Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Justas Džiugelis sakė, kad šia paslauga galėtų pasinaudoti ir bažnyčių hierarchai. Privatūs asmenys, bažnyčios neturėtų prievolės prašyti asmens minėto kodo.
„Tai turėtų būti taikoma ne vien tik mokyklose, darbovietėse, bet lygiai taip pat ir bažnyčiose. Nes dažnu atveju, panašaus pobūdžio nusikaltimai, deja, vyksta bažnyčiose arba tokiose įstaigose. Tai taip pat liečia ir šias įstaigas, ir tėvai galės paprašyti atitinkamų institucijų pateikti kvarkodus“, – sako J. Džiugelis.
Vidaus reikalų ministrės patarėja Agneta Ladek ketvirtadienį priminė, kad jau inicijuotos įstatymo pataisos griežtinti atsakomybę už pakartotinį seksualinį smurtą prieš vaikus. Anot jos, Policijos departamento analizė parodė, kad pernai praktiškai pusėje vykdytų ikiteisminių tyrimų tvirkinamieji veiksmai nepilnamečių atžvilgiu būdavo atliekami ilgiau nei tris mėnesius arba dviem ir daugiau asmenų.
„Baudžiamasis kodeksas nenumato baudžiamosios atsakomybės už ilgalaikį jaunesnio negu 16 metų vaiko tvirkinimą arba daugiau nei vieno nepilnamečio vaiko tvirkinimą, todėl siūloma nustatyta baudžiamąją atsakomybę už pakartotinius tvirkinimo veiksmus daugiau nei vieno nepilnamečio atžvilgiu arba atliekamą ilgą laiką“, – sakė A. Ladek.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas prieš įvarbinimą būtų patikrintas, siekiant mažinti smurtą ar seksualinį išnaudojimą prieš vaikus. Darbo ministrė sako, kad QR kodas galėtų leisti patikirnti ar asmuo nebuvo teistas dėl sunkių nusikaltimų prieš vaikus.
„Trumpai apie pokytį ką atneš naujas pakeitimas vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui, šiomis pataisomis, tai bus – užtikrintas sugeneruotas ir pateiktas darbdaviams naudotis prevencijos kvarkodas (aut. p. QR kodas), toks kodas patvirtintų asmuo nėra pripažintas kaltu už seksualinio pobūdžio ar kitus sunkius nusikaltimus. Tą būtų labai paprasta patikrinti.
Valstybėje mes turime patirtį, kaip gerai suveikia tokios sistemos, tai yra ir statybininko ID, kur yra paprasta pagal savo duomenis, tokį kvarkodą susigeneruoti. Informacijos ryšių departamento pagalba, mes tą padarysime.
Prievolę reikalauti kvarkodo turėtų darbdaviai, kurie samdo darbuotojus darbui su vaikais, taip pat ir vaikų tėvų vaikai turėtų tokią galimybę tokio kvarkodo prašyti tais atvejais, kai jie samdo individualiai dirbančius asmenis, darbui su savo vaikais artai būtų per šventes, ar tai būtų korepetitoriai, ar kokios kitos paslaugos, kurios reikalingos šeimoms iš individualiai veikiančių asmenų“, – sako ji.
M. Navickienė teigia, kad toks naujų darbuotojų patikrinimas turi būti privalomas, o darbuotojams, kurie jau dirbą, būtų taikomos metinės patikros.
„Siūlome įtvirtinti pareigą darbdaviui, savanoriškos veiklos organizatoriui ar juridinio statuso neturinčiai organizacijai, pasitelkiančiai asmenį teikti paslaugą, patikrinti asmeniui išduotą prevencijos kodą ir įsitikinti, kad jis galioja.
Įstatymo pataisomis, taip pat siūlome matyti ir periodinį, ir reguliarų prevencijos kodo tikrinimą. Planuotume, kad tai turėtų būti atliekama ne rečiau, kaip vieną kartą per metus, o siekiant išvengti situacijų, kai yra objektyvios priežastys, leidžiančios daryti prielaidą, kad asmeniui gali būti taikomas draudimas dirbti su vaikais, tokį prevencijos kodą patikrinimą, galima butų atlikti bet kada“, – teigia ji.
Keičiasi baudų sumos
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė išskiria, kad turėtų būti didinamos ir baudos. Anot jos, už kvarkodo nepatikrinimą, bauda gali siekti iki 500 eurų, o už asmenis įdarbinimą, kuris yra teistas, bauda gali atsieiti ir kelis tūksntačius eurų.
„Kitas labai svarbus aspektas yra tai, kad už nustatytų pareigų nevykdymą yra siūloma numatyti administracinę atsakomybę, tas yra ir dabar. Tačiau siūlome už asmens prevencijos kvarkodą nepatikrinimą prieš priimant į darbą ar kartą per metus, baudą padidinti nuo 300 iki 500 eurų, už pakartotinį pažeidimą nuo 500 eurų iki 1 000 eurų.
Dar didesnę baudą siūlome nustatyti, kai nustatoma, kad veiklą vykdo teistas asmuo, tai yra, kad nebuvo užtikrinta, kad teistas asmuo užsiima pozicija, kuri yra darbe su vaikais, tokia bauda siektų nuo 3 000 iki 5 000 eurų, o jeigu toks atvejis būtų nustatytas antrą kartą tai nuo 5 000 iki 6 000 eurų“, – vardija ji.
