Vasaros laikotarpiu būnant gamtoje apsinuodyti gali tiek vaikai, tiek suaugę asmenys. Vaikus vilioja spalvingi gėlių žiedai ir įdomesni lapiniai augalai, taip pat įvairios uogos, kurių mažieji kartais pabando net ir paragauti. Suaugusieji dažniau apsinuodija vartodami netinkamai paruoštus tariamai gydomuosius augalus, jų antpilus ar arbatas. Kaip teigia specialistai, atsitiktinius apsinuodijimus augalais galima paaiškinti tuo, jog dauguma žmonių nepažįsta augalų ir dar mažiau žino apie jų nuodingumą. Kartais pavojus pervertinamas: pavyzdžiui, nurijus nuodingų sėklų su nepažeistu apvalkalu, apsinuodijimo gali ir nebūti. Ir, priešingai, kartais pavojus – neįvertinamas, nes kai kurie augalai sukelia uždelstus kontaktinius dermatitus arba gerai rezorbuojasi per odą.
VVKT farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų skyriuje dirbantys gydytojai toksikologai atkreipia dėmesį, jog pasitaiko atvejų, kai nedidelis augalų kiekis nesukelia pavojaus, bet juos vartojant gausiai, galima apsinuodyti sunkiai. Visais atvejais atsitiktinai pavartojus nežinomų augalų, jų sėklų ar uogų, rekomenduojama nedelsiant konsultuotis su specialistais ir stebėti sveikatos būklę. Pajutus nerimą keliančių sveikatos sutrikimų, būtina nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą.
Vasarą ypač pavojingas yra Sosnovskio barštis. Tai 100-250 cm aukščio augalas, dideliais (50 – 60 cm ilgio (be lapkočio)), karpytais lapais, šiuo metu labai išplitęs Lietuvoje. Auga pakelėse, pakrūmėse, krūmuose, skverbiasi į miškus. Žydi dideliais baltais skėtiniais žiedynais, paprastai liepos – rugsėjo mėnesiais. Nuodingas visas augalas, odos pažeidimams atsirasti pakanka tik prisiliesti prie jo. Stipresnis pažeidimas atsiranda kai oda yra drėgna. Ant odos patekusios augalo sultys, veikiant UV spinduliams, sukelia sunkius odos nudegimus. Neveikiant šviesai, toksiškumas yra nedidelis, o jos poveiky – padidėja šimtais kartų. Iš pradžių oda parausta, ją niežti, skauda. Per 48 valandas susiformuoja vandeningos pūslės, kurios plyšusios virsta ilgai negyjančiomis žaizdomis ir palieka tamsias dėmes net kelerius metus. Jei sulčių patenka į akis, galimas laikinas ar net ilgalaikis aklumas. Nurijus šio augalo sulčių, galimas burnos gleivinės dirginimas, seilėtekis, virškinamojo trakto pažeidimas. Norint išvengti odos pažeidimų pjaunant ar kitaip naikinant šiuos augalus, reikėtų dėvėti visą kūną dengiančius neperšlampančius rūbus, pirštines, o veidą ir akis apsaugoti specialiais akiniais ir kaukėmis. Ant odos patekusias augalo sultis reikėtų nuplauti drungnu vandeniu su muilu ir saugoti nuo ultravioletinės šviesos. Iš pradžių bent iš dalies efektyvios yra vietiškai skiriamos emulsijos ar kremai, sulaikantys ultravioletinius spindulius. Preparatus rekomenduojama rinktis tokius, kurie visiškai nepraleidžia UV spindulių.
Jei apsinuodijama grybais
Labai svarbu atminti, jog didesnių ar mažesnių sveikatos problemų gali sukelti tiek valgomi, tiek nuodingi grybai. Suvalgius valgomų grybų, dažniausiai pasitaiko virškinimo sutrikimų. Kadangi grybai yra priskiriami sunkiai virškinamam maistui, žmonės, kurių virškinamasis traktas jautresnis, gali skųstis sunkumu skrandyje, juos gali varginti pykinimas, vėmimas ir viduriavimas. Tačiau per kelias valandas po grybų valgymo atsiradę simptomai, neretai praeina savaime per 2-4 valandas.
Dėmesio! Lietuvoje yra žinomų apie 400 rūšių grybų, iš jų nuodingų – 40. Nuodingiausios yra žalsvoji ir blyškioji musmirės. Dažniausiai apsinuodijama nuodingą grybą supainiojus su valgomuoju.
Jei apsinuodijama nuodingais grybais, simptomai gali pasireikšti po 6-48 valandų. Tai gali būti pykinimas ir vėmimas, smarkus vandeningas viduriavimas, pilvo skausmai, mieguistumas, galvos svaigimas, koordinacijos sutrikimas, ašarojimas, gausus prakaitavimas, haliucinacijos, pakitęs pulsas, kvėpavimas, sąmonės praradimas, traukuliai.
Jei įtariate apsinuodijimą grybais, kuo skubiau kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Visais atvejais grybais apsinuodijęs žmogus turi būti kuo greičiau vežamas į ligoninę.
VVKT farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų skyriaus specialistų patarimai grybautojams:
– Rinkite ir valgykite tik gerai pažįstamus grybus, nes valgomieji ir nuodingieji grybai kartais būna labai panašūs.
– Grybauti patartina kuo toliau nuo kelių, plentų, geležinkelio esančiuose miškuose, nes grybai savyje kaupia sunkiuosius metalus.
– Galima apsinuodyti ir senais, ištižusiais, sukirmijusiais ar laiku neapdorotais valgomaisiais grybais.
– Rinkdami grybus juos gerai nuvalykite, ypač žemėtus kotus, nes žemėje gali būti botulizmą sukeliančių bakterijų. Tokius grybus uždarius hermetiškuose induose susidaro anaerobinės sąlygos (kai nėra deguonies) ir gali pradėti daugintis botulizmo bakterijos, kurios išskiria labai nuodingą egzotoksiną. Jei išsipūtė konservuotų grybų stiklainio dangtelis ar atsirado įtartina spalva, tokių grybų nevalgykite.
– Pagamintą grybų patiekalą geriausia suvalgyti tą pačią dieną, o konservuotus suvartoti per pusmetį.
– Paruoštus grybus laikykite šaldytuve ar vėsiame rūsyje 0-6 laipsnių temperatūroje.
