• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Prezidentas Gitanas Nausėda ieškos būdų mažinti susipriešinimą su kultūros bendruomene, šiai toliau keliant reikalavimą atriboti „Nemuno aušrą“ nuo Kultūros ministerijos, teigia šalies vadovo patarėjas Mindaugas Bunza.

Prezidentas Gitanas Nausėda ieškos būdų mažinti susipriešinimą su kultūros bendruomene, šiai toliau keliant reikalavimą atriboti „Nemuno aušrą“ nuo Kultūros ministerijos, teigia šalies vadovo patarėjas Mindaugas Bunza.

REKLAMA

„Bendruomenė (…) turi savo poziciją, kurią prezidentas girdi ir supranta, tuo metu prezidento darbas, jeigu taip galima pasakyti, yra šalies vadovo ir tų namų darbų turbūt turime. Prezidentas ir vakar kalbėjo su premjere – lauksime, matysime, kokiomis kryptimis juda procesai ir tada galėsime pranešti apie artimiausius veiksmus“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė M. Bunza.

Taip jis kalbėjo anksčiau antradienį prezidentui susitikus su protesto akcijas prieš sprendimą Kultūros ministeriją perduoti „aušriečiams“ organizuojančiais kultūros bendruomenės atstovais.

REKLAMA
REKLAMA

Po susitikimo prezidento vyriausioji patarėja Jolanta Karpavičienė sakė, kad prezidentas dėkojo aktyvistams už vertybinę pilietinę poziciją ir palinkėjo nesusitaikyti su esama padėtimi, o kultūros atstovai vėliau teigė šiuos žodžius suprantantys kaip raginimą tęsti protestus.

REKLAMA

„Šiandienos pokalbis (…) yra ryškiausias žingsnis link to konstruktyvaus dialogo. Prezidentas ir pokalbio metu, ir kultūros bendruomenės atstovai minėjo, kad tas susipriešinimas prie gerų dalykų Lietuvai neprisideda“, – tikino prezidento patarėjas.

„Jeigu būtų tas sprendimas paprastas, nuo vieno žmogaus priklausantis, manau, jis būtų jau atliktas. Kadangi čia dalyvauja labai daug veikėjų, pirmiausia koalicijos partneriai, tai ir sprendimo paieškos yra šiek tiek sudėtingesnės“, – sakė M. Bunza.

REKLAMA
REKLAMA

Prezidentas pirmadienį teigė, kad naujasis kultūros ministras per kelis artimiausius mėnesius turės įrodyti, jog gali veiksmingai dirbti, ir siūlė I. Adomavičiui taikyti bandomąjį laikotarpį.

Tuo metu kultūros bendruomenės atstovai šio siūlymo teigė nepalaikantys.

Praėjusią savaitę šalies vadovui paskyrus „aušrietį“ I. Adomavičių naujuoju kultūros ministru, kilo pasipiktinimo banga – keliami klausimai dėl politiko kompetentingumo, taip pat kritikuotas ministro pasisakymas po susitikimo su prezidentu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ketvirtadienį Simono Daukanto aikštėje prie Prezidentūros buvo surengtas protestas – bene tūkstantis susirinkusių kultūros sektoriaus atstovų reikalavo, kad ministerijai vadovautų kompetentingas, jų interesams tinkamai atstovaujantis profesionalas, kad institucija neliktų „Nemuno aušros“ rankose.

Kultūrininkai taip pat platina ir peticiją – ją jau pasirašė beveik 63 tūkst. žmonių.

Sekmadienį, spalio 5 d., menininkai rengia įspėjamąjį streiką.

Be to, po I. Adomavičiaus paskyrimo ministru, nuo Prezidentūros bei Vyriausybės atsiribojo ne viena kultūros organizacija ir iniciatyva – pavyzdžiui, Europos šalių kino festivalis „Scanorama“, Vilniaus knygų mugė atsisakė G. Nausėdos globos.

REKLAMA
Protestuotojų veiksmai nelogiški, jie akcentuoja jog jų pagrindinė tezė "Nemuno Aušrai kultūroje - NE". Jiems ne Ignotas nepatinka, bet netinka kultūros srities kuravimo atidavimas Žemaitaičio partijai. Taip jie patys sako. Tai ko tada protestuot prie prezidentūros? Kas atidavė Kultūros ministro kvotą "Nemuno aušrai", kieno tai sprendimas? Pažeisdamas koalicijos sutartį tai padarė LSDP vadovas. Ne prezidentas!
Dabartiniuose karuose tankai visai nenaudingi, atgyveno, tinka muziejams. Ir kaina jų nesvietiška.. O jei norit sumokėti Vokietijai už jos divizijos buvimą LT, darykite tai ATVIRAI, kam tos kalbos apie vokiškų tankų pirkimą.. Kam tas veidmainiavimas? Juk mes ne kvaili.
- iš šalies žiūrint
- iš šalies žiūrint
Bet šiandien — scena priklauso „kultūros bendruomenei“. Tyliąjai daugumai belieka stebėti šį teatrą. Ir klausytis, kaip garsiai rėkia mažuma. Mažuma, kuri įsivaizduoja, kad demokratiją galima tiesiog ignoruoti.
Mažytė grupelė aktyvistų nusprendžia, kad jų politinė nuotaika svarbesnė už visos tautos balsą. Kad jie gali diktuoti, kas bus ministras. Kas bus valdžioje. Kas gali egzistuoti politiniame žemėlapyje, o kas — ne.
Tai nėra „vertybinė kova“. Tai — tylus, bet nuoseklus demokratinės tvarkos griovimas. Tai — bandymas per streikus, hashtagus ir spektaklius apeiti rinkimų rezultatus. Tai — valstybinės sistemos ardymas iš vidaus, dangstantis gražiomis frazėmis apie „laisvę“ ir „įvairovę“.
O tylioji dauguma? Ji stebi. Galvoja. Pradeda suvokti, kad šis absurdas nėra atsitiktinis. Kad tai — gerai sustyguota, kryptinga kampanija. Kad „įspėjamieji streikai“ tampa nebe išimtimi, o rutina. Etatinėmis darbo valandomis.
Gal pagaliau metas šią tylą nutraukti. Ne riksmais. Ne plakatais. O aiškiu suvokimu: demokratiją reikia saugoti ne nuo valdžios, o nuo tų, kurie nori ją perrašyti pagal savo įgeidžius.
Stebėkite šį spektaklį. Įsiklausykite į jo toną. Pajuskite, kaip mažuma bando tapti diktatoriumi. Nes tik tada tylioji dauguma taps nebe statistais. O tikraisiais žiūrovais, kurie mato, kas iš tiesų vyksta šalyje.
Lietuva šiandien gyvena absurdiškoje, beveik antikonstitucinėje scenoje, kur „vertybės“ naudojamos kaip ginklai, o demokratijos balsas — kaip foninis triukšmas. Laikas pradėti girdėti. Ir matyti.
Galvas laiko viena ranka.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų