Bylos duomenimis, Andrius dėl chuliganiškų paskatų padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl ko nukentėjęs asmuo neteko regos kaire akimi.
2022 m. birželio 20 d., apie 20.42 val., viešoje vietoje, ketvirtojo aukšto bendro naudojimo virtuvėje, Vilniuje, įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, iš pramoninės gamybos pneumatinio pistoleto ne mažiau kaip tris kartus šovė į nukentėjusįjį.
Pastarajam pataikė į kairę akį ir kaklą, tuo padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kiauline šautine kairės akies žaizda, poodine kraujosruva kairės akies vokuose, odos nubrozdinimu kakle. Dėl to nukentėjusysis neteko regėjimo kaire akimi.
Kaltės nepripažino
Kaltinamasis Andrius teismo posėdyje nurodė, kad kaltės nepripažįsta, paaiškino, jog įvykio metu kartu su drauge ir keliais draugais. Jie buvo žaidimo klube Savanorių prospekte.
Buvo blaivus, negali vartoti alkoholinių gėrimų, nes serga epilepsija, geria labai stiprius vaistus. Tuo laikotarpiu bute gyveno kaltinamojo mama ir brolis.
Kai įvyko tas įvykis, jau mėnesį ar daugiau kaltinamasis ten negyveno, bet atvažinėdavo kiekvieną dieną. Įvykio dieną iš žaidimų klubo namo grįžo su drauge.
Įvažiuodamas į kiemą pamatė, kad jame stovėjo daug pareigūnų mašinų, pasistatė mašiną (ją pastatė toliau, nes nebuvo kur jos statyti) ir lauke pasitikęs kaimynas pasakė, kad kažkas šovė kaimynui į akį, kokiam nesakė, tik kažkas iš ketvirto aukšto.
Kaltinamojo pareigūnai nieko neklausė. Kaltinamasis nuėjo į antrą aukštą, sėdėjo ir žiūrėjo pro bendros virtuvės langą, matė, kad pareigūnai apklausinėjo kažkokius kaltinamajam nepažįstamus žmones.
Andrius nurodė, kad 2022 m. birželio 20 d. nukentėjusiojo nematė. Kaltinamasis paaiškino, kad vyrą pažįsta, jis yra jo kaimynas.
Iki įvykio nebendravo su nukentėjusiuoju, tik pasisveikindavo, kaip su kaimynu. Konfliktų su juo nebuvo. Andrius nurodė, kad pas kaltinamąjį namuose buvo rastas pneumatinis ginklas, jį kaltinamasis nupirko tam, kad šaudytų į butelius.
Pistoletas šaudo guminėmis kulkomis, kurias kaltinamasis turėjo, nes jas įsigijo toje pačioje parduotuvėje, tuo pačiu metu, kaip ir ginklą.
Ginklą buvo išbandęs, žinojo kaip su juo elgtis. Įvykio dieną ginklo su savimi nenešiojo. Paskutinį kartą naudojo jį prieš įvykį gal mėnesį, nes pirmą kartą jis buvo įdomus, po to jis gulėjo ir viskas.
Ginklą laikydavo paprastai, kur būdavo vietos, ant stalo, ant palangės, jį galėjo paliesti bei paimti į rankas kiti asmenys. Apžiūrėti ginklą duodavo pašaliniams asmenims tik savo akivaizdoje.
Po įvykio, kuomet matė nukentėjusįjį su tvarsčiu, jo reakcija į kaltinamąjį buvo nekokia, kaip ir visada. Nebuvo jokių grasinimų, perspėjimų.
Kaltinamasis teigė, kad bandė pasikalbėti su nukentėjusiuoju, kai jį netyčia sutiko laiptinėje. Jis buvo kartu su savo žmona ar sugyventine, bet „kalba neišėjo“. Kaltinamasis klausė jo, kodėl jis taip pasakė, t. y., kodėl jis davė parodymus, kad neva kaltinamasis šovė.
Jis nieko neatsakė, o išėjo. Prieš tai, kai pamatė nukentėjusįjį su žmona, kaltinamasis buvo susitikęs su jo žmona, klausė dėl to įvykio, tuo metu ji pasakė: „ko tu čia lendi, prie ko tu čia iš vis ir nelįsk, kur tau nereikia“.
Nukentėjusiojo versija
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis pasakojo, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo, su juo nebendravo, žinojo, kad jis yra kaimynas.
Nukentėjusysis 2022 m. birželio 20 d. buvo bendro naudojimo virtuvėje ketvirtame aukšte su vienu kaimynu. Po darbo gėrė alų, buvo vakaras.
Virtuvėje buvo tik dviese su kaimynu. Ketvirto aukšto koridorius, kuriame yra virtuvė, būna neužrakintas, bet kas gali ateiti į tą bendro naudojimo virtuvę.
Iki įvykio buvo išgėrę po porą litrų 6 laipsnių stiprumo alaus. Langas buvo atidarytas, nukentėjusysis pro langą išgirdo kažkokius žodžius, nežiūrėdamas pro langą ir pro jį neišlindęs surėkė kažką atgal.
Po to sėdint su kaimynu, geriant alų, užėjo du vyrai ir nieko nesakę pradėjo šaudyti. Neatsimena kaip tie vyrai atrodė, buvo jauni vyrai.
Kaltinamasis nieko nesakė prieš šūvius. Po šūvių taip pat nieko nesakė. Nukentėjusysis nurodė, kad įvykio metu buvo neblaivus, bet atpažino ir įsidėmėjo kaimyną.
Be to, iki įvykio matė abiem akim, todėl į šovusį žmogų gerai įsižiūrėjo. Nukentėjusysis buvo ir yra įsitikinęs, kad tai tas pas žmogus.
Įvykio vietoje, po šaudymo, dar iki atvykstant policijai, buvo atėjęs asmuo, kuris nešovė į nukentėjusįjį, siūlė pinigų, kad nekviestų policijos. Nukentėjusysis atsakė, kad ne tu gi šovei, sakė, kad jam nieko nereikia.
Po šūvių nukentėjusiajam „iškrito“ akis, jis buvo šoke, neprisimena, kas iškvietė greitąją, bet jį išvežė į ligoninę. Ligoninėje susirinko medikai ir žiūrėjo, sakė, kad nematys daugiau ta akimi, kulka buvo išimta, darė operaciją.
Kitą dieną po operacijos jį apklausė policijos pareigūnai palatoje, ne reanimacijoje. Nukentėjusysis suvokė, ko jo klausė pareigūnai, buvo sąmoningas, duodamas parodymus. Po įvykio nukentėjusysis buvo sutikęs kaltinamąjį, bet tardytoja sakė, kad negalima su niekuo šnekėti.
Teismo verdiktas
Teismas nusprendė vilnietį Andrių pripažinti kaltu dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo ir skirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš Andriaus 1132 eurus turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš Andriaus 10 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.
Šis nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
