Tai 48-tas mirties nuo šios infekcijos atvejis Lietuvoje.
Anksčiau antradienį pranešta apie dar vieną mirties atvejį – Klaipėdos universitetinėje ligoninėje mirė senyvo amžiaus pacientė, prieš tai gydyta Kartenos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje.
Antradienio duomenimis, koronavirusas Lietuvoje nustatytas 1423 asmenims, 678 iš jų pasveiko.
Portalas tv3.lt primena, kad gegužės 1 d. vakare nuo koronaviruso sukeltos infekcijos mirė Alytaus miesto gyventojas. Asmuo priklausė 70–80 metų amžiaus grupei.
Balandžio mėnesį – 37 mirtys
Balandžio 28 d. vakare iš Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centro gautas pranešimas apie dar vieną mirties nuo koronaviruso sukeltos infekcijos atvejį Lietuvoje. Asmuo priklausė 75–80 metų amžiaus grupei ir sirgo gretutinėmis ligomis.
Balandžio 27 d. pranešta apie dar tris mirties atvejus. „Vienas miręs asmuo buvo 58 metų, bet rizikos grupei priklausė dėl gretutinių ligų, jam buvo leista gydytis namuose. Kitas miręs asmuo – 87 metų, jis buvo slaugomas namuose su COVID-19 diagnoze ir buvo hospitalizuotas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje balandžio 16 d., ten ir mirė", – sakė NVSC atstovė Rolanda Lingienė. Dar vienas atvejis užfiksuotas Kauno klinikinėje ligoninėje, mirė Vilkaviškio rajono gyventojas.
Balandžio 24 d. pranešta apie dar vieną mirtį Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Balandžio 23 d. patvirtintos dvi mirtys. Tai – 59-erių ukmergiškė, porą savaičių gydyta Santaros klinikose, ir Kretingos gyventojas gydytas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Asmuo priklausė 80–90 metų amžiaus grupei.
Balandžio 21 d. paskelbta apie 38-ąją koronaviruso auką – tąkart infekcija pasiglemžė Klaipėdos hospiso paciento gyvybę
Per balandžio 18–19 d. nustatyti dar 4 atvejai Klaipėdoje, kuomet mirusiam asmeniui buvo diagnozuotas COVID-19. Visi asmenys priklausė rizikos grupei. Penktadienį patvirtintas 33 mirties nuo COVID-19 atvejis., žmogus mirė Kauno klinikinėje ligoninėje. Mirusysis priklausė rizikos grupei.
Portalas tv3.lt primena, kad savaitgalį nustatyti dar 4 atvejai Klaipėdoje, kuomet mirusiam asmeniui buvo diagnozuotas COVID-19. Visi asmenys priklausė rizikos grupei. Penktadienį patvirtintas 33 mirties nuo COVID-19 atvejis., žmogus mirė Kauno klinikinėje ligoninėje. Mirusysis priklausė rizikos grupei.
Balandžio 16 d. patvirtintos dvi mirtys nuo COVID-19 – vienas atvejis Kauno klinikinėje ligoninėje, kitas – Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, abu priklauso rizikos grupei. Antradienį gauta informacija apie 5 koronaviruso aukas Lietuvoje. Tai patvirtino Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.
„Du pranešimai iš Santaros klinikų, vienas iš Vilniaus, kitas – iš Ukmergės. Vienas pranešimas iš Kauno klinikinės ligoninės apie Marijampolės gyventoją ir du pranešimai iš Klaipėdos universitetinės ligoninės. Vienas iš jų yra Klaipėdos gyventojas, o kitas pranešimas – apie Telšių apskrities gyventoją“, – teigė naujienų portalui tv3.lt NVSC Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė.
Balandžio 14 d. patvirtintos 3 mirtys nuo COVID-19. Vienas vidutinio amžiaus asmuo mirė sekmadienį Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose. Kitas asmuo mirė antradienį Kauno klinikinėje ligoninėje, jis priklausė rizikos grupei. Apie dar vieną atvejį, rizikos grupei priklausiusios 82 metų moters mirtį Klaipėdos universitetinėje ligoninėje patvirtino įstaigos direktorius Vinsas Janušonis.
Balandžio 13 d. pranešta apie rizikos grupės paciento mirtį nuo COVID-19 Kauno klinikinėje ligoninėje.
Balandžio 11 d. Lietuvoje patvirtintas dvidešimt trečiasis nuo koronaviruso infekcijos (COVID-19) atvejis. Asmuo mirė Kauno klinikinėje ligoninėje. Mirusysis priklausė rizikos grupei.
Balandžio 10-osios rytą pranešta apie 61-erių žinomo šalies imtynių treneris Valdo Jasočio mirtį, jam koronaviruso testas buvo atliktas po mirties. Asmuo mirė Respublikinės Šiaulių ligoninės klinikoje, skirtoje priimti pacientus, įtariamus dėl COVID-19 susirgimo.
Vėliau sveikatos apsaugos ministras A. Veryga informavo apie užfiksuotas dar 5 mirtis, kurias sukėlė COVID-19.
Balandžio 9 d. pranešta, kad dar vienas miręs asmuo, kuriam diagnozuotas koronavirusas – iškili mokslininkė Elena Stankūnienė. Tai – 16 mirtis nuo koronaviruso.
Balandžio 6 d. SAM pranešė, kad Respublikinėje Panevėžio ligoninėje mirė koronavirusu infekuotas žmogus. Tai – keturioliktasis mirties atvejis šalyje. Asmuo priklausė rizikos grupei.
Taip pat apie dar vieną atvejį pranešta Marijampolės ligoninėje. Tai – garbingo amžiaus žmogus, kuriam patvirtintas COVID-19, pranešė Marijampolės savivaldybės administracijos vadovas Karolis Podolskis.
Balandžio 5 d.patvirtintos dvi mirtys asmenų, kuriems buvo diagnozuota COVID-19 infekcija. Vienas žmogus buvo gydomas Respublikinėje Šiaulių ligoninėje ir priklausė rizikos grupei.
Tos pačios dienos vakarą pranešta, kad Santaros klinikose mirė 13-tas koronavirusu infekuotas žmogus. Vėliau Varėnos rajono meras Algis Kašėta socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo žinia, kad mirusysis – šeštadienį į Santaros klinikas paguldytas Merkinės gyventojas, priklausęs rizikos grupei.
Balandžio 4 d. taip pat pranešta apie dvi mirtis nuo koronaviruso – viena jų užfiksuota Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, kurioje mirė 83-ejų metų moteris. Kitas atvejis – Kauno klinikinėje ligoninėje, mirė taip pat rizikos grupei priklausęs žmogus.
Balandžio 2 d. pranešta apie 9 mirtį asmens, kuriam diagnozuotas koronavirusas. Apie atvejį pranešė Ukmergės rajono Administracijos direktorius Darius Varnas. Asmuo buvo prieš tai patekęs į ligoninę, tačiau ne dėl koronaviruso, testas jam buvo atliktas po mirties, jis priklausė rizikos grupei.
Kovo mėnesį – 8 mirtys
Kovo 31 d. patvirtinta 8-oji mirtis nuo koronaviruso. Tai – Vilniaus universiteto Santaros klinikose gydytas senyvo amžiaus žmogus, dvi dienos prieš tai atvežtas iš Ukmergės ligoninės Slaugos skyriaus.
Kovo 28 d. pranešta apie dvi koronavirusu užsikrėtusių žmonių mirtis. Vienas jų – 74 metų vyras, miręs kovo 26 dieną. Velionis buvo gydomas Ukmergės miesto ligoninėje, turėjo daug ligų. Apie kitą atvejį informavo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. SAM patvirtino, kad tai – brandaus amžiaus žmogus, rizikos grupės, anksčiau gulėjęs ligoninėje, turėjęs daug gretutinių ligų.
Kovo 27 d. pranešta apie 5-tą mirties nuo COVID-19 atvejį. Asmuo mirė Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, tai patvirtino Sveikatos apsaugos ministerija. Mirusysis priklausė rizikos grupei.
Taip pat apie du mirties nuo koronaviruso atvejus buvo pranešta kovo 25 d. Vienas jų – 79 metų rizikos amžiaus vyras, kuris gydėsi Ukmergės ligoninėje. Jam COVID-19 tyrimas buvo atliktas jau po mirties ir patvirtinta, kad buvo užsikrėtęs.
Kitas miręs pacientas – Respublikinėje Panevėžio ligoninėje gydytojas sunkios būklės rizikos amžiaus grupės pacientas.
Kovo 20 d. pranešta apie pirmąją mirtį nuo koronaviruso. Ukmergėje nuo koronaviruso mirė garbaus amžiaus moteris, kuri iš Ukmergės ligoninės buvo paleista kovo 19 dieną, pranešė sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis.
Kovo 24 d. pranešta apie mirusią 90-metę, kuri, naujienų portalo duomenimis, gulėjo toje pačioje palatoje su pirmąja auka. Pacientė kovo 16 dieną buvo išrašyta iš Ukmergės ligoninės. Dėl karščiavimo, bendro silpnumo kovo 23 dieną ji buvo atvežta į Santaros klinikas. Atlikus tyrimus jai nustatytas koronavirusas, ji gydyta intensyvios terapijos skyriuje.
Svarbiausia informacija apie koronavirusą
Koronavirusas yra naujos struktūros virusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms. Pagrindiniai jo simptomai yra panašūs į gripo: karščiavimas, kosulys, apsunkęs kvėpavimas ir kiti kvėpavimo sutrikimai. Sunkesniais atvejais koronavirusai sukelia plaučių uždegimą, sunkų ūmų respiracinį sindromą, inkstų nepakankamumą ar mirtį.
Pagal kovo 28 d. atnaujintą apibrėžimą, nuo šiol įtariamas COVID infekcijos atvejis apibūdinamas taip: asmuo su ūmia kvėpavimo takų infekcija (staigiai prasidėjęs bent vienas iš šių simptomų: karščiavimas, kosulys, apsunkintas kvėpavimas) IR nėra nustatyta kitos etiologinės priežasties, kuri paaiškintų šiuos simptomus IR 14 dienų laikotarpiu iki simptomų pradžios keliavo ar gyveno teritorijose, kur vyksta COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vietinis plitimas ar plitimas visuomenėje.
ARBA
Asmuo su ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomais IR buvęs artimame sąlytyje su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atveju. Be įtariamų atvejų laboratoriniai tyrimai dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atliekami ir šioms tiriamųjų asmenų kategorijoms (šios kategorijos asmenys yra tiriami dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) laboratoriškai ir tik patvirtinus atvejį apie jį yra pranešama ir pradedamos taikyti atvejo valdymo priemonės):
1) Asmuo su sunkia ūmia kvėpavimo takų infekcija (karščiavimas ir bent vienas kvėpavimo takų ligos simptomų – kosulys, apsunkintas kvėpavimas) IR kuriam būtina hospitalizacija IR nėra nustatyta kitos etiologinės priežasties, kuri paaiškintų šiuos simptomus.
2) Sveikatos priežiūros specialistai.
3) Kiti asmenys, kuriems pasireiškia ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomai. Tikėtinu atveju laikoma: toks atvejis, kurio tyrimas dėl 2019-nCoV yra neaiškus arba kurio tyrimai buvo teigiami atlikus pan-coronavirus vertinimą. Patvirtintas atvejis yra asmuo, kuriam laboratorijoje patvirtinta COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), nepriklausomai nuo klinikos ir simptomų.
SAM įsakymas numato, kad visiems į šalį iš užsienio grįžtantiems asmenims privalomas 14 dienų karantinas.
Tuo atveju, jei per 14-likos dienų izoliavimosi laikotarpį ligos simptomai neišsivysto, žmogus laikomas sveiku ir gali grįžti į įprastą gyvenimą.
Specifinio gydymo nuo naujojo koronaviruso sukeltos infekcijos nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Susirgusieji gali būti visiškai išgydyti, priklausomai nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada pradedamas taikyti gydymas.
Norint išvengti koronaviruso patariama laikytis bendrųjų higienos taisyklių: plauti rankas su muilu ir šiltu vandeniu, dezinfekuoti rankas, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo, ne mažiau, kaip 2–3 kartus per dieną vėdinti patalpas, kasdien valyti dažnai naudojamus paviršius kambaryje (pvz., naktinius stalelius, lovų rėmus ir kitus miegamojo baldus).
Žmonėms, kurie dirba namuose nuotoliniu būdu ir vengia socialinių kontaktų, kad nesukeltų pavojaus savo sveikatai, patariama buvimui lauke rinktis tokias vietas, kuriose yra sąlygos išlaikyti saugų atstumą apie 2 metrus (pvz., nuosavas kiemas, miškas, parkas ir pan.).
Čaplinskas: koronavirusas pavojingesnis vyresnio amžiaus žmonėms:
