlto mūsų (geografinė – red. past.) platuma neturėtų būti tokia karšta. Vadinamoji lietuviška vasara yra šiek tiek virš 20 laipsnių. Tai jau būdavo geras oras, dažnai lydimas lietingų ir atvėstančių periodų. Dabar mes to turime vis mažiau“, – dėsto klimatologas.
J. Kažys pabrėžia, kad kalbėti apie tai, kaip ateityje prisitaikysime prie pasikeitusios gamtos, per vėlu. Pasak klimatologo, jau dabar Lietuvos klimatas yra pasikeitęs, tad nereikia laukti, kol nutiks kažkas blogo, pavyzdžiui, nebeužderės derlius.
„Sakyčiau, kad mes jau vėluojame daugelyje sektorių, palyginti su tuo, kokius namų darbus turėjome pasidaryti. Yra praktikos, kurios rodo, kad prisitaikymas „po“ kainuoja labai daug – didelius nuostolius tiek patiems ūkininkams, tiek gamtai, tiek žmonių sveikatai ir, be abejo, tai labai didelė apkrova valstybei, draudikams ir panašiai.
Jeigu prisitaikymas atkeliauja iš anksto, mes būname pasiruošę, kad tokios sąlygos įsivyrauja. Be abejo, tada jau galima tikėtis ir apsaugoti tiek derlių, tiek žmonių sveikatą, tiek gamtą ir darniai turėti viską kartu. Negalime galvoti, kad tik ateityje to reikia imtis veiksmų. Jų reikia imtis jau dabar, kad ateityje būtų įmanoma gyventi be didesnių kataklizmų“, – pažymi J. Kažys.
Veikia ir žmonių sveikatą
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkė Diana Miškelytė sako, kad gyvuosius organizmus klimato kaita veikia ir tiesiogiai, ir netiesiogiai, ir labai įvairiai. Pirmiausia, keičiantis klimatui kinta organizmų augimo sąlygos, prie kurių jie yra prisitaikę gyventi. Tai gali neigiamai paveikti organizmus ir jų augimą, kartais ir elgseną.
„Pavyzdžiui, augalai turi optimalią augimo temperatūrą ir šylant klimatui šios temperatūros gali kisti ir neigiamai o kartais, ir teigiamai, paveikti augalų augimą. Temperatūros, vandens rūgštingumo (pH) pokyčiams yra jautrūs bestuburiai. Taip pat, pasikeitus organizmų augimo sąlygoms, organizmai gali tapti jautresni kitiems nepalankiems aplinkos veiksniams“, – paaiškina D. Mikšelytė.
Dažnėjantys ekstremalūs reiškiniai taip pat daro žalą augalų ir gyvūnų augimui, mažina pasėlių derlių ir pan. Tokie reiškiniai kelia grėsmę organizmų gyvybei, gebėjimui daugintis, padidina organizmų jautrumą kitiems aplinkoje esantiems nepalankiems veiksniams.
Orų anomalijos neabejotinai veikia ir žmogų. D. Miškelytės teigimu, labiausiai pastebima ekstremalių reiškinių, tokių kaip sausros, karščio bangos, dažnėjančios audros, vėtros ir liūtys, žala. Visa tai kelia grėsmę ne tik žmogaus turtui, bet ir sveikatai.
„Žmonės dėl kaitros yra mažiau darbingi, greičiau praranda elektrolitus, gali greičiau perkaisti saulėje, patirti saulės smūgį. Sergantys lėtinėmis ligomis gali pajusti ligos paūmėjimus ir daugiau nepatogumo gyvenime. Ekstremalūs reiškiniai taip pat kelia tiesioginį pavojų gyvybei ir sveikatai, gali padidinti nerimą ir kitus neigiamus jausmus dėl turto, augintinio ir panašiai“, – teigia mokslininkė.
Pavojus sliekams ir kitiems organizmams
Viena iš D. Miškelytės mokslinių temų yra tyrinėjimai, kaip kintantis klimatas gali pakeisti antibakterinių medžiagų toksiškumą. Mokslininkė atliko tyrimą su sliekais, kuris parodė, kad sausra stipriai padidina dirvožemyje esančių antimikrobinių medžiagų toksiškumą, o tai gali paveikti sliekų populiaciją.
„Apskritai antimikrobinės medžiagos neigiamai veikia sliekų augimą, dauginimąsi, o sausra visa tai sustiprina ir net mažos (antimikrobinių medžiagų – red. past.) koncentracijos, kurios yra aptinkamos aplinkoje, sukelia stipriai sumažėjusį sliekų dauginimąsi. Žinoma, tai pačiam organizmui neigiamas dalykas, bet ilgainiui ir populiacija gali nukentėti dėl mažesnio sliekų dauginimosi“, – paaiškina D. Miškelytė.
„Sliekai turi labai didelę naudą mūsų dirvožemiui – jie padeda palaikyti dirvožemio derlingumą, jį purena. Sumažėjusi sliekų populiacija dėl įvairių medžiagų toksiškumo gali pakenkti dirvožemio derlingumui“, – priduria ji.
Pasak mokslininkės, sliekai neišnyks, tačiau tendencijos neramina. Kadangi įvairios cheminės medžiagos į aplinką pakliūna nuolat, visa tai mokslininkams kelia didelį susirūpinimą. Sumažėjus vienų organizmų populiacijai, sutrikdoma ekologinė pusiausvyra, t. y. padaugėja arba sumažėja kitų organizmų, taip pat keičiasi aplinka (sliekų atveju, sumažėjus jų populiacijai prastėja dirvožemio kokybė).
Pakeisti situaciją galėtų visuotinis anglies mokestis
Kaip apsaugoti aplinką, politikai sprendžia ir nacionaliniu, ir Europos Sąjungos (ES) lygmeniu. Rezultatai įvairūs: apmokestinti plastikiniai maišeliai, prie butelių pritvirtinti kamšteliai, taršos mokestis automobiliams ir t. t. Vis dėlto šie sprendimai yra per maži, kad sumažintų klimato kaitą, sako J. Kažys.
„Ar tie kosmetiniai patepimai turi naudos, bent jau stebint kas vyksta su klimato sistema, kol kas to pamatyti negalima. Vis tiek rezultatas greičiausiai ateina tik po kelerių metų, o kartais ir po gero dešimtmečio. Bet, mano nuomone, tai yra tikrai per smulkūs ir per maži žingsniai, kad tai kažką keistų. Vis tik reikalingi gana drastiški pokyčiai. Pradžioje užsiminiau, kad mes šiek tiek vėluojame. Tas „šiek tiek“ yra pora dešimtmečių, kai mes vėluojame priimti svarbius sprendimus“, – teigia klimatologas.
Paklaustas, kokie tie sprendimai galėtų būtų, pašnekovas įvardijo pagalbą tvariems verslams, suteikiant tam tikras lengvatines sąlygas vykdyti veiklą.
„Tam tikras griežtesnis reguliavimas ir visiškas kitokio verslo nerėmimas, mano nuomone, yra vienas iš geriausių pradinių kelių“, – kalba J. Kažys.
Kitas sprendimas galėtų būti anglies dioksido mokestis įvairiems produktams. J. Kažys paaiškina, kaip tai galėtų atrodyti: „Žinant, kokią taršą anglis daro, yra skaičiuojama, kiek anglies dvideginio išmetama. Turėtų būti numatytas globalus mokestis, kiek kiekvienoje prekėje nuo ne tik jos, kaip produkto, bet nuo pat resurso išgavimo (anglies iškasimo) iki pat pašalinimo, perdirbimo ar kt. Tai turėtų būti tam tikras dydis. Skaičių nenoriu minėti, nes iš tikrųjų jų niekas nežino. Mokslininkai teigia, kad yra 20 dolerių už toną anglies, kiti teigia, kad gal net 50–60 dolerių už toną.“
Klimatologas pažymi, kad anglies dioksido mokestis atneštų naudos tik tada, jei būtų globalus. Kitaip tariant, jį turėtų įsivesti visos pasaulio šalys. Šiuo metu šis mokestis segmentuotas – štai ES pinigus ima už importuojamus produktus iš tų šalių, kuriose galioja mažiau griežtos taisyklės nei ES.
„Problema, kad energijos mums reikia vis daugiau, todėl visiškai atsisakyti iškastinio kuro nėra įmanoma“, – sako J. Kažys.
Apie tai, kad ateityje galimai turėsime daugiau mokesčių, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Mindaugas Lingė ir Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eugenijus Gentvilas.
Ką gali padaryti žmogus?
Politiniai sprendimai yra viena, tačiau ką gali padaryti žmogus, kad sumažintų klimato poveikį? J. Kažys siūlo pirmiausia atsisukti į mūsų protėvių patirtį.
„Tai yra geros priemonės, kurios kartais nekainuoja brangiai, pavyzdžiui, surinkinėti lietaus vandenį arba turėti vėsesnį kambarį, kuriame užtamsinti langai vietoje kondicionieriaus. Deja, norėtųsi, kad visi galėtume įsigyti, bet jeigu kiekvienas įsigis vis naują automobilį, naują kondicionierių ir panašius dalykus, tai globaliai tik skatins klimato krizės gilėjimą. Dėl to turėtų būti balansas“, – teigia klimatologas.
Savo ruožtu D. Miškelytė siūlo riboti vartojimą – pirkti mažiau daiktų, kurių mums nereikia, atsakingiau planuoti, vartoti maisto produktus ir jų nešvaistyti. Taip pat tinkamai rūšiuoti atliekas ir pagal galimybes naudoti aplinkai draugišką transportą (viešąjį transportą, dviračius).
Dar vienas mokslininkės patarimas – vartoti sezoninius maisto produktus, ypač tuos, kurie užauginti mūsų regione.
„Yra paskaičiuota, kad įvairių egzotinių vaisių gabenimas po skirtingas pasaulio šalis taip pat išmeta nemažai anglies dioksido ir taip prisideda prie klimato kaitos“, – sako D. Miškelytė.
J. Kažys atkreipia dėmesį ir į miestų pritaikymą. Viena iš priemonių galėtų būti šalčio centrai – viešosios erdvės, kurios yra kondicionuojamos ir kur žmonės gali praleisti dieną. Tikėtina, kad tuomet kiekvienam namų ūkiui nereikėtų įsirengti kondicionieriaus.
„Įsivaizduočiau, kad tokia vieta gali būti puikaus pabendravimo kartu tarp kaimynų vieta. Kol kas savojo kiemo žiūrėjimas yra labai gajus Lietuvoje, kalbant ne tik apie klimato krizę. Individualaus požiūrio įsigalėjimas lyginant su visuomeniniu yra labi stiprus“, – kalba J. Kažys.
Mokslininkė Diana Miškelytė: ateinančiai kartai reikės priimti dar stipresnius ir nemalonesnius sprendimus
Kai į kasdienį gyvenimą įvedama naujovė, visuomenėje neretai kyla pasipiktinimas. Vienas iš pavyzdžių – pritvirtinti butelių kamšteliai, kurie daliai žmonių pasirodė nepatogi ir nereikalinga priemonė. Tokiais atvejais kyla klausimas, ar politikai prieš priimdami su aplinkosauga susijusius sprendimus pasikonsultuoja su ekspertais, ypač mokslininkais. D. Miškelytė sako, kad bent jau VDU mokslininkų bendruomenė tiesioginio politikų dėmesio dar nėra sulaukusi.
„Tiesioginio susidomėjimo iš sprendimų priėmėjų dirbant konkrečiai universitete bent jau aš ir mano kolegos nesame susilaukę ir aš nemanau, kad jis gali būti. Turiu omenyje, kad mūsų Vyriausybė tikrai finansuoja Lietuvos mokslo tarybą, vykdo finansavimą įvairiems moksliniams tyrimams, bet nebūtinai jie yra skirti klimato kaitai“, – sako D. Miškelytė.
Politikams mokslininkė siūlo atkreipti dėmesį į švietimą. Po mokyklas su projektais važinėjanti D. Miškelytė pastebi, kad jaunimas aplinkosauga domisi, tačiau švietimas šia tema galėtų būti aktyvesnis.
„Šiek tiek lengviau formuoti jaunosios kartos teisingus įpročius ir ugdyti aplinkosauginį sąmoningumą, negu pakeisti jau susiformavusių žmonių įpročius. Aplinkosauginis švietimas ir aplinkosauginio sąmoningumo ugdymas tikrai galėtų būti labiau vystomas šalyje. Su mažais vaikais, darželinukais jau yra dirbama, bet būtų galima dar stipriau ir dar geriau“, – tikina mokslininkė.
„Jaučiu, kad ateinančiai moksleivių kartai reikės priimti dar stipresnius ir turbūt dar nemalonesnius sprendimus, susijusius su klimato kaita ar prisitaikymu prie jos“, – priduria ji.
