Su tais viesulais reikia elgtis atsargiau, su vienu nedideliu ir nepaaiškinamu buvau pakilusi vaikystėje, kai rugiai buvo risami į gubas, o mes vaikai žaidėme slėpynių, tai su vienu tokiu surištu glėbiu ir pakilau, išgąstis ir nerimas buvo tėvams ir visiems vaikams, o aš sukuosi taip iš lėto ir šaukiu, o kaip gražu, kiek daug matosi. Valio aš skrendu, bet nusileidimas sunkiau, gerai, kad buvau isikabinusi į tą glėbį, tai taip ir nusileidau į ražienų lauką, savaitę sėdėt negalėjau. Jokių lūžių tik raziena aštriai subadė kojas. Geriau išvengti tokių atvejų ir nebandyti.