Sostinės Vokiečių gatvėje atsidaranti įstaiga dėl karantino ribojimų vienu metu galės priimti keliolika lankytojų.
Mintis įkurti Vilniaus muziejų sostinės savivaldybėje buvo brandinama nuo 2018-ųjų, tačiau, kaip BNS sakė įstaigos Rasa Antanavičiūtė, planus tai padaryti 2020-aisiais sujaukė koronaviruso pandemija – atidarymo data buvo atidėta triskart.
„Muziejus susijęs su keliais faktoriais, vienas jų – artėjantis 700 metų miesto vardo paminėjimo jubiliejus. Kitas – ore tvyranti susidomėjimo Vilniumi banga. Manome, kad tai bus įdomu ir auditorijai, ne tik jubiliejiniam kalendoriui. Apskritai, ne tik Lietuvoje pastebimas dėmesys „mikroistorijoms“, aplinkai, kurioje žmonės gyvena. Manome, kad miesto muziejus, kalbėdamas apie mūsų miestą, gyvenamas vietas, atsakys į šiuos interesus ir poreikius“, – sakė R. Antanavičiūtė.
Pasak jos, vadovaujantis minėtų principu ir buvo parengta pirmoji paroda, skirta būtent kampiniam Vokiečių ir Mėsinių gatvių pastatui, kuriame įsikurs apie 500 kv. metrų užimantis muziejus. Čia kelis šimtus metų veikė Vilniaus skerdėjų-mėsininkų krikščionių cecho būstinė.
Čia taip pat veikė mėsinės, įvairios krautuvėlės, o laisvos patalpos buvo nuomojamos. Tarpukariu pastatas ir toliau buvo svarbus Vilniaus amatininkams, o jo ryšiai su sostinės cechais galutinai nutrūko tik 1940 metais. Po Antrojo pasaulinio karo čia apsigyveno nauji gyventojai. 1990-aisiais pirmasis aukštas vėl tapo komercinės veiklos vieta – čia atsidarė ir kurį laiką veikė parduotuvė „LondVil“. Patalpos ne sykį keitė savo išvaizdą ir paskirtį, kol galiausiai čia įsikūrė Vilniaus muziejus.
„Dalis parodos yra apie mėsininkus-skerdėjus, kita dalis yra apie miestą ir mėsą. Kadangi tų krikščionių skerdėjų cechas išnyko mums iš akiračio, bet jis šiame name buvo įsikūręs beveik 300 metų, tai norėjosi pasižiūrėti, kaip čia yra, kad mes nebeturime nei tokių cechų, nei bežinome, iš kur ta mėsa parduotuvių lentynose atsiranda. Pasekėme šią istoriją, taip pat paties namo raidą – kaip jis buvo rekonstruojamas, kaip keitėsi jo išvaizda, gyventojai“, – pasakojo muziejaus vadovė.
Vilniaus muziejaus istorija siekia praėjusio amžiaus pradžią – pirmoji mintis mieste steigti muziejų užfiksuota dar 1912 metais, tačiau projekto įgyvendinimo imtasi tarpukariu.
Grupė anuomet lenkiško Vilniaus intelektualų, miesto mylėtojų bei akademikų nutarė įkurti miesto muziejų, svarstytos patalpų galimybės, o miestiečiai jau buvo pradėję dovanoti muziejaus rinkiniui meno kūrinius, tačiau planus sujaukėAntrasis pasaulinis karas.
Patalpose muziejus įsikurs penkeriems metams, kol Vilniaus savivaldybė ras tinkamesnę vietą nuolatinei būstinei.
R. Antanavičiūtė sako, kad kol kas muziejuje dėl ribotų ekspozicinių erdvių veiks laikinos parodos, jos bus keičiamos keliskart per metus, pirmoji truks iki birželio ar kiek ilgiau. Lankytojai kviečiami registruotis iš anksto.
