Galiausia, jam teko amputuoti sutrupintą ranką. Nors šis įvykis nutiko prieš daugiau kaip dvejus metus, tačiau teismo sprendimas paskelbtas tik dabar.
Kaltę neigęs krovininio automobilio vairuotojas teismo buvo pripažintas kaltu dėl šio incidento. Jam paskirta bauda ir 2 metams atimtas vairuotojo pažymėjimas.
Ženkliai rimtesnė našta užkrauta draudimo bendrovei, kurią teismas įpareigojo sumokėti 135 tūkst. eurų būsimų protezavimo išlaidų bei atlyginti 30 tūkst. eurų neturtinę žalą.
Įvykio aplinkybės
Bylos duomenimis, Arūnas K. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, per kurį buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Vyras 2019 m. birželio 19 d. apie 8.17 val. Vilniuje, Eišiškių pl., artėdamas link sankryžos su Užusienio gatve, vairavo krovininį automobilį „Maz“.
Jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto, kuriuo eismo dalyviai įpareigoti laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti asmenys privalo imtis visų būtinų priemonių.
Nustatyta, kad vairuodamas „Maz“ vyras elgėsi neatsargiai, artėdamas ir pravažiuodamas ta pačia kryptimi iš dešinės važiuojantį dviratininką, nesilaikė rekomenduojamo atstumo, nepaliko saugaus ir pakankamo tarpo iš dešiniojo šono bei kliudė dviratį.
Dėl to dviračio vairuotojas V. B. krito ir susižalojo. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų dviračio vairuotojui V. B. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
Kaltės nepripažino
Kaltinamasis Arūnas K. teisme savo kaltės nepripažino. Jis pasakojo, kad tą kelią gerai žino, ten 40 metų važinėja, turėjo sodą ir kasdien važiuoja 4 kartus tuo keliu, žino kiekvieną posūkį, kiekvieną duobę.
Per 45 metus vairavimo stažo nebuvo užvažiavęs net ant jokio gyvūnėlio. Patikino, kad yra profesionalas, turi visas kategorijas.
Dažnai lenkia motociklininkus, dviratininkus, nė karto net veidrodėlio nebuvo niekam užkabinęs. Vyras pasakojo, kad oras tą dieną buvo geras, matomumas puikus, švietė saulė.
Jis išvažiavo iš Metalo gatvės, pasuko į Eišiškių plentą. Jo automobilis autokranas, į priekį eina 4 metrų strėlė. Dviratininką matė maždaug 100-120 m atstumu.
Iki sankryžos buvo likę apie 150 metrų – yra posūkis į Užusienį, o paskui autobusų stotelė. Vyras teigė, kad nekeitė juostos, nekeitė greičio, kuris buvo maždaug 35–40 km/val.
Priekyje buvo automobilių kolona. Automobiliams lenkiant dviratininko nebematė, nes priekyje buvo krovininis automobilis.
Vairuotojas manė, kad dviratininkas, važiuodamas dešine juosta, pasuks į Užusienio gatvę. Viena moteris, kuri sakė, kad viską matė, taip pat galvojo, kad jis pasuks, nes už sankryžos kelias susiaurėja ir ten nėra šaligatvio, kuriuo būtų įmanoma važiuoti su dviračiu.
Važiuodamas per sankryžą Arūnas K. pajautė arba automatiškai pažiūrėjo į veidrodėlius ir pamatė, kad dviratininkas nukrito kartu su dviračiu.
Kadangi kranas sunkus, jis traška, kaltinamasis paties smūgio galimai nepajuto arba nepastebėjo. Kaip dviratininkas pateko avarijos metu po galiniu ratu, kaltinamasis pasakyti negalėjo.
Arūnas K. teigė, kad po incidento iš karto sustojo (galimai tuo metu kitas automobilis jam taip pat signalizavo) sankryžos viduryje, ten net liko žymės, pribėgo prie dviratininko, suteikė pirmąją pagalbą, perrišo ranką.
Dviratininkas pasakė, kad jam labai skauda, jog labai nori gerti, todėl Arūnas K. jam atnešė vandens. Aplink susirinkusių žmonių paprašė iškviesti greitąją. Greitoji atvažiavo po 8-10 minučių, o jis laukė policijos.
Nukentėjusysis gulėjo ant šaligatvio, jis jam paklojo striukę. Policija atvyko, patikrino kaltinamojo blaivumą. Vyras nebuvo išgėręs.
Atvažiavo ekspertai, apžiūrėjo automobilį. Kaltinamojo automobilis prieš porą savaičių buvo praėjęs techninę apžiūrą, buvo draustas. Arūnas K. teigė, kad labai gailisi dėl to įvykio, jam labai gaila žmogaus, kuris neteko rankos, bet savo kaltės nejaučia, nes važiavo savo juosta, greičio nekeitė. Jo automobilį dviratininkas turėjo pamatyti, gal kažkas nukreipė jo dėmesį.
Dviratininko parodymai
Nukentėjusysis V. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu pasakojo, kad įvykio vietą gerai pažįsta, nes 4 metus dirbo Aukštuosiuose Pagiriuose, važinėdavo su dviračiu ta gatve.
Su dviračiu jis važinėja praktiškai visą gyvenimą. Tą rytą, kokią 8 val., prieš darbą, kaip visą laiką važiavo pasivažinėti. Jo dviratis buvo elektrinis, bet jį vis tiek reikia minti pedalus, mat jis tik padeda įvažiuoti į kalną.
Nukentėjusysis pasakojo, kad dėvėjo liemenę, kuprinę, tačiau buvo be šalmo. Įvykio vietoje dviračių tako nėra. Jis važiavo savo juosta, kelkraščiu. Buvo autobusų stotelė, prieš sankryžą buvo nuo jos nusukęs gal 20 centimetrų, vien dėl to, kad pažiūrėtų, ar niekas nesuka į dešinę.
Pažiūrėjo, kad niekas nevažiuoja ir grįžo į savo juostą, važiavo toliau. Pridūrė, jog iki sankryžos nebuvo pirmos juostos, antra juosta tik nuo stotelės prasideda. Į juostą jis nelindo. Jį aplenkė „fūra“ ir už kelių akimirkų jis pamatė kraną, bet jis dar buvo toli.
Jis važiavo kažkur apie 30 km/val. greičiu ir jį užkabino „Maz“ bamperiu – nestipriai kliudė vairą (nuo smūgio lūžo rankena), vairas užsisuko į dešinę. Nukentėjusysis manė, kad išlaikys vairą, bet neišlaikė ir jis krito į kairę pusę bei atsirėmė į „Maz“ ratą.
Atsirėmęs jis stengėsi atsistumti ir nukristi kuo toliau nuo šios mašinos. Galimai jį pervažiavo galiniu ratu. Vyras matė, kad sunkvežimis iš karto sustojo. Vairuotojas išlipo iš automobilio ir suteikė pirmą pagalbą.
Dviratininkas tikino, kad važiavimo krypties nekeitė, tik buvo atsisukęs pažiūrėti, ar niekas nesuka į dešinę, ir toliau važiavo. Anot jo, tarp jo ir sunkvežimio lenkimo momentu tikrai nebuvo 2 metrų atstumo.
Po eismo įvykio gydytojai pasakė, kad negalės nieko padaryti, prisiūti rankos, nes ši buvo visiškai sulaužyta. Metus laiko jis gulėjo ligoninėje, buvo atlikta gal 10 operacijų, 3 odos persodinimai.
Ranką amputavo 2020 m. pavasarį, kai jam sugijo įstatytos venos. Amputavus ranką gydytojai pasakė, kad valstybė deda tik plastikinius protezus, tačiau jam nereikia „manekeno rankos“.
Jis dabar pats labai daug ko negali padaryti. Gydytojai pasakė, kad yra protezas, kuris jaučia net šiltą ir karštą, bet toks jau 500 tūkstančių kainuoja, apie tai net nesvajoja.
Jam užtektų, kad galėtų suimti šluotą, pats apsitvarkyti, patalynę pasikeisti, nagus nusikirpti. Civiliniu ieškiniu prašo 127 tūkstančių rankos protezui kartu su operacija, 2 500 eurų už dviratį.
Dėl neturtinės žalos nurodė, kad prarado pajamas, jo atlyginimas buvo geras (buvo lankstymo – štampavimo mašinų derintojas), jį išleido į pensiją, dabar gauna 350 eurų.
Yra darbingas tik 35 procentus. Skausmai, kurie buvo, taip ir liko, anot gydytojų, tai labai ilgam, niekas negali pasakyti, kada praeis. Dviratininkas patikino, jog joks protezas jam rankos neatstos.
Teismo verdiktas
Teismas Arūną K. pripažino kaltu dėl sukelto eismo įvykio per kurį buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata. Jam paskirta 4 tūkst. eurų bauda.
Taip pat nuspręsta paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Iš draudimo bendrovės sužalotam dviratininkui priteista 457 eurai turtinės žalos atlyginimas. Taip pat 134 518 eurų būsimų protezavimo išlaidų bei 30 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
