Esant itin jautriam laikotarpiui dėl kibernetinių atakų ir geopolitinės situacijos, gavę iš mokyklos administracijos laiškus, primenančius apie privalomą komplektavimo tarnybos anketos užpildymą, žmonės pradėjo kvestionuoti, ar tai tikrai nėra sukčių darbas.
Žmonės suabejojo informacijos patikimumu
Apie papildomus priminimus dėl naujos tvarkos pasitikrinti sveikatą iš anksto nebuvo pranešta, todėl socialiniuose tinkluose išplito raginimai nepildyti jokių anketų, žmonės vieni kitus ragino laukti oficialios informacijos iš Krašto apsaugos ministerijos ir nepasikliauti niekuo, kad nepapultų į sukčių pinkles.
„Kariuomenė pradeda per mokyklas ieškoti būsimų kareivių. Nepildykite šių anketų kol negausite oficialaus šaukimo patikrinimui, neatiduokite savo vaikų taip lengvai maitvanagiams“, – socialiniuose tinkluose rašė vyras.
Vis dėlto, Krašto apsaugos ministerija (KAM) naujienų portalui tv3.lt patvirtino, kad tai – ne sukčių darbas.
„Švietimo įstaigos tokios pareigos neturi, tačiau Krašto apsaugos ministerija išsiuntė visoms mokykloms prašymą paviešinti KAM parengtą informacinį paketą vyresniųjų klasių moksleiviams ir jų tėvams apie karo prievolės pokyčius, aktualius 17 metų sulaukusiems jaunuoliams.
Šio prašymo tikslas – maksimaliai pasiekti ir pateikti informaciją tikslinėms visuomenės grupėms, kurioms yra svarbu sužinoti apie privalomąją pradinę karo tarnybą ir jos pokyčius“, – praneša ministerija.
Kritika KAM komunikacijai
Situaciją dėl KAM komunikacijos ir žmonių įsibaiminimo pakomentavo ir politikai.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Giedrimas Jeglinskas naujienų portalui tv3.lt nurodo, kad apie tokią tvarką ir švietimo įstaigos siunčiamus pranešimus savo bendruomenės nariams, labai aiškiai privalo pranešti KAM.
„Tai turi būti labai aiškiai komunikuojama, žinant, kaip jautru šiuo metu yra visuomenėje dėl kibernetinių atakų ir šiaip duomenų vagysčių, todėl tai reikėtų labai sužiūrėti ir čia jau yra atsakomybė Krašto apsaugos ministerijos.
Aš manau, kad jeigu vis dar tos informacijos nėra, tai yra rimtas klausimas, kaip Krašto apsaugos ministerija rimtai žiūri į šitą reikalą. Aš vėlgi paraginčiau ministeriją greičiau imtis tų veiksmų ir tikėsimės, kad jie ištaisys šitas klaidas ir neapsižiūrėjimus“, – nurodo G. Jeglinskas.
Gaižauskas apie KAM: „Kalba vieną, o darbais daro visiškai ką kita“
Tokią KAM komunikaciją kritikuoja ir „valstietis“ Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Dainius Gaižauskas.
Pasak politiko, šiame jautriame laikotarpyje, žmonės ignoruoja tokio tipo žinutes, o dažnu atveju jomis ne tik netiki, bet ir įtarinėja, kad tai netiesa.
„Žinome, kad dabar išties labai daug sukčiavimų, kibernetinių atakų, iš mums priešiškų valstybių labai daug propagandinių veiksmų. Tokios žinutės be jokio išankstinio informavimo sukelia daug įtampos ir nežinojimo.
Ar tikrai Krašto apsaugos ministerija, kuri save pozicionuoja kaip labai profesionalią, aiškią ir labai daug dėmesio skiriančią šiam procesui, nieko nepasakiusi, nepriminusi, per mokyklų elektroninius paštus arba žinutes, siųs informacinius pranešimus, kad ateitumėte tikrinti sveikatą. Tokios abejonės sukelia įtampą mokyklose, kad tai galimai sukčiavimo atvejis“, – aiškina D. Gaižauskas.
Tokią ministerijos komunikacija jis vertina kaip nekompetenciją ir svarbaus veiksmo diskreditavimą.
„Tas dėmesio nekreipimas į smulkmenas, bet tai nėra smulkmenos ir tai daro didelę žalą, ypatingai dabartinėje situacijoje, kai mes kalbame apie gynybą, kaip apie vieną pagrindinių strateginių ir svarbiausių uždavinių, kurį Lietuvos Respublikos valstybė turi išsikėlusi.
Tai mano nuomone labai prastai komunikuoja ir visiškai į kitą pusę nei reikia. Tokie paslydimai rodo, kad kalba vieną, o darbais daro visiškai ką kita“, – nurodo D. Gaižauskas.
Sinica: „Vargu, ar reikia priminimo prieš priminimą“
Vis dėlto kitokią nuomonę turi Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis parlamentaras Vytautas Sinica. Politikas pasisako nesantis kritiškas dėl susidariusios situacijos.
„Niekada nebūna per daug to informavimo iš anksto rizikų valdymo, bet kaip iš anksto pranešti apie pranešimą. Tas pranešimas iš anksto lygiai taip pat šitoje situacijoje, kurioje šiomis situacijomis gyvename, galėtų sukelti kažkokius įtarimus“, – sako V. Sinica.
Politiko teigimu, yra natūralu, kad dabartinėje situacijoje yra žmonių, kuriems kyla įtarimų, yra nepatenkinti ir piktinasi.
„Kaip yra tie emergency [skubūs] pranešimai siunčiami ir jau turbūt niekam nekyla abejonių, kad jų nesiunčia sukčiai, tai gal tokia priemone naudotis, bet iš esmės aš nemanau, kad čia didžiulę klaidą darė Krašto apsaugos ministerija, jei reikia pasiekti gyventojus, tas yra daroma ir siunčia tą žinutę. Vargu, ar reikia priminimo prieš priminimą“, – komentuoja V. Sinica.
Dėl privalomos anketos pildymo
Socialiniuose tinkluose pasklidus įtarimams, jog tai gali būti sukčių darbas, kilo pasipiktinimas ir raginimai nepildyti jokių anketų, kol nebus gautos oficialios žinios.
Vis dėlto KAM nurodo, kad sulaukęs 17 metų, moksleivis per vieną mėnesį privalo susisiekti su karo prievolę administruojančia krašto apsaugos sistemos institucija ir pateikti duomenis ryšiams palaikyti: el. pašto adresą, faktinės gyvenamosios vietos adresą ir telefono numerį.
„Taip pat pagal karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymą pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai reikalingus dokumentus ir duomenis, karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodytu laiku atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją arba pasitikrinti sveikatos“, – nurodo KAM.
Siekiant nepakibti ant sukčių galimų pinklių, moksleiviai turėtų įsidėmėti, kad minėtus duomenis gali pateikti užpildę karys.lt puslapyje pateiktą anketą arba duomenis pateikti el. paštu atitinkamam Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos teritoriniam padaliniui ir pridėję asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nuotrauką.
Įsigalioję pokyčiai karo prievolės srityje
KAM primena, kad nuo 2025 metų sausio 1 d. visi 17 metų sulaukę jaunuoliai privalo susisiekti su Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (KPKT) teritoriniu padaliniu ir pateikti savo kontaktinius duomenis. Tai būtina padaryti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo 17-ojo gimtadienio, siekiant užtikrinti sklandų karo prievolininkų šaukimo procesą.
„Šiemet pirmą kartą 17-mečiams jaunuoliams pirminė sveikatos patikra bus atliekama elektroniniu būdu. Tam bus naudojami asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir pačių jaunuolių pateikti duomenys apie jų sveikatos būklę. Atvykti į medicininį patikrinimą nereikės. Taip siekiama pasiruošti būsimai karo prievolės pertvarkai, kuri startuos 2026 metų sausio 1 dieną.
Šie pakeitimai yra dalis pasirengimo didesnei karo prievolės reformai, kuri įsigalios 2026 metais. Nuo 2026 metų į karo prievolininkų sąrašus bus įtraukti visi paskutinių klasių ir baigę mokyklą bei sulaukę 18 metų jaunuoliai, taip pat jaunuoliai nuo 18 iki 22 metų, kurie sąrašų sudarymo metu nestudijuos aukštosiose mokyklose.
Tarnyba nebus atidedama studentams, kurie į aukštąją mokyklą įstos po jų įtraukimo į prievolininkų sąrašą“, – nurodo ministerijos atstovai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!