„Šiuo metu kalbamės su ministru“, – po susitikimo su prezidentu žurnalistams pranešė STT direktorius Linas Pernavas.
Prezidentas Gitanas Nausėda su teisėsaugos institucijų vadovais trečiadienį aptarė situaciją dėl krašto apsaugos sistemos pirkimų po atsistatydinančio krašto apsaugos ministro A. Anušausko pareiškimų apie galimą korupciją sistemoje.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys po susitikimo teigė, jog šalies vadovas tarnybų užklausė informacijos, susijusios su galimų konkrečių asmenų, politikų dalyvavimu „viename ar kitame ar tai pirkime, ar tai procese, ar tai projekte“, ir tikisi atsakymus gauti iki paskiriant naują krašto apsaugos ministrą.
„Prezidentas tikis gauti jau vykstant pačiam skyrimo procesui ir detaliau, jei tokios būtų, nes taip negali būti Lietuvoje, kaip kad kažkur kažką pamini, nupaišai debesėlį virš galvos ir pasilikt su tuo debesėliu vaikščioti. Turi būt aiškumas ir konkretumas: jeigu yra kažkokie epizodai, juos reikia ištirti ir išsiaiškinti, o ne vaikščioti nežinioje“, – pažymėjo K. Budrys.
Anušauskas prakalbo apie galimą korupciją
ELTA primena, kad šeštadienį iš pareigų pasitraukiantis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pareiškė darbo ministerijoje metu susidūręs su „grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejais“.
„Man teko užtrenkti duris kompanijoms, kurios mėgino neteisėtų atlygių siūlymu papirkinėti krašto apsaugos darbuotojus. Bet jos rado atviras duris pas kitus politikus, o Krašto apsaugos ministerija iškart gavo politikų pasiūlymus ir laiškus „daugiau kalbėtis“, – kalbėjo ministras, informuodamas, kad apie tai yra perdavęs informacijos ir Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT).
Ši savo ruožtu pranešė, kad šiuo metu ikiteisminių tyrimų, susijusių su Krašto apsaugos ministerija (KAM), nėra pradėjusi. Visgi, tarnyba patvirtino iš ministerijos sulaukusi informacijos apie Seimo narį Raimundą Lopatą.
Pastarasis tvirtino, kad nėra aišku, ar STT analizuojami duomenys susiję su juo pačiu, ar su galima korupcija pačioje KAM. Visgi, antradienį, tikslinant aplinkybes, STT politiką apklausė kaip liudytoją.
Lygiai taip pat nedelsiant sustabdyti bet kokius planus didinti ar įvesti naujus mokesčius, nedelsiant išspręsti klausimą dėl vartojimo mokesčių būtiniausioms išgyvenimo reikmėms sumažinimo ir imtis kitų priemonių įtampai visuomenėje likviduoti. Ir nieku gyvu nesinaudoti situacija visuomenės laisvėms ir teisėms suvaržyti, išorinės grėsmės pretekstu net nebandyti prastuminėti visuomenės daugumai kategoriškai nepriimtinų sprendimų.
Prasidėjęs karas iš esmės pakeitė situaciją, veikimo būdus, priešininkų galimybes, suskaldė ir, valdžiai bei jos pakalikams tiesiogiai tą skatinant, supriešino visuomenę labiau už pandeminę psichozę. Kaip ir reikėjo tikėtis, laikinieji Lietuvos teritorijos administratoriai apie jokį valstybei būtiną solidarumą ir vienybę su visuomene net negalvoja.
Dešimtmečiais konservatorių opozicijai buvo klijuotos antipatriotizmo, putinofilų, vatnikų etiketės. Ukrainos tragedija nedelsiant pasinaudota savo naudai, tarsi to būtų ilgai laukta ir tam ruoštasi. Pradėtas beprecedentis kitaminčių persekiojimas ir opozicijos naikinimas, kartais net pačios opozicijos lyderių rankomis, ką gerai iliustruoja N.Puteikio ir K.Krivicko, patapusių aršiais valdžios oponentų persekiotojais, pavyzdys.
Šis persekiojinas niekur oficialiai nepaskelbtas ir juridiškai yra nelegalus, bet patyliukais ir piktžiugiškai palaikomas, aktyvistų chunveibinų entuziastingai vykdomas ir neviešai valdančiųjų visuotinai remiamas. Lietuvos politiką ir žiniasklaidą privatizavę jėgos nelabai bijo opozicijos, kuri jau išsigando, pasidavė ir sulindo į krūmus, visiškai nebijo atskirų žmonių, nes po vieną piliečiai yra bejėgiai. Jie bijo organizuotų piliečių, kurie kartu yra jėga.
Pagrindinis smūgis nukreipiamas prieš pastaraisiais metais išryškėjusius visuomenės protestinės dalies lyderius, tapusius žmonių vilčių ir interesų reiškėjais. Ir prieš jų sukurtas organizacijas, visų pirma – Lietuvos šeimų sąjūdį ir Sveikatos teisės institutą, kuriuos sutriuškinus valdantieji pasijustų saugiai.
Dabar po visus viešus tekstus, feisbuko paskyras knisamasi kelių metų gyliu. Ieškoma bet kokių nepalankių pasisakymų prieš Ukrainą ir už Rusiją, pakanka net mažiausio įtarimo dėl pritarimo tam, kas vyksta. Sisteminė žiniasklaida laukte laukia naujų “tyrimų“ rezultatų, isterinis fonas jau sukurtas, gali būti imamasi juridinių veiksmų tolesniam visuomenės įbauginimui ir jos organizacijų likvidacijai.
Taip, mes jau dabar esame kare. Kare su valstybę užvaldžiusiomis, iš esmės antivalstybinėmis grupuotėmis, kurioms melas, klasta, visuomenės klaidinimas ir apgaulė yra natūralus veikimo būdas. Aktyvioji visuomenės dalis dabar yra pagrindinis vidaus priešas, kurį jiems reikia sunaikinti ir jie panaudos tam viską, kas tik įmanoma ir neįmanoma.
“Liberalieji“, “laisvieji“ ir “konservatyvieji“, o iš tikrųjų – naujieji bolševikai – pasirinko tolesnio vidinio karo prieš visuomenę kelią. Karo metu visada iš tamsos atsėlina marodieriai – ir primityvūs krautuvių, atokių sodybų plėšikai bei prievartautojai, ir “inteligentiški“ homjaunuoliai, pajutę gerą progą įteisinti visuomenei nepriimtinas “vertybes“.
Vėl stums savo “partnerystes“ ir “šeimas“, įvedinės totalitarizmo cenzūrą “neapykantos kalbos“ įstatymais. Vėl diegs konstitucinę tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus pažeidžiančias “daugialytiškumo“ nuostatas nuo pat vaikų darželių, narkotikų legalizavimą. Juk karas – tokia proga įvesti totalitarizmo diktatūrą ir kitokių nuomonių cenzūrą!
Visi visuomenės protestai veidmainiškai, de jure bus leidžiami, bet de facto uždrausti. Jeigu tu prieš globalizmo idiotizmą, vadinasi tu prieš Ukrainą ir esi “vatnikas“. Visuotinai jau ieškoma valdžios priešų, o konstitucinė žodžio ir susirinkimų laisvė galioja tik saviesiems.
Šimašoidai ir užingridai patiria daugybinius orgazmus – kaip ilgai jie šios progos laukė! Dabar visus išsigimusios valdžios kritikus paskelbs valstybės priešais ir konservų bulvės vėl žydės! Ir jokių jums prigimtinės šeimos minėjimų tarptautinę šeimos dieną Vingio parke!
Ir ant visko, dėl ko pergyvenot ir naktimis nemiegojot, rengėtės geriausiais rūbais kaip į šventę, važiavot su vaikais, vėliavomis ir verkėt apsikabinę atsisveikindami, džiaugėtės grįždami į savo miestus ir kaimus, jiems nusispjaut. Ir ant visko, ką ilgai, iki senatvės prisiminsit ir galvojat, kad neteisybės košmaras baigėsi ir ant jūsų visų – taip pat.
Jokių jums tradicinių tradicinių šeimų, jokios vaikų apsaugos nuo neomarksistinės lytiškumo ideologijos brukimo nuo pat darželių, jokios pagarbos didžiulės daugumos savo piliečių norams, žmonių lūkesčiams ir Tautos referendumu priimtai Konstitucijai. Seimo buldozeris jau kliurksi įjungtas, greit pasklis nupirktos žiniasklaidos dūmų tvaikas.
Pažeidžianti Konstituciją “partnerystė“ ir Stambulo konvencija, prieštaraujantis Konstitucijos nuostatoms Rinkimų kodeksas bus stumiami neatsižvelgiant į nieką. Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymas, kuriuo draudžiama skleisti Konstitucijai prieštaraujančią šeimos sampratą (nors to valdantieji ir šiaip nesilaikė), bus “pataisytas“ ir genderistinė propaganda liesis laisvai.'''
