Rugsėjo 10 d. rytą trylikos aukštų daugiabutį Kaune sudrebino sprogimas. Išdužo vieno buto langai ir įstiklintas balkonas, apdegė baldai.
Paaiškėjo, kad nelaimės kaltininkas sprogęs kraunamas elektrinis paspirtukas. Bute gyvenę nuomininkai paspirtuką krovė prieškambaryje, tuomet ir sprogo baterija, plykstelėjo ugnis ir patalpos prisipildė juodų dūmų, pasklido svylančių laidų smarvė.
Iš buto išgelbėti vaikinas ir mergina. Pora prisikvėpavo dūmų, jie nuvežti į ligoninę. Su specialiais kvėpavimo apartais įėję į buto vidų, ugniagesiai išgelbėjo persigandusį katiną, rado jį pasislėpusį po lova.
Rugsėjo 12 d. Vilniuje, keturių aukštų pastate, įvyko gaisras. Butas degė atvira liepsna, išdegė kambarys ir koridorius, bute rastas negyvas katinas. Iš viršutinių namo aukštų buvo evakuojami žmonės.
Per gaisrą sužeistas vienas žmogus, jis apdegė ranką. Iš viso nukentėjo apie 20 butų. Vienai šeimai sostinės savivaldybė suteikė laikiną apgyvendinimą.
Pirminiais duomenimis, nelaimė įvyko galimai sprogus paspirtukui.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, paspritukų gaisrų daugėja ir jie pridaro vis daugiau žalos, vien šiemet jau sprogo ir degė 11 elektrinių paspirtukų. Pernai per metus tokių gaisrų iš viso kilo 10.
Kodėl užsidega paspirtukai?
Kaip praneša PAGD, viena pagrindinių tokių gaisrų priežasčių – elektros instaliacijos arba ličio baterijos avarinis darbo režimas, mat paspirtuko varomoji jėga, arba „širdis“, yra elektros energija, ji kaupiama ličio baterijose. Dažniausiai paspirtukai gali užsidegti dėl metalinio korpuso, apsaugančio bateriją nuo mechaninio pažeidimo, pažeidimų.
Dėl ličio baterijos degimo ypatybių iš pradžių pasirodo dūmai, po kažkiek laiko jie išsiveržia iš baterijos korpuso, o vėliau įsižiebia ugnis. Gaisras tampa panašus į degių dujų, besiveržiančių iš angos, gaisrą.
Kadangi ličio baterijų užsidegimas ir degimas yra specifinis (nepanašus nei į celiuliozės, nei į degių skysčių gaisrus), todėl ir jų gesinimas yra kitoks.
„Gesinti gaisrą tokios konstrukcijos viduje yra sunkiausia. Efektyviausia, kai gesinimo medžiaga patenka tiesiai į degimo zoną, tad paspirtuko ličio baterijos gaisro gesinimas yra iššūkis. Čia standartiniai gaisro gesinimo sprendimai netinka.
Mobiliojo telefono ar nešiojamojo kompiuterio gaisrą puikiai galima užgesinti įdėjus jį į indą su vandeniu. Paspirtukui indo su vandeniu sunkiai rasi. Standartinės gaisro gesinimo priemonės, kuriomis gali pasinaudoti gyventojai, pavyzdžiui, gesintuvai, šiuo atveju gali būti neefektyvūs. Gesintuvo čiurkšlė nepasieks gaisro židinio metalinės dėžės viduje“, – sako Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Praktinio parengimo skyriaus vyriausiasis specialistas Tomaš Veliseičik.
Geriausias sprendimas, pasak specialisto, tokį gaisro židinį gesinti vandeniu, nes ličio baterijas reikia šaldyti.
Išskyrus tuos atvejus, jeigu paspirtukas užsidega įkrovimo metu. „Tuomet jo gesinti vandeniu negalima. Nebent prieš pradedant gesinti jis išjungiamas iš elektros tinklo“, – pataria T. Veliseičik.
Užsidegusio paspirtuko gesinimas – specifinis
Jeigu paspirtukas užsidegė patalpoje, pirmiausia, reikia išjungti jį iš elektros tinklo ir kviesti ugniagesius gelbėtojus. T. Veliseičik primena, kad sprendimą būtina priimti greitai.
„Reikia nepamiršti, kad degimo metu išsiskiria pavojingi degimo produktai, kurie gali sukelti pavojų žmogaus gyvybei ir sveikatai“, – teigia ekspertas.
Jeigu yra galimybė, degantį paspirtuką reikia patraukti kuo toliau nuo degių medžiagų, taip stabdant gaisro plitimą.
Jeigu nėra pavojaus nudegti ar gauti elektros smūgį, galima pradėti paspirtuką gesinti pačiam.
„Čia kažkiek padėtų bet koks gesintuvas: jis galbūt neužgesins pačios baterijos, bet apgesins kitas degias medžiagas. Bet iš esmės tokio gaisro gesinimui reikia daug vandens“, – sako T. Veliseičik.
Ekspertas primena, kad baterijos turi nedidelį kiekį elektrolito, todėl po gaisro sudegusį paspirtuką reikia transportuoti atsargiai. Ličio baterijos turi pakartotino užsidegimo tikimybę, tai reiškia, kad maždaug per 12 val. paspirtukas gali vėl užsidegti.
Jeigu paspirtukas užsidegė važiuojant, reikia kuo greičiau sustoti. Svarbiausia, nenumesti paspirtuko šalia degių medžiagų, pastato sienos. Jeigu įmanoma, parankinėmis priemonėmis bandyti jį užgesinti, ir, žinoma, kviesti ugniagesius.
Paspirtuko baterijos elektrolitui patekus ant odos, ją reikia nuplauti švariu vandeniu.
Gyventojai daro esminę klaidą – tai gali kainuoti gyvybę
Svarbu ne tik, kaip paspirtukas kraunamas, bet ir kur. Kartais gyventojai palieka paspirtukus prieškambaryje, laiptinėje ar kitose patalpose, nenorėdami jų laikyti savo kambaryje, tačiau T. Veliseičik perspėja, kad tai gali būti pavojinga.
„Pastebėjau negerą tendenciją, kad paspirtukai įkraunami įstaigų laiptinėse, evakuacijos keliuose. Laiptinė yra evakuacijos kelias, kuriuo žmonės evakuojasi esant būtinybei. Ta pati taisyklė galioja ir bute. Jeigu paspirtukas bus įkraunamas prie išėjimo ar balkonų durų, tuomet kilęs gaisras užtvers kelią saugiam išėjimui iš patalpos. Todėl paspirtuko įkrovimo vietą reikia parinkti taip, kad galimo gaisro atveju galima būtų saugiai, be kliūčių, pasišalinti iš patalpos“, – pažymi T. Veliseičik.
Ekspertas primena, ką būtina padaryti paspirtukų naudotojams
Dažnu atveju gaisrai kyla pasyviu įrenginio naudojimo metu, tai yra jį įkraunant, sako „Lietuvos draudimo“ pranešime cituojamas Klientų aptarnavimo centro vadovas Mantas Norkus.
Eksperto teigimu, įkraunami elektriniai paspirtukai, kaip ir kiti ličio jonų baterijas naudojantys įrenginiai, turi nustatytus saugaus eksploatavimo kriterijus. Pagrindiniai iš jų:
- neleisti baterijoms visiškai išsikrauti;
- naudoti originalius įkroviklius;
- vykdyti periodinius įrenginio patikrinimus autorizuotuose servisuose.
„Taip pat labai svarbu nuolat tikrinti, ar įrenginio baterija ir pats įkroviklis nekaista, neskleidžia kvapo. Tai pajutus, būtina nedelsiant atjungti įkroviklį, įrenginio jokiu būdu nebenaudoti ir kreiptis į autorizuotus specialistus. Jie padės nustatyti gedimą ir patars, ar įrenginys gali būti toliau naudojamas“, − pabrėžia M. Norkus.
Kaip vieną neatsakingo ir neatsargaus elgesio pavyzdžių jis įvardija ir bandymus išimti akumuliatorius. Tokie veiksmai gali ne tik panaikinti galiojančią prietaiso garantiją, bet ir, neteisingai bateriją įdėjus atgal, sukelti gaisrą. Be to, draudžia akumuliatorių ardyti ar į jį kišti įrankius. Tai gali sukelti elektros šoką, sužeidimus, nusideginimus, o taip pat pakenkti pačiam prietaisui.
Ekspertas pabrėžia, kad nemaža elektrinių paspirtukų dalis yra įsigyjama antrinėje rinkoje – atvežami iš užsienio šalių arba perkami naudoti Lietuvoje. Dažnas jo naudotojas netikrina įsigyto įrenginio techninės būklės autorizuotose atstovybėse, neturi informacijos, kaip ilgai ir kokiomis sąlygomis įrenginys buvo eksploatuotas, kokia jo elektroninių komponentų ir mechaninių dalių būklė. Todėl rekomenduojama pirkti nenaudotus, patikimo gamintojo paspirtukus.
5 pagrindinės taisyklės saugiam elektrinių paspirtukų naudojimui
- Paspirtuko pakrovimui naudoti originalų įkroviklį. Nusprendus naudoti kitą kroviklį rekomenduojama pasitarti su specialistu ar gamintoju ir įsitikinti, ar jis tinkamas paspirtuko įkrovimui, kilus abejonėms neoriginalaus įkrovikli nenaudoti;
- Sugedus įrenginio akumuliatoriui, jokiu būdu neardyti jo patiems. Toks ardymas gali lemti ne tik baterijos pažeidimus, teisės į garantinį taisymą praradimą, bet ir toksiškų, sveikatai ir aplinkai pavojingų medžiagų išsiskyrimą;
- Neignoruoti įkroviklio ar baterijos gedimo požymių. Sugedusio ar netinkamai veikiančio įrenginio nebenaudoti, o paspirtuko techninio aptarnavimo ir remonto darbus patikėti šios srities specialistams;
- Nepalikti įkroviklių rozetėse, jei įrenginys nekraunamas. Taip pat atlikti periodinius įrenginio įkrovimus, kad būtų užtikrintas normalus baterijos tarnavimo laikas, jei įrenginys nenaudojamas ilgiau kaip keli mėnesiai;
- Įsigyjant naudotą elektrinį paspirtuką, patikrinti jų techninę būklę autorizuotuose servisuose.
Vilniuje dėl paspirtuko sukelto gaisro nukentėjo 20 butų – kas atlygins žalą?
Užsidegę paspirtukai žalos pridaro ne tik bute, kuriame buvo, bet ir aplinkiniuose butuose. Štai ketvirtadienį Vilniuje dėl paspirtuko sukelto gaisro daugiabutyje nukentėjo 20 butų. Kas turėtų atlyginti žalą?
„Lietuvos draudimas“ žalą patyrusiems gyventojams rekomenduoja kreiptis į savo draudimo kompaniją. Žalos bus atlyginamos pagal turimas draudimo sutartis bei jų sąlygas.
„Lietuvos draudimas“ primena, kuo skiriasi draudimai ir kokią žalą jie gali padengti:
- Pasak draudėjų, turinti ir Namų turto, ir Pastatų draudimą, būtų atlyginami nuostoliai tiek už apdraustame būste esančius daiktus, tiek už pastato atkūrimą (atstatymą, remontą ir pan.). Pastato draudimu apdraudžiamos pastato sienos, lubos, grindys, stogas, langai, laiptai ir kita. Namų turto draudimas apdraudžia baldus, buitinę techniką ir kitą namuose esantį turtą.
- Turint Civilinės atsakomybės draudimą, būtų atlyginta netikėtai kaimynų turtui sukelta žala.
- Pasak draudėjų, svarbu pasirinkti ir tinkamą draudimo variantą, kad būtų dengiama kuo daugiau nuostolių. Įprastai draudžiant būstą minimaliu variantu, jis apsaugomas nuo pagrindinių rizikų: ugnies, vandens, gamtos jėgų, vagystės, stiklo dūžio. Gali atrodyti, kad šias rizikas apimanti apsauga yra pakankama, tačiau pasirinkus ne standartinę, o plačiausią apsaugą, apsidraudžiama nuo bet kokių staiga įvykusių turto sugadinimo, sunaikinimo ar praradimo įvykių.
kiek sutaupe tas 1 paspirtukas iskastinio kuro..... ir kiek pridarė gamtai žalos sudegindamas 20 butų?
Ir nebūtinai sėdmaišininkai, dabar per teliką net žviegia, apie žaliajį kursą, kur forumas bent vienas, apie daromą žalą??? LR/t kanalas valstybinis, prašom, o sako dar ne pedopartijos kanalas.... protopisimas ijungas, uz eurus.
Jau nekalbu, kas dėsis, kai iš laužyno pradės plūsti elektromobiliai.....
