J. Špakauskas teigia, kad kinų valdomas socialinis tinklas yra milžiniška komercinė grėsmė amerikiečių produktams, kuriuos, tam tikrais aspektais, „TikTok’as“ jau aplenkia.
„JAV „TikTok‘as“ turi šiek tiek mažiau vartotojų nei „Facebook‘as“ ar „Instagram‘as“, tačiau minutėmis praleidžiamo laiko per dieną trukmė jau beveik dvigubai ilgesnė. Tai, be abejo, kad tai yra milžiniška komercinė grėsmė ir amerikiečių įsitvirtinę žaidėjai, pirmiausia, „Meta“, taip ir nesugebėjo į šitą „TikTok‘o“ komercinę grėsmę atsakyti“, – sako „Bitė Lietuva“ atstovas.
M. Maldeikis sako, kad reikia atsižvelgti ir į saugumo aspektus. O „TikTok‘as“ Kinijos naudojamas, kaip ilgalaikė diversija prieš JAV visuomenę tam, kad ji pradėtų priešintis tarpusavyje.
„Kai atsirado ta kompanija, kuri valdo „TikTok‘ą“, labai greitai prisistatė komunistų partija ir jai turėjo būti perleista dalis akcijų. Ten realiai algoritmai yra valdomi ir prižiūrimi Kinijos saugumo tarnybų“, – komentuoja Seimo narys, kuris prideda, kad „TikTok'as“ Kinijoje yra visiškai kitoks nei, kad jį mato europiečiai ar amerikiečiai.
„TikTok'o“ ateitis JAV ir Europoje gali būti skirtinga
Abu pašnekovai sutaria, kad „TikTok'o“ ateitis JAV yra ganėtinai aiški, kadangi Kinija yra tiesioginė Vašingtono strateginė oponentė.
Tad, realiausia, kad „TikTok'as“ bus nupirktas iš ją valdančios „ByteDance“ kompanijos, o pati socialinių tinklų platforma taps dar vienu JAV įrankiu rinkti informaciją ir įsitvirtinti dirbtinio intelekto kovoje.
Vienas iš galimų „TikTok'o“ pirkėjų gali būti JAV programinės ir techninės įrangos gamintojas „Microsoft“. Panašų ėjimą šį kompaniją padarė ir 2016 metais, kuomet už 26,2 milijardo eurų buvo nupirkta profesinių socialinių tinklų bendrovė „LinkedIn“.
Visgi, J. Špakauskas sako, kad priešingai nei JAV, Europos valstybės Kiniją vertina skirtingai, tad vargu ar Senojo žemyno šalys paseks Vašingtono pavyzdžiu.
„Yra daug įvairiausių skirtingų ryšių. Mes lietuviai, pajutome tą kinišką šilumą ir žinome, kad ačiū nereikia. Bet Europoje to sentimento į Kiniją ir interesų yra labai daug ir įvairių. Tai ar Europoje automatiškai taip įvyks toks pat deinvestavimas, labai abejoju“, – komentuoja ekspertas.
Dirbtinis intelektas pasitelkiamas manipuliacijai
J. Špakauskas pasakoja, kad šiuolaikinių technologijų dėka, žmonės gali matyti unikaliai jiems pritaikytą turinį. O tas turinys yra pritaikytas naudojantis tūkstančių signalų pagalba. Pavyzdžiui, analizuojama, kas žmogui yra įdomu ar ne, kiek laiko jis žiūrėjo tam tikrą turinį ar kokios buvo to žmogaus veido išraiškos.
Be to, naudodamasis šiais signalais, dirbtinis intelektas netgi gali nustatyti ar žmogus turi kokį nors psichikos sutrikimą, o tai suteikia dar didesnę galimybę sumanipuliuoti vartotoju. Ypač gerai šiuolaikinės technologijos gali atpažinti asmenis, turinčius bipolinį sutrikimą.
„Įsivaizduokite, aš vieną dieną esu tame sutrikimo spektre ir gaunu reklamą – kelionės pasiūlymą – skrydį į Las Vegasą pirmyn ir atgal, kainuojantį 100 eurų. Į jį įeina nakvynė viešbutyje, be abejo, jo apačioje yra kazino. Aš ten nuvykstu, nes gi fantastiškas pasiūlymas. Pralošiu visus savo pinigus, grįžtu visas sugniuždytas ir kokią išvadą padarau? Kad aš buvau silpnas, aš asmeniškai buvau silpnas. (..) Mumis gali taip meistriškai sumanipuliuoti, kad tai nulems mūsų ir mūsų vaikų ateitį, o kaltų nebus“, – duoda pavyzdį J. Špakauskas.
M. Maldeikis komentuoja, kad socialiniuose tinkluose pateikiama informacija ir kuriami algoritmai turi būti traktuojama kaip politikos dalis, kuri gali nulemti visų mūsų ateitį. O dabartiniai socialinių tinklų steigėjai turi net didesnę galią nei demokratinių valstybių vadovai. Kita vertus, autokratinės valstybės pradėjo naudoti šias technologijas manipuliacijoms.
„Kinija turi savo suverenų internetą ir informacinę erdvę, Rusija turi savo suverenią informacinę erdvę, suverenų internetą realiai. Jei mes kalbame apie vakarus ir šiuo atveju Europos Sąjungą, mes neturime. Visa informacija apie mus išeina, yra vienas kitas ribojimas, bet realiai esame skaitmeninė JAV kolonija. Esame didžiausia rinka pasaulyje, bet visiškai nemokame to išnaudoti“, – tvirtina M. Maldeikis.
Lietuva turi „parodyti stuburą“
J. Špakauskas akcentuoja, kad nors Lietuva ir nėra stipri ir reikšminga rinka, tačiau politikai vis tiek turėtų aktyviau bendrauti su socialinių tinklų įmonėmis, pritaikyti jiems savo sąlygas bei reguliuoti Lietuvos skaitmeninę erdvę. Tai ypač svarbu, turint omenyje ir Rusijos keliamą grėsmę Lietuvai.
„Tai ko labiausiai bijo šitos technologijų bendrovės, tai yra precedentas. Lietuva, kaip šalis, be abejo, yra absoliučiai nereikšminga rinka. Bet jeigu Europos Sąjungos ir NATO narė priimtų tam tikrą įstatymą, kuris „atsakytų už bazarą“, tai tas sentimentas ir „Google‘o“ ir „Facebook‘o“, ir „TikTok'o“, pasikeistų momentiškai“, – sako „Bitė Lietuva“ atstovas.
